„Žinių radijo“ laidoje M. Baltrukevičius, atsakydamas į klausimą, kodėl partijos genderizmą įtraukia į savo programas, kalbėjo, kad apie tai yra daug kalbama ir yra susiję su žmonių vertybėmis. Kalbant apie genderizmą, anot jo, galima pritraukti didesnį žmonių dėmesį.
„Čia nėra nieko naujo, anksčiau partijos vienokiu ar kitokiu pavidalu apie tai kalbėdavo. Ir Europoje rastume partijų, kurios apie tai kalba.
Gyvename laikais, kada ne ekonomika sukuria didžiausias įtampas visuomenėje, bet tie dalykai, kurie yra susiję su vertybėmis.
Dalis žmonių vienaip mato pasaulį, dalis kitaip.
Matome, kaip, pavyzdžiui, dėl Stambulo konvencijos Lietuvoje yra sunku susitarti vien dėl to, kad vieniems vienokios sąvokos vienokią reikšmę turi, kitoms kitokią reikšmę.
Tai manęs nestebina, kad kai kurios partijos daug dėmesio tam skiria savo programose, nes tai yra gana vykusi mobilizacijos priemonė. Dalį visuomenės patrauksi garsiai apie tai kalbėdamas.
Debatai LRT jau prasidėjo ir pirmose laidose, kiek supratau iš rengėjų sumanymo, daugiau ekonomikos, gynybos klausimai, su pasiginčijimais, kurie ten kaltesni, kurie per dvidešimt metų, ką padarė. Kiek suprantu, kai bus antrasis etapas debatų, bus daugiau vertybiniai klausimai, net neabejoju, kad atmosfera bus žymiai karštesnė“, – teigė M. Baltrukevičius.
Programos turi panašių, primityvių panašumų
Pasak I. Kalpoko, daugumoje partijų programų vyrauja tik skambūs, panašūs šūkiai, kuriuose minimi pažadai, dažniausiai neišsipildo.
„Apskritai, pasižiūrėjus į tas programas, ko gero, bendrą šūkį galime sukurti: „sustabdysim, uždrausim, nacionalizuosim ir dar duosim daugiau pinigų.
Energetikos išteklių kainos yra tai, ką mes jaučiam kiekvienas, šiuo atveju, „Ignitis“ yra lengvas simbolis, kur galime sakyti, žiūrėkit, „nacionalizuosim“ ir elektra kainuos pigiau, jūs žmonės galėsite daugiau sau leisti. Aišku, kad šį pažadą būtų labai sunku įgyvendinti.
Kitas dalykas, be tų skambių šūkių nėra įrodymų, kad nacionalizavus, kažkas labai keistųsi vartotojoms.
Čia gal labiau nostalgija tiems laikams, kai viskas buvo valstybės nacionalizuota. Jei kažkam norisi sugrįžti į šituos laikus, tai rinktis tarp šių mažesniųjų partijų ir alternatyviųjų politinių jėgų, rinktis iš ko“, – dėstė I. Kalpokas.
Valstybinio banko klausimas
M. Baltrukevičius kalbėdamas, ar Lietuvai yra gera idėja valstybinis bankas, jis turėjo savo nuomonę.
Anot politologo, bankai Lietuvoje yra daug kam blogis, pasitikėjimas bankine sistema nėra didelis.
„Socialdemokratai, apie kuriuos, kiek supratau, Jūs praeitą savaitę kalbėjot, įsirašė apie valstybinį investicinį banką.
Tai čia, turbūt, reikėtų suprast, kad tradicinių banko paslaugų neteiktų, čia galbūt būtų turimas verslo kreditavimas turimas omeny. Jų reikėtų klausti, ką detaliau įsivaizduoja.
Ne keista, kad partijos apie tai kalba, nes bankai Lietuvoje daug kam yra blogis, pasitikėjimas bankine sistema nėra toks labai didelis.
Turėjome bankrotų per didžiąją ekonominę krizę, tų situacijų, kurios tikrai žmones labai emociškai paveikė. Konkurencija, galiausiai, nėra labai didelė.
Aš manau, kad geriausiai, kaip atrodo valstybės intervencijos, kai bandome dalyvauti rinkoje tokiomis sąlygomis, kaip veikia rinkos žaidėjai.
Na, tai parodo visas istorijas su oro linijomis: ir Vilniaus miestas bandė, ir valstybė bandė. Nemanau, kad čia yra valstybės uždavinys“, – dalinosi M. Baltrukevičius.
Reikia Lietuvos rinkoje stipresnių žaidėjų
Pasak M. Baltrukevičiaus, pastangos turėtų būti nukreiptos į tai, kas ir yra daroma pastaruosius kelerius metus – stengtis, kad rinkoje atsirastų daugiau stipresnių žaidėjų. Tada ta rinka atrodys kitaip: gyventojams bus draugiškesnės paslaugos, nes didesnė konkurencija visada teigiamai veikia rinka.
„Dabar viešoj erdvėj yra daug nepasitenkinimo ir dėl to, kad įvairūs aptarnavimo mokesčiai didėja, na, tas kelias, kad valstybė ateis į šią rinką, ir staiga viskas pasikeis, kad valstybės bankas bus tobulas, geras gyventojams ir veiks pelningai, tai yra naivu to tikėtis“, – apie valstybinį banką pastebėjimais dalinosi politologas.
Politinių partijų programų išskirtinumas
I. Kalpokas iš Tautos ir teisingumo sąjungos išskirtų kelis pavyzdžius iš programos, vienas iš jų – naikinti Konstitucinį teismą.
„Naikinti Konstitucinį teismą vienas iš įdomesnių pavyzdžių. Kiti (pavyzdžiai) depolizuoti LRT ir panašius dalykus, mokyklos, kad būtų be genderizmo, tai Konstitucinio teismo naikinimas yra vienas iš ryškiausių pavyzdžių.
Tada atsiranda praktinis klausimas, jei mes naikinam Konstitucinį teismą ir atiduodam tas funkcijas Aukščiausiajam teismui, kas iš to pasikeis, na, iki galo nėra aišku.
Kaip ir nemažai kitų politinių jėgų, korupcijos klausimai, specialiojo prokuroro ir atsakomybės asmeninės. Vėlgi, kuo ta asmeninė atsakomybė skirtųsi nuo dabar galiojančio reguliavimo, kuomet ne institucijos yra dėl korupcinių nusikaltimų pasodinamos į kalėjimą, ne joms yra draudžiama eiti renkamas pareigas, o konkretiems asmenims, kurie piktnaudžiauja tarnyba.
Įspūdingai skamba šūkiai, bet kai pradedi gilintis, kaip visa tai būtų galima įgyvendinti, gal apie tai nėra galvojama. Svarbu, kad gražiai skambėtų“, – mąstė I. Kalpokas.
Tautos ir teisingumo sąjunga nėra orientuota į teisingumą?
Anot M. Baltrukevičiaus, šiuo metu, iš tiesų, pasitikėjimas nėra toks didelis teismais, todėl tai yra aktualu žmonėms.
„Pasitikėjimas teismais, ir apskritai teisinė sistema, nėra tokio lygio, kokio turėtų siekti valstybė. Realiai, daug žmonių ir neturi nuomonės, kai klausiama, ar yra pasitikima teismais.
25 proc. pasitiki, 30 proc. nepasitiki, apie pusę apskritai neturi nuomonės.
Realiai, tie teisingumo klausimai visada daugiau ar mažiau figuruoja.
Ši kompanija (Tautos ir teisingumo sąjunga), mano galva, nėra jau taip, jei bendrai žiūrint, ką didžioji dalis kalba, yra orientuota į teisingumą.
Vėlgi, čekių skandalas tam turi įtakos. Realiai, tai, ką Tautos ir teisingumo sąjunga čia va būtent kalba su teisėsaugos dalykais, daug kas yra truputėlį labiau gal iš kito valdymo modelio.
Labiau iš to, kaip veikia JAV, kai kalbama apie teisėjų, prokurorų, šerifų, Lietuvos atveju komisarų, rinkimą.
Aš tikiu, kad daliai žmonių čia atrodo geros idėjos, bet jei praktikoje bandytume tai įgyvendinti, kiek žmonių nepavargtų eiti ir vis rinkti pareigūnus.
Yra tokių šalių, kur yra vienas teismas, kuris atlieka ir Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismo funkcijas.
Tai nereiškia, kad tose valstybėse teisingumo srityje problemų teisingumo srityje problemų yra mažiau. Čia yra labiau modelio klausimas.
Galiausiai, jei žėtume, kaip yra skiriami Aukščiausiojo, Konstitucinio teismo teisėjai, yra skirtumų, vis tiek ir vienus, ir kitus turi patvirtinti Seimas.
Tikėtis, kad čia bus išskirtinė kokybė, čia daugiau techniniai sprendimai, kurie iš esmės daug Lietuvoje nepakeis“, – argumentavo politologas.
Nuomonių įvairovė: ne visos turėtų būti vienodai girdimos
I. Kalpokas, kalbėdamas, ar nuomonių pliuralizmas yra įmanomas, teigia, kad Viskas priklauso nuo to, kaip apibrėžiam nuomonę, nes ne visos nuomonės turėtų būti vienodai atspindimos.
Pasak I. Kalpoko, jei ateina žmonės ir sako, kad mums nereikia nepriklausomybės ir reikia jungtis prie Rusijos, tai klausimas, ar šita nuomonė būtų valstybiška ir naudinga atspindėti su kitomis valstybėje esančiomis nuomonėmis.
„Išvis, kai yra stengiamasi politiniu lygiu sureguliuoti nuomones, jų skaičius ir panašiai, tai skamba truputėlį ne visai demokratiškai.
Man paradoksas šios (Tautos ir teisingumo sąjungos) programos, jei teismus politizuosim, tai viskas bus gerai, bet žiniasklaidą reikia depolitizuoti. Arba depolitizuojam viską arba susitaikom, kad tai yra politika“, – išdėstė politikos analitikas.
Nacionalinio susivienijimo programos esmė
M. Baltrukevičius sako, kad Nacionalinio susivienijimo programa yra su daug lozungų, pavyzdžiui, stabdyti Lietuvos kolonizaciją. Anot politologo, ši partija tvirtai pasisako, kas yra susiję su emigracija.
„Iš esmės, iš karto aišku labai aišku, apie ką yra ši politinė jėga. Kai trumposios programos pirmasis punktas yra apie masinę emigraciją, tai iš tikrųjų, ši partija turbūt ir išsiskiria tuo.
Nors atrodo, kad yra daug partijų, kurios galėtų kalbėti panašius dalykus, bet būtent Nacionalinis susivienijimas kalba apie emigracijos klausimus.
Lietuvoje šios Seimo kadencijos metu padaugėjo žmonių, kurie yra atvykę iš užsienio šalių, mes gal ne daug kalbame viešoje erdvėje apie šį klausimą. Aš nelabai nusistebėčiau, kad rezonuoja tai, ką Nacionalinis susivienijimas kalba, ir kad jie didelį akcentą deda.
Yra idėjos į tėvynę grįžtančių lietuvių rėmimą. Čia reikėtų detaliai klausti, kaip visa tai būtų finansuojama. Realiai programa parodo aiškiai, apie ką ši partija yra. Yra daug politinių partijų, kurias abstraktokas programas yra parengę.
Vėlgi, yra ir finansavimo ideologinės visuomenės kontrolė, vykdančioms įstaigoms nutraukimas.
Atsimenu, ne taip ir seniai, man atrodo, prieš praėjusius Seimo rinkimus kažkuri partija kalbėjo, kad reikia Rytų Europos studijų centro finansavimą nutraukti.
Na, tai visada turbūt surasim norinčių kažką, kažkaip apdoroti, teiktina, kad čia yra visuomenės kontrolės dalykai.
Iš esmės, lyginant tą bendrą kontekstą šių Seimo rinkimų, aš šios partijos nepavadinčiau itin radikalia. Daug tokių dalykų, kur rastume ir didesnių partijų programose, pavyzdžiui, kova su korupcija, smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų geresnė padėtis, kad jie liktų rinkose.
Geresnės galimybės gauti paskolas ir kreditus, būsto problemos ir panašūs dalykai. Iš esmės, neatrodo ši programa itin radikali.
Vėlgi, apie LGBT ideologiją yra kalbama, jau pradžioje kalbėjome, kad tikrai yra populiarus motyvas, kaip ir atsakomybė pareigūnų priimamus sprendimus, už neteisingus, kaip ši partija įvardija“, – pasisakė M. Blatrukevičius.
I. Kalpokas mąsto, kad Nacionalinis susivienijimas turi savo specifinę nišą, tačiau jiems didelės sėkmės vargu, ar reikia tikėtis.
„Tikrai turi nišą tokios idėjos. Ko gero, sunku tikėtis didelės sėkmės, nes nemaža dalis alternatyvių politinių jėgų galbūt ne taip aiškiai į tą migracijos klausimą orientuojasi.
Žmonės, kuriems rezonuoja šios (emigracijos) temos, turi iš ko rinktis. Tie balsai tikriausiai išsidalins.
Aš visiškai sutikčiau, kad nacionalinio susivienijimo programa yra turbūt gryniausia ideologiniu ir rasiniu požiūriu. Tik tos rasiniu požiūriu idėjos mes žinome, kad nelabai gerai baigiasi.
Programa pilna paradoksų, viena vertus: mažinama kontrolė, sekimas, naikinama ideologinė kontrolė, bet tuo pačiu yra prikišamos, primetamos ideologinės idėjos, priemonės, kaip tą kolonizaciją stabdyti.
Čia yra toks pasirenkamasis pataikavimas, sako, būsit jūs laisvi, darysit, ką norit, tik iki tol, kol esat lietuviai ir paklūstat tai ideologijai, kurią mes išpažįstam“, – savo požiūrį išsakė politikos analitikas.
Temų rato plėtimas Lietuvos žaliųjų partijoje
Anot I. Kalpoko, Žaliųjų sąjunga pakankamai plečia savo temų ratą, tačiau ji turi savo specifinių minusų.
„Plečia jie tą savo temų ratą, jie atrodo tokie, kaip pakankamai klasikinė žalioji partija. Ne veltui žaliosios partijos yra pravardžiuojamos arbūzais: žalia išorė, o vidus raudonas.
Ta ekologinė pusė jų yra, ko gero, į kairę nuo Lietuvos socialdemokratų. Mokestiniai pasiūlymai, kurie yra teikiami, jie yra stipriai orientuoti į politinę kairę, su aiškia žaliąją darbotvarkę“, – sakė. I. Kalpokas.
M. Baltrukevičius pasidalino savo įžvalgomis.
„Galim žiūrėti į tai, kaip valstybė turėtų skatinti daugkartinį naudojimą, remontą, čia labiau yra apskritai kalbėjimas, apie tai, kas yra svarbu.
Čia tiesiog būtų galima dėlioti programą į konkrečias ir abstraktesnes nuostatas. Mums svarbu, bet realiai ne valstybė paprastai tokius dalykus reguliuoja. Aš pritarčiau Kalpokui, kad tai yra klasikinė Europos žaliosios partijos programa.
Man Žaliųjų partija ir Nacionalinis susivienijimas yra būtent įdomios ta prasme, kad jos, iš mažųjų tokių partijų, skirias nuo kitų, nes jos yra orientuotos į idėjas, o ne į konkrečius lyderius.
Aš tikiu, kad Lietuvos Žaliųjų partija tikrai gyvuos, ir po Ievos Budraitės, Nacionalinis susivienijimas – ir po Vytauto Sinicos.
Vėlgi, debatuose buvo įdomu stebėti, partijai pasisekė, gal kad buvo su didžiosiomis partijomis.
Jie stengiasi tas idėjas pristatyti labai negąsdinant žmonių. Jie aiškiai pasakė, kad taršos mokesčiai yra reikalinga, bet stengiasi ir orientuotis į populiaresnes kairiosios politikos detales, kad reikia stipriau apmokestinti verslus, kad darbo santykiai yra dabar per stipriai apmokestinami, kad turtingiausi žmonės turi mokėti daugiau.
Jie nesistengia per daug radikaliais pasirodyti, nors konkurentai bando tai jiems prikaišyti, kad tai, ką jie siūlo, kad visiškai iškastinio kuro nereikia vartoti, kad reikia labai jau orientuotis tik į elektrines transporto priemones, šiuo metu yra per daug“, – pasamprotavo politologas.
Ar yra Lietuvos liaudies partijoje stiprus lyderis?
M. Baltrukevičiaus teigimu, Lietuvos liaudies partija yra asmeninis Eduardo Vaitkaus projektas.
„Akivaizdu, kad neturime aiškaus antro numerio. Ši partija yra visiškai Eduardo Vaitkaus asmeninis projektas. Kaip ir jis pats kalbėjo, jam buvo leista pasinaudoti Liaudies partijos karkasu ir jis šiuose rinkimuose tai ir daro.
Realiai, mes matėme, kaip keitėsi jo planai, nes planavo steigti savo atskirą partiją, jam nepavyko, čia toks šiek tiek paskutinės minutės sprendimas su Liaudies partija eiti.
Kai kurie dalykai programoje kelia šypseną. Aš bandau įsivaizduoti, kaip teismas svarsto, ar turi prisiimti žmogus asmeninę atsakomybę už sprendimą, nes ar jis buvo akivaizdžiai nepagrįstas, ar galbūt žmogus nesuprato, kad jo sprendimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas.
Vėlgi, Seimo nario atšaukimo mechanizmas – tik nedemokratinėse valstybėse turim panašius dalykus.
Čia kaip ir Tautos ir teisingumo sąjunga siūlo nutraukti partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, tai, kai detaliau pasižiūri, kaip toliau mintis yra plėtojama, tai toks sprendimas tikrai suduotų smūgį partijoms kaip organizacijoms.
Liaudies partija sako, kad balsų skaičiavimas turi būti viešas, iš esmės, juk daug žmonių dalyvauja, skaičiuojant balsus, nors tai nėra slaptas procesas.
Apie grynuosiu pinigus kalbama, kad reikia neriboti jų operacijų. Manau, čia yra viena iš populiariausių partijos nuostatų, jei jie apie tai daugiau kalbėtų. Regionuose dabar tikrai su bankomatų prieinamumu yra problemų ir ne visur kortele turbūt gali atsiskaityti.
Yra kai kurie dalykai, kurie kartojasi kitų partijų programose.
Yra naivus punktas, kad Vilniuje jie gali inicijuoti taikos visoj Europoj derybas ir stebuklingai užbaigti karą“, – diktavo M. Baltrukevičius.
Garliavos mergaitės istorijos paveikumas
Pasak I. Kalpoko, tikriausiai jau praėjo pikas šios istorijos apie Garliavos mergaitę, bet kažkokie aidai egzistuoja, o Vaitkus savo politinės karjeros vienu epizodu buvo stipriai įsitraukęs. Čia gal asmeniniai sentimentai veikia, teigia I. Kalpokas.
Politikos analitikas apie Liaudies partijos programą pasisako, kad prie tų dalykų, kurie yra ne visai demokratinėse valstybėse, jis pridėčiau užsienio agentų įstatymą.
„Mes puikiai žinome, kad tai yra rusiško pavyzdžio įstatymas.
Aišku, turime vieną iš tų partijų, kurios pasisako už neva taiką, tik klausimas, kieno sąskaita yra ta taika“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Taikos koalicija ekspertui įstringa
Taikos koalicija, vedama Viktoro Uspaskicho, kuri susidaro iš Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos skleidžia genderizmo „gero tono“ propagandos požymius.
I. Kalpokas Taikos koalicijoje pastebi ir išskiria „Ignitis“ grąžinimą, LRT „išobjektyvinimą“, žmonių persekiojimo, kitaminčių persekiojimo aspektus.
„Tos idėjos vienaip ar kitaip susisiekia su kitų alternatyvių partijų idėjomis, dar ištirti Covid-19 pandemijos priežastis jie žada. Mes turėjom kažkada tyrimus Seime, kas pasaulinę finansų krizę sukėlė. Dabar turbūt mėginsim, ar Covid-19 sukėlė virusas iš Kinijos, ar ne.
Tie pažadai yra tam, kad gražiai skambėtų kaip šūkiai debatuose, ar gražiai atrodytų rinkiminiuose plakatuose.
Pasigilinus į juos, nelabai aišku kuo jie pagrįsti, bet tikriausiai rezonuoja tam tikrose visuomenės grupėse“, – mano ekspertas.
M. Baltrukevičius mano, kad ne viskas, kas Taikos koalicijoje kalbama, yra aktualu dabar Lietuvos visuomenei, taip pat pastebima tendencija varžytis dėl senyvo amžiaus rinkėjų dėmesio. Jis, paklaustas, ar dar įmanoma rinkimuose pasinaudoti Covid-19 padėtimi, mano, kad sunkiai.
„Aš manau, kad sunkiai. Tikrai nemažai laiko praėjo, dabar to sergamumo yra, bet, iš esmės, niekas juk jau nebekalba, kad gali būti stabdomas gyvenimas taip, kaip buvo prieš keletą metų.
Dabar Taikos koalicija, jeigu jie daugiau kalbėtų panašius dalykus, kaip Vaitkus, tai čia galbūt galėtų būtų jų niša, kurią reikėtų dalinti. Realiai, toje programoje nėra labai išskirtinio kažko.
Iš esmės, dar nekalbėjom, kad yra partijų, kurios apie Europos Sąjungos žaliąjį kursą gana neigiamai kalba, kad tai kaimo interesams labai kenkia. Tačiau, iš kitos pusės, vėl žadama, kad bus plečiami miškų plotai, mažės oro tarša. Lygtais Loreta Graužinienė būdavo pagarsėjus, kad debatuose dažniausiai siūlydavo, kad reikia audito, tai čia irgi, visapusiškas valstybės išlaidų ir valdymo auditas.
Realiai, ta programa panaši, kaip daugelio partijų, ir jau ne pirmi metai, kada matome varžybas dėl senjorų balsų. Na, čia ir vienkartinė išmoka, prieisime gali ir prie Lenkų rinkimų akcijos, ten kitokie sprendimai. Dar senoji Tvarkos ir teisingumo partija vienu metu žadėjo kelionių po pasaulį programą pensininkams, paskui kituose rinkimuose tik kelionių po Lietuvą programą. Dėl šios auditorijos visada rimti mūšiai vyksta “, – pastebėjo politologas.
Lietuvos Lenkų rinkiminė akcija ir jos pažadai
Į pažadus daryti 400 eurų poilsiui akcijas iš Lenkų rinkiminės akcijos M. Baltrukevičius žiūri kaip betikslį bandymą papirkti auditoriją. Didelių atlyginimų sumos atėjusios dar iš senesnių partijų programų.
„Teoriškai, žinoma, kad gali tokių dalykų imtis, tačiau, koks tikslingumas, čia elementarus bandymas pigiai nusipirkti balsus.
Ši partija išsiskiria, kad daugelis nuostatų yra su konkrečiais skaičiais, vaiko pinigai – 200 eurų, minimali alga – 1500 eurų.
Šiaip, apie minimalios algos dydį gal sunkiau spekuliuoti, na, čia faktas, jeigu partijos sakytų, kad kitais metais tokia minimali alga galėtų būti, na čia jau labai keista atrodytų. Jeigu bus palankios ekonominės sąlygos, gal iš tikrųjųį kadencijos pabaigą tai įmanoma.
Vėlgi, tas žaidimas gražiomis, apvaliomis sumomis turbūt atėjęs nuo Darbo partijos laikų, kurie žadėjo 2012 m. Seimo rinkimuose, tada labai skaičius į atmintį įsirašęs, dabar neatsimenu tikslios sumos, bet visur buvo Viktoras Uspaskichas.
Kai kurios partijos žada, kad minimali mėnesinė alga bus lygi neapmokestinimų pajamų dydžiui, čia jau simbolinis vieno euro mokestis. Net tada gal labiau žmonėms turėtų daryti įspūdį, kad vieno euro tik mokestis bus sumokėtas. Tiesiog bandymas truputėlį padaryti per tuos apvalius, gražius skaičius tokį didesnį įspūdį.
Realiai, Lenkų rinkimų akcijai visada klausimas, kaip jie gali pasirodyti gerai už savo regiono ribų ir lieka tikriausiai sunkiai atsakytas“, – įžvelgė M. Baltrukevičius.
Nemokamų vaistų įsigaliojimas
I. Kalpoko mąstymu, Lenkų rinkimų akcijos užmojis senyvo amžiaus žmonėms dalinti vaistus už dyką yra, vėlgi, bandymas prisitraukti tikslinę auditoriją.
„Irgi akivaizdu, kad kovojama dėl tos pačios auditorijos, šiaip pažadas pats – nėra originalus, mes jau ne pirmus rinkimus jų girdime.
Apskritai, ši programa yra viena iš tų, kur yra surenkami geriausi hitai ir yra padaromus „coveris“. Tiek šeimos vertybės, taika Europoje ir pasaulyje, prieš genderizmo idealogiją einama.
Vėlgi, šeimos politika, ką ir per debatus girdime. Plėtojamos idėjos, kad, jei duosime pinigų ar sumažinsim mokesčius vaikus auginantiems asmenims, tai staiga visi masiškai pradės vaikus gimdyti. Na čia irgi toks naivokas įsivaizdavimas, kad pinigai nuperka vaikus iš tėvų.
Aš manau, kad tiesiog yra bandoma kažkaip pataikyti į tą bendrą temą, tik kad šiuose rinkimuose geriausius hitus kartojančių politinių jėgų yra labai jau daug ir reikia išsirinkti, kuri ta versija geriausiai skamba“, – komentavo I. Kalpokas.
Regionų partijos abstraktumas
Pasak M. Baltrukevičiaus, Lietuvos regionų partijos programa yra labai abstrakti.
„Na, apskritai programa labai abstrakti, kur yra tokie konkretūs tikslai išskirti, kas galėtų būti prieš sveikatą, švietimo, socialinių paslaugų ir kultūros sričių problemų sprendimą. Kas prieš žmogaus orumo saugojimą, kas prieš žmogaus orumo saugojimą, kas prieš kultūrą kiekvieno asmens brandos ir pagarbos bendražmogiškoms vertybėms siekiai.
Na, tokie labai abstraktūs dalykai, be konkretesnių įsipareigojimų, tada ir tampa tokiu pagrindiniu leitmotyvu, ne tai, kaip kažką įgyvendinti, bet tai, kaip buvo blogai prie praėjusios valdžios: emigracija didelė, gimstamumas mažas, auga skirtumai tarp regionų.
Jei žiūrim į bendrą partijos programą, turbūt vienintelis dalykas, kur jie bando išsiskirti ir pateisinti savo pavadinimą turbūt, tai kad tikrai daug dėmesio regioninei politikai, ypač regionų didesniam finansiniam savarankiškumui, bet realiai, na, toks daugiau abstraktyvų, kurio joks sveiko proto žmogus negalėtų prieštarauti, kratinys“, – atkreipė dėmesį M. Baltrukevičius.
Laisvės ir teisingumo partija: programoje yra ar nėra konkretumo?
I. Kalpoko manymu, Laisvė ir teisingumas partijoje yra konkretumo, tik kad pačiose idėjose trūksta daugiau užsidegimo, o partija, daugiau, mažiau, be identiteto.
„Iš tikrųjų, palyginus su kitomis alternatyviomis politinėmis jėgomis, čia yra mažiau, tokios jėgos, entuziazmo ir radikalizmo, atrodo.
Pačios idėjos yra labai panašios, tik kad formuluotės šiek tiek mažiau rėksmingos. Aš sakyčiau, kad tai yra politinė jėga, kuri ieško savo politinio identiteto ir vietos.
Pagal pačius pasiūlymus ir idėjas, jie tarsi taiko į tą bendrą chorą, bet raiškos prasme bando šiek tiek atrodyti respektabiliau. Man atrodo, per tuos savo ieškojimus jie išvis praranda bet kokį išskirtinumą“, – pareiškė politikos analitikas.
Kodėl partijos nesijungia į vieną darinį?
Kalpokas mąsto, jog politikoje tam tikriems asmenims yra sunku pasidalinti valdžia.
„Mūsų alternatyvinis politinis spektras visuomet turi neįtikėtiną talentą susipykti ir nepasidalinti, kas čia yra pagrindinis alternatyvininkas: ar tai yra Gražulis su Orlausku, ar tai yra Vaitkus, ar tai Puidokas su Uspaskychu.
Asmenybės nenori dalintis rankų šviesa su niekuo kitu ir nelabai nori būti antru, trečiu ir vėlesniu numeriu, dėl to ir turime tą situaciją, kai kiekvienas rimtesnis alternatyvininkas turi savo partiją arba bent jau koaliciją.
Aišku, galėtumėm turėti nacionalinę visuotinės taikos, vienybės koaliciją, bet, kol kas, panašu, kad lyderių arba norinčių jais būti yra daugiau, negu galinčių kažkokį susitarimą pasiekti asmenybių šioje pusėje“, – sakė I. Kalpokas.
Kokie šansai lauktų galimų koalicijų reitingų lentelėse?
M. Baltrukevičius mąsto, kad labai dažnai žmonės siaurai žiūri. Pasak politologo, jei žmonės mąsto, kad yra trys partijos, kurių palaikymas yra po du procentus, o jiems susijungus, turės šešis procentus, ar tikrai jų rėmėjai bus laimingi dėl tokio susijungimo, ar nebus vidinių bruzdėjimų tarp partijos narių, kurie galvos, kad jų įtaka mažesnė. Visada atrodo labai paprasta susijungti.
„Kita kliūtis, kaip ir sakiau, Nacionalinis susivienijimas ir Žaliųjų partija tai yra dvi partijos, kurios labiau telkiasi aplink idėjas, o ne apie asmenis.
Apskritai, šiuose Seimo rinkimuose mes matome daugiau vienijimosi. Tautos ir Teisingumo sąjunga eina kaip atskira galia, bet ten yra ir kitų partijų narių.
Taikos koalicija galiausiai atsirado. Prieš ketverius metus mes net tokio judėjimo minimalaus neturėjome. Dabar po truputėlį kažkas vyksta, dėliojasi.
Kai žmones pirmiausiai vienija jų lyderio asmeninės ambicijos, charizma, yra gerokai sunkiau, kai idėjos yra pirmoje vietoje, tada ir bendradarbiauti paprasčiau.
Mes čia galim rasti ir bendrų dalykų tarp Nacionalinio susivienijimo ir kai kurių kitų mažųjų partijų. Tačiau ši partija galvoja apie savo reputaciją ir pagrįstai turbūt nepasitiki kai kuriomis politinėmis jėgomis, su kuriomis šiaip jau turi vertybių bendrų, bet reputacija politikoje vis dar yra svarbu, bent kai kam“, – teigė M. Baltrukevičius.
Keisčiausi politinių partijų pažadai, ekspertų nuomone
Neminant partijos I. Kalpokui keisčiausias partijos pažadas pasirodė iš niekur iššokusi mergaitės istorija.
M. Baltrukevičius sutiko su tokiu I. Kalpoko pasisakymu, tačiau jam keisčiausia ir juokingiausia pasirodė 400 eurų dydžio bonusą poilsiui.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausyti čia:
