2020 m. lapkritį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį, kurioje numatyti bendrieji valdančiųjų darbo principai, svarbiausi įsipareigojimai, prioritetai ir darbai.
Sutartyje atsirado ir skirsnis apie atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašą. Vėliau šioje sutarties vietoje numatytus projektus valdančiųjų atstovai ne kartą įvardijo kaip darbus, dėl kurių įgyvendinimo jie sutarė nesutarti.
„Šiame punkte išvardijami klausimai, kurie kaip itin aktualūs buvo įtraukti į kurios nors koaliciją sudarančios partijos (ar dviejų partijų) Seimo rinkimų programą, tačiau nebuvo įtraukti į visų trijų partijų rinkimų programas.
<...> Šalys susitaria, kad bus dedamos visų koalicijos partnerių pastangos tam, kad šie klausimai per racionaliai būtiną jų svarstymams laiką būtų priimti ir įgyvendinti. Šalys taip pat pripažįsta koaliciją sudarančių partijų frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą kai kuriais iš šių klausimų“, – rašoma koalicijos sutartyje.
Tarp jų – viešųjų vietų dekomunizacija, Q, W, X rašyba asmenvardžiuose, lyčiai neutrali partnerystė, Stambulo konvencijos ratifikavimas ir kiti klausimai. Tačiau nė žodžio apie mokesčius.
Visgi būtent klausimai, susiję su mokesčiais, buvo tie, dėl kurių šios kadencijos metu valdantieji vieni į kitų daržus mėtė akmenis. Kalbos apie pažeistą pasitikėjimą, slapukavimą ir pasiūlymai susitvarkyti savo pačių kieme – tai išsireiškimai, kuriais vieni kitus apdalijo konservatoriai, liberalai ir laisviečiai.
Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia tris atvejus, kai valdieji tarpusavyje susikirto dėl mokesčių ir klausia, ar svarbiausias šios istorijos skyrius – mokesčių reforma – gali sugriauti valdančiąją koaliciją.
Majausko auka ir peržengtas Rubikonas
Pirmuoju rimtesniu nuomonių išsiskyrimu dėl mokesčių valdančiojoje koalicijoje galima laikyti istoriją, kurioje, atrodytų, daugiau dėmesio sulaukė vėliau sekusi Mykolo Majausko epopėja, o ne kibirkštys tarp valdančiųjų.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje drama dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos taikymo maitinimo sektoriui pasiekė atomazgą. Laisvės partija siūlė taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, Vyriausybė savo ruožtu siūlė tarifą taikyti tik iki šių metų liepos.
Iš valdančiosios daugumos tuomet prieš Vyriausybės valią balsavo visa Laisvės frakcija, liberalas Andrius Bagdonas ir konservatoriai Mykolas Majauskas ir Mindaugas Skritulskas. Pastarasis buvo partiečių papeiktas, o M. Majausko istorija užsitęsė – pašalintas iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų ir išmestas iš partijos, jis vėliau dalyvavo Vilniaus miesto mero rinkimuose, kuriuos pralaimėjęs, galiausiai pasitraukė iš Seimo ir aktyvios politikos.
Visę likę valdantieji tuomet susilaikė arba balsavo prieš, tačiau pratęsti PVM lengvatą balsų užteko, kadangi į laisviečių ir maištaujančių konservatorių pusę tuomet stojo opozicija. Už projektą balsavo 70 parlamentarų, prieš – 38, dar 23 susilaikė.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tuo metu neslėpė apmaudo.
„Šiandien buvo reikšmingas pasitikėjimo pažeidimas koalicijoje padarytas“, – po balsavimo dėl PVM lengvatos sakė G. Landsbergis.
„Man yra apmaudu, kad koalicijos partneriai taip pat neišgirdo, nes vyko diskusijos ir tarp partijų vadovybės, manėme, kad buvo rastas sutarimas“, – pridūrė jis.
Jo teigimu „buvo padarytas reikšmingas pasitikėjimo koalicijoje pažeidimas“.
„Sėsime, svarstysime dėl tolimesnių politinių žingsnių. Gal ir nelabai platus, bet Rubikonas buvo peržengtas“, – tvirtino G. Landsbergis.
„Kas dėl Gabrieliaus Landsbergio pasakymo – natūralu, kad vaizdingesnių posakių visi pavartojame. Aš nemanyčiau, kad tai yra tokia situacija, kur reikėtų kalbėti apie peržengimą ribos, nuo kurios nėra kelio atgal“, – Žinių radijui situaciją tuomet komentavo Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė dėl to nematanti pavojaus valdančiajai koalicijai.
„Būčiau linkusi neduoti peno opozicijai kalbėti apie kokius nors nesutarimus koalicijoje, nes iš esmės aš jų nematau – yra normalūs darbiniai santykiai, dėl kai kurių klausimų gali kai kada išsiskirti nuomonės. Vakar įvyko taip, kaip įvyko, bet to konkretaus įvykio aš nedramatizuočiau“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad apie laisviečių palaikymą PVM lengvatai visi koalicijos partneriai žinojo seniai.
„Tai nebuvo netikėta ir tikrai nebuvo sutarta, kad mes kažkaip neteiksime to pasiūlymo ar pateikę už jį nebalsuosime. Tikrai negaliu komentuoti apie Rubikoną, jo dydį ar panašiai. Manau, kad su Rubikono peržengimais labiau reikia susitvarkyti jų partijoje, o mūsų partija buvo nuosekli ir liko nuosekli“, – kalbėjo V. Mitalas.
Laisviečių atstovas tuomet tvirtino nemanantis, kad dėl šio sprendimo trupa koalicijos vienybė.
Pinigai bendrai gėrybei ar bankų skriaudimas?
Šiuo metu liberalai ir laisviečiai piestu stoja prieš vadinamąjį bankų solidarumo mokestį. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, pagal kurį mokėti turėtų visi bankai bei kredito įstaigos.
Toks mokestis siūlomas bankams, tikėtina, šiemet uždirbsiant itin daug – virš 1 mlrd. eurų pelno. Jis bankų kišenes papildys dėl to, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas ir komerciniai šalies bankai gauna dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Toks mokestis būtų įvedamas laikinai, o iš jo surinkti 410 mln. eurų būtų skirti krašto apsaugai – karinei ir civilinei infrastruktūrai.
Pateikimo stadiją Seime projektas perėjo kaip „per sviestą“ – už balsavo 107 Seimo nariai. Tarp susilaikiusiųjų ir balsavusių prieš didžioji dauguma – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai.
Svarstymo stadijoje panašus scenarijus – 85 už, prieš balsavo arba susilaikė po aštuonis parlamentarus. Visi – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos nariai. Iš liberalių jėgų mokestį palaikė dvi laisvietės: parlamentarė Silva Lengvinienė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Aš esu ne kartą sakiusi viešai, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir reikia jį apmokestinti“, – prieš pateikimą sakė V. Čmilytė-Nielsen, kuri tiek pateikimo, tiek svarstymo metu susilaikė.
„Dėl bankų pelno balsuoti Seimas mėgsta, balsavo jau ir šią kadenciją. Tai yra vienintelis sektorius Lietuvoje, kuriam taikomas padidintas pelno mokestis, skirtingai negu kitiems sektoriams. Nors anksčiau lyg ir sakė, kad tas padidintas pelno mokestis galios tik laikinai, Seimas nubalsavo, kad jis yra nuolatinis.
Įvertindamas, kad ta netipinė situacija egzistuoja, matau, kad Seimas gali ir toliau žengti tokiu keliu, pripažinti, kad tos netipinės situacijos susiklosto vienur, kitur, trečiur ir tokiu būdu apmokestinti tuos subjektus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gauna didelį pelną“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Mitalas, kuris buvo vienas iš „prieš“ balsavusių parlamentarų.
Jis tikino, kad politikai taip bando nepelnytai bausti bankų sektorių ir tai siunčia blogą žinią ne tik šiuo metu Lietuvoje veikiančioms įmonėms, bet ir potencialiems investuotojams. V. Mitalas piktinosi ir tuo, kad konservatoriai šios idėjos nederino su koalicijos partneriais
„Aš nenorėčiau, kad Lietuva sudarytų prielaidas galvoti, kad valdžia, nepasitariusi, per vieną dieną nuo Lietuvos Banko analizės iki sprendimo atėjusi, gali paimti vieną sektorių ir uždėti jam ne nuo galutinio veiklos rezultato, o nuo pajamų. <...> Šiuo keliu eiti nereikėtų, ypač tokiu būdu – staigiai, nederinus, neinformavus šitas dalykas ateina ir įsigalioja“, – dėstė V. Mitalas.
Laisvietis tikino, kad laikysis savo – balsuos prieš bankų solidarumo mokestį.
„Mes neaptarinėjome anksčiau šito klausimo koaliciniuose formatuose, koks galėtų būti dizainas, kaip galėtų atrodyti tie tikslai, priemonės ir panašiai. Lietuva dar visai neseniai save pozicionavo, kaip finansinių institucijų centrą, <...> šioje vietoje neigiamos pusės šito mokesčio yra svarios ir labai didelės. Jos neatperka tų teigiamų pusių, kurios čia bandomos pateikti. Politikų fantazija, kai ateina laikas dalinti pinigus, yra tikrai didelė“, – aiškino V. Mitalas.
Laisvietis Marius Matijošaitis pasisakė dar drąsiau. Feisbuke jis projekto šalininkus išvadino populistais.
„Panašu, kad daug svarbiau papataikauti populiariajai nuomonei, paremtai tik emocijomis ir šauti su iniciatyva, kuri yra tiesiog š gražiame įpakavime“, – socialiniuose tinkluose nuomonę reiškė parlamentaras.
Į tokį kolegos įrašą sureagavo opozicijoje esančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius.
„Nori pasakyti, kad Jūsų didieji koalicijos partneriai yra populistai? Kaip tokiu atveju vertinate galimybę toliau dirbti su populistais?“ – klausė jis.
„Pro sukąstus dantis“, – atsakė M. Matijošaitis.
„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia. Tiesa, paskui, kada ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam galima skirti papildomų lėšų ir kiek.
Šitaip biudžetai nesidaro, šitaip pinigai neatsiranda, bet čia toks bendresnis pastebėjimas. Yra populiaru pasisakyti prieš mokesčius, žmonėms taip atrodo, tai yra jų politinė nuostata. Aš negaliu dėl to ant jų pykti“, – liberalų prieštaravimus komentavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Kritikuoja komunikaciją ir rengimą už uždarų durų
Jei bankų solidarumo mokesčio priėmimui konservatoriai pagalbos gali tikėtis opozicijos gretose, tai daug didesni sunkumai laukia mokesčių reformos, kuri netrukus pasieks Seimo salę. Mokesčių pertvarka buvo išskiriamas kaip vienas svarbiausių TS-LKD programos punktų, einant į 2020 m. Seimo rinkimus.
Dvejus su puse metų reformą ruošusi Finansų ministerijos darbo grupė šį pavasarį galiausiai pristatė pertvarkos griaučius. Ir pasipylė kritika bei pastebėjimai. Ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Pirmiausia, kad reforma yra labiau ne visų valdančiųjų, o tik ministerijos.
Pavyzdžiui, Seimo pirmininkė teigė, kad reformos paketą koalicijos partneriai pamatė tuo pačiu metu, kai jis buvo pristatytas viešojoje erdvėje.
„Nors esame koalicijos partneriai, bet iš esmės visą paketą, pasiūlymą pamatėme vakar, kaip ir visi likusieji. Šiandien turėsime pirmąjį susitikimą, kuriame vertinsime visus pasiūlymus, visą paketą. <...> Ta pasirinkta komunikavimo strategija <...> šiek tiek apsunkina greitas reakcijas iš koalicijos partnerių“, – Žinių radijuje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen dieną po pertvarkos pristatymo.
„Mes, pavyzdžiui, kaip valdančioji koalicija, nedalyvavome ruošime, rugsėjo mėnesį buvome supažindinti, bet kovo 31 d., kaip visa Lietuvos visuomenė, pamatėme skaidres, kurias iki tol matėme per dešimties metrų atstumą frakcijos posėdyje. Sakome, gal galėtumėte persiųsti? Sako, ne, palaukite. Tie mūsų komentarai galėtų būti iš anksto subrandinti ar aptarti visos koalicijos masteliu“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Vieninga komunikacinė linija nebuvo sudėliota ir čia silpnoji grandis“, – pridūrė jis.
Liberalai ir laisviečiai antakį kėlė ne tik dėl to, kad reforma ruošta be jų, bet ir dėl pačių pasiūlymų. Daugiausiai kritikos strėlių skriejo dėl to, kad keičiami mokesčiai dirbantiems pagal individualią veiklą ir nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai.
„Tikrai kai kurie klausimai dėl individualios veiklos apmokestinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kuris, mano supratimu, iš viso yra tuščiaviduris ir nelabai ką keistų, neturi daug šansų būti priimami Seime“, – sakė V. Mitalas.
„Dėl NT mokesčio, manau, yra svarbu vis tik diskutuoti ir turėti omenyje, kad šiuo metu paskolos yra labai pabrangusios ir papildomi mokesčiai atimtų pajamas iš žmonių sąskaitų ar piniginių, todėl tą kol kas vertiname skeptiškai.
<...> Norėtųsi gal daugiau argumentacijos, ko siekiama konkrečiai tuo mokesčiu. Jeigu, pavyzdžiui, siekiama atšaldyti būsto rinką, manome, kad ji jau yra atvėsusi dėl Euriboro, tai kol kas vertinu skeptiškai“, – komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
„Nepatinka man individualios veiklos mokesčių didinimas. Kai aš tapau liberalu 93-iaisiais, pasakiau, kad turime gerbti verslininkus, kurie sukuria darbo vietą sau ir kitiems, taip pat turime gerbti tuos, kurie užsiima individualia veikla. Jie nulipa nuo valstybės sprando ir nieko nebeprašo, jie užsidirba sau. Tas laipsniškas mokesčių didinimas tiems žmonėms nežavi ir esame išsakę tą poziciją viešai“, – sakė E. Gentvilas.
Vieši pasisakymai iš liberalų ir laisviečių yra gana nugludinti, nes privačiuose pokalbiuose kai kurie politikai ne tokiais mandagiais išsireiškimais atsiliepė tiek apie Finansų ministerijos slapukavimą, tiek apie pateiktą mokesčių reformos paketą.
Tiesą pasakius, pristatyta pertvarka nepatenkinti ir kai kurie konservatorių frakcijos nariai, kurie mano, kad reformos autoriai „nuėjo paviršiumi“ ir iš esmės nesprendžia problemų, o reformos teikimas artėjant Seimo rinkimams bus panašus „susideginimas“, kokį prieš 2016 m. parlamento rinkimus patyrė socialdemokratai priimdami Darbo kodeksą.
Ar koalicija gali griūti, jei dėl vieno esminių kadencijos darbų valdantieji nesutaria?
„Tikrai nežinau. Manau, kad valstybė egzistuoja ir nepaisant to, kaip seksis mokesčių reformą diskutuoti Seime, koalicija turi didžiulius šansus išlikti. Bet jeigu yra toks Finansų ministerijos pasiūlymas, kuris padedamas ant stalo ir visa visuomenė ir politikai diskutuoja, tai mes tą pasiūlymą priimame ir tikrai manau, kad niekas nėra kaltas, kad reformai randama ir kritikos taškų“, – TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė V. Mitalas.
Konservatoriai rodo nepagarbą, bet liberalai ir laisviečiai durimis netrenks
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad liberalai, priešindamiesi norui labiau apmokestinti dirbančius individualiai ir verslus, tiesiog atstovauja savo rinkėjų interesus. Politologas tvirtina, kad jo nestebina, kad konservatoriai ir visą mokesčių reformą rengė be savo koalicijos partnerių prisidėjimo.
„Tėvynės sąjunga mėgsta nekreipti dėmesio į savo partnerius. <…> Jie apsvaigsta nuo valdžios ir ima krėsti tokius dalykus. Mokesčių reforma yra reikalingas dalykas, bet jeigu nesitari su koalicijos partneriais, tai yra Tėvynės sąjungos minusas“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo politologas.
Anot V. Dumbliausko, TS-LKD nepagarba koalicijos partneriams – pasikartojantis elgesys, kuris, politologo teigimu, buvo matomas ir 1996–2000 m. kadencijoje, kai su konservatoriais vienoje koalicijoje dirbo tuo metu atskirą partiją turėje krikščionys demokratai, tiek 2008–2012 m. kadencijoje, kai TS-LKD, kaip ir šiuo metu, dirbo su dvejomis liberalios srovės partijomis – Liberalų sąjūdžių ir Liberalų ir centro sąjunga.
„Ar buvo sunku pasikviesti liberalų ir laisviečių atstovus?“ – retoriškai klausė V. Dumbliauskas.
Visgi jis nemano, kad liberalai ir laisviečiai trenks durimis ir paliks koaliciją, jei bus priimtas jų netenkinantis mokesčių reformos variantas.
„Nemanau, kad bus rodomi principai. Yra interesas likti valdžioje. Tikrai niekas netrenks durimis, nes rinkimai ant nosies, o būnant valdžioje lengviau ruoštis rinkimams. Postai, ministerijos… Viso to netekti? Nemanau, kad kas nors paliks koaliciją. Susiglaistys viskas“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
