„Tie žmonės arba durni, arba jie nupirkti Rusijos“ – net 18 politikų balsavo prieš sankcijų Rusijai pratęsimą

Sankcijų Rusijai pratęsimui nepritarė „Nemuno Aušros“, jungtinės Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.  

Tarp 18 politikų, kurie atsisakė paremti sankcijų pratęsimą Rusijai, buvo šie: Remigijus Žemaitaitis, Ignas Vėgėlė, Petras Dargis, Artūras Skardžius, Aidas Gedvilas, Vytautas Jucius, Valius Ąžuolas, Tomas Domarkas, Robert Puchovič, Rimas Jonas Jankūnas, Martynas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė, Eimantas Kirkutis, Daiva Žebelienė, Dainoras Bradauskas, Dainius Varnas, Česlav Ošlevski ir Bronius Ropė. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Siūloma leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius statinius

„The New York Times“: JAV traukiasi iš grupės, tiriančios Rusijos nusikaltimus prieš Ukrainą

Rubio apie tai, kaip JAV planuoja užbaigti karą Ukrainoje: yra planas A ir planas B

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Ignas Kalpokas, sureaguodamas į šią situaciją, išskyrė porą aspektų. Didelio netikėtumo dėl tokio Seimo narių poelgio jis nepamatė ir pastebėjo, jog egzistuoja atskira nuomonė valdančiojoje daugumoje. 

„Iš tiesų, čia yra keli aspektai. Viena vertus, jeigu mes taip pasižiūrėtumėme į tuos politikus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu nepritaria, kaip ir didelių netikėtumų nėra. Apie didžiąją dalį iš jų mes, ko gero, galėjome arba žinoti, arba nuspėti. 

Įdomybė yra ta, kad nemažai jų yra iš valdančiosios koalicijos, iš „Nemuno Aušros“, taip pat iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurių pozicija, valdančiosios koalicijos atžvilgiu, irgi yra kartais dvejopa. 

Vėlgi, ne pirmas kartas net ir šitoje kadencijoje, kai sprendimai yra priimami ne tiek arba ne tik valdančiosios daugumos balsais, bet ir padedant opozicijai. Buvo taip ir dėl kai kurių elektros sinchronizavimo projektų, dėl kai kurių kitų klausimų, galų gale, dėl to paties R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo.  

Taigi mes matome situaciją, kai yra ta atskiroji nuomonė valdančiojoje daugumoje ir aplink ją. Tuomet socdemams kartu su demokratais reikia ieškoti paramos iš šalies, tai yra iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir iš Liberalų sąjūdžio“, – kalbėjo I. Kalpokas. 

Ar tai galimas pataikavimas Rusijai ar jos atstovams? 

Pasak politologo, apie kai kuriuos Seimo narius anksčiau yra sklidusi informacija apie tam tikrą „pataikavimą” ir palankius veiksmus Rusijai bei išskyrė kelis konkrečius pavyzdžius. 

„Apie kai kurių politikų tiesioginius interesus mes turime informacijos, apie, pavyzdžiui, A. Skardžiaus šeimos ryšius su Baltarusijos verslais, ta istorija yra ilgą laiką veikianti ir vienu metu jam net ir apkalta dėl to grėsė Seime.

Taip pat, per prezidento rinkimų kampaniją paaiškėjo ir I. Vėgėlės šeimos ryšiai su Baltarusija. Tai kai kurie iš tų [politikų], galima numanyti, turi tiesioginį interesą.

Kitais atvejais, ypač „Nemuno Aušros“ frakcijos atveju, pirmininkas balsuoja prieš ir tai jau yra gera indikacija visiems kitiems frakcijos nariams, nes, ten, iš esmės, pirmininko balsas yra lemiantis. 

Pavadinkime, labai „egzotiškos“ R. Žemaitaičio pozicijos nacionalinio saugumo klausimais taip pat niekam nėra naujiena. Čia, sakykime, yra keletas tų paaiškinimų, kurie gali skirtis, priklausomai nuo asmens arba politinės jėgos, kurioje dalyvauja tas asmuo“, – įvardijo jis. 

I. Kalpokas, paklaustas, ar 18 politikų balsavimas prieš sankcijų Rusijai pratęsimą gali paveikti rinkėjų pasitikėjimą dabartine valdžia, atsakė, kad kiekviena partija įvairiais būdais paprasčiausiai aptarnauja savo rinkėjus. 

„Man atrodo, dabar mes turime tokią situaciją, kai visos trys valdančiosios daugumos partijos aptarnauja savo rinkėjus. Tai yra socdemai aptarnauja rinkėjus, kuriems reikia to pabrėžtinio stabilumo ir nesureikšminimo. „Nemuno Aušra“ aptarnauja rinkėjus, kurie nepasitiki bet kokia valdžia, net ir tada, kai jų remiama partija yra valdžioje. Demokratai užsiima kažkokia rezistencija.

Iš esmės tol, kol visos tos politinės jėgos aptarnauja savo tikslinę auditoriją, tai tos auditorijos akyse jie pozicijas ir išlaikys.  

Tiktai didžiausia problema yra tai, kad žiūrint tiesiog į tai, kaip aptarnauti savo auditoriją yra prarandamas bendras nacionalinis interesas ir <...> bendra pozicija užsienio ir saugumo politikos klausimais irgi tampa to aptarnavimo auka“, – kalbėjo I. Kalpokas. 

Dumbliauskas: „Tie žmonės arba durni, arba jie nupirkti Rusijos“ 

Politologas Vytautas Dumbliauskas taip pat išskyrė kelis variantus, kodėl net 18 politikų galėjo balsuoti prieš sankcijų Rusijai pratęsimą. 

„Na, tai čia labai liūdna, tie žmonės linki mums mirties, nes jeigu Rusija ateis, Rusija, pradės kariauti, pusė mūsų žus. Tai tie žmonės arba durni, arba jie nupirkti Rusijos. Viskas. Čia akivaizdu, nes čia kitaip nepaaiškinsi. Čia yra karas, kuriame žūsta žmonės ir mes esame prie pat karo.  

O Artūro Skardžiaus verslai Rusijoje, Baltarusijoje – ten tamsi asmenybė. Ir apskritai, visa R. Žemaitaičio publika ir dar dalis valstiečių, tiesiog yra Rusiją mylintys žmonės: ar už pinigus, ar iš idėjos, bet, greičiausiai, už pinigus.  

Aišku, jokių įrodymų aš neturiu, bet akivaizdu, kad kai kurie yra kvaili. Vėlgi, neminėsime pavardėmis. Ten yra vienas „Nemuno Aušros“ narys, jis jau pagarsėjo portaluose savo kvailais pasisakymais, bet jau čia be pavardžių nesinori kažkokių asmeniškumo“, – kalbėjo V. Dumbliauskas. 

„Tai tiesiog vienintelis čia paaiškinimas arba kvailumas, arba darbas Rusijai“, – pridūrė jis. 

Ar visuomenė pradės nebepasitikėti Seimo nariais? 

V. Dumbliausko teigimu, tai, kad didžioji dalis žmonių, kurie balsavo prieš, yra iš valdančiosios daugumos, rodo tam tikra spragą visuomenėje ir pačiuose rinkėjuose. 

„Seimo nariai atsirado Seime visuomenės, rinkėjų dėka, čia nekaltinkime koalicijos. Kas balsavo už R. Žemaitaitį? 180 tūkst. žmonių, daugiausiai pensininkų, aš įsivaizduoju.

Kadangi man teko pernai gegužės mėnesį skaityti paskaitas Trečiojo amžiaus universitetams Žemaitijoje – Plungėje, Kelmėje, Raseiniuose – aš išsižiojau, koks ten R. Žemaitatis populiarus“, – dalijosi V. Dumbliauskas.

„Aš suprantu, kritikuoti valdančiuosius labai yra gerai. Ir R. Žemaitaitis, pavyzdžiui, Tėvynės Sąjungą-Lietuvos kirkščionis demokratus kritikavo, jis daug kur teisybę sakė, bet su ta kritika, kur teisybę sakė, daug ir melo prikaišiojo. 

Ir dabar, pavyzdžiui, jis elgiasi lyg būtų opozicijoje, o ne kaip valdančiosios koalicijos atstovas. Jis nuolat kritikuoja, nes iš to užsiaugino populiarumą“, – pažymėjo politologas.