pvm

Grupė parlamentarų vėl siūlo įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.   Valdančiųjų demokratų, „Nemuno aušros“, socialdemokratų, kelių opozicijos parlamentarų iš Mišrios Seimo narių grupės ir iš valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų sausio 1-osios.

Kad surinktų daugiau pinigų krašto gynybai, nauja valdžia žada didinti nekilnojamojo turto, pelno mokestį, įvesti naują mokestį draudimo sutartims. Tačiau tuo pačiu metu siūlo visiškai priešingą dalyką – kai kuriuos mokesčius mažinti ir taip atsisakyti dalies biudžeto pajamų. Naujausią tokį siūlymą pirmadienį oficialiai registravo grupė Seimo narių iš valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kai kurių kitų frakcijų.

Siekiant paskatinti gyventojus rinktis sveikatai labiau palankią mitybą, 27 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo nustatyti 5 procentų lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.   Remiantis Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi, politikai tikisi, kad tokia lengvata paskatins vietos žemės ūkio plėtrą, atpigus daržovėms, vaisiams ir uogoms, išaugs jų pardavimai, sumažės šešėlinė rinka.

Maitinimo sektoriaus įmonėms toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjeras Gintautas Paluckas mano, kad tam resursų nėra. Anot jo, nors daugelyje sektorių matomas lengvatų poreikis, jų taikymas reikštų, kad mažiau lėšų būtų galima skirti gynybai ar socialinių problemų sprendimui.  „Reikia kažkaip apsispręsti, ar norime sutelkti pinigus ir spręsti gynybos, mokytojų atlyginimo ir ligoninių klausimus, ar einame lengvatų keliu ir mokesčius mažinsime.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad maitinimo versle kol kas nėra didelių problemų, todėl nėra poreikio grąžinti pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos, kaip siūlo kai kurie politikai.   „Šiandien statistiniai duomenys rodo, kad esminių problemų nėra.

Antradienį grupė valdančiosios koalicijos Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma vėl sumažinti maitinimo paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris šiuo metu siekia 21 proc. „Atstatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms yra gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti sektoriaus stabilumą, darbo vietų išlaikymą ir ilgalaikę ekonominę plėtrą.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Finansų ministerijos teikiamus mokesčių pakeitimus svarstantys koalicijos partneriai linkę pritarti pelno mokesčio didinimui, kelti 20 tūkst. eurų būsto apmokestinimo kartelę, taip pat svarstoma įvesti tarpinį – 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.  „Einame link sutarimo.

Lietuvos verslo asociacijų vadovai siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu ir įvesti visuotinį mokestį gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui (NT). Vyriausybei skirtame kreipimesi pažymima, jog papildomais mokesčiais surenkamos lėšos turėtų būti skiriamos išimtinai tik gynybai finansuoti.

Valdančiosios koalicijos taryba turėtų rinktis kitą savaitę, o jos prioritetas – mokesčių  pakeitimai, sako valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, daugumos partneriai artėja prie susitarimo dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų. „Mokesčiai – pagrindinis klausimas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jos vadovaujama frakcija nepalaikys siūlymo mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams. Anot jos, toks siūlymas neatitinka dabartinės situacijos ir poreikių.  „Kad ir koks bebūtų dosnus pasiūlymas, mes nepalaikysime. Manome, kad situacija yra visiškai priešinga tokiems sprendimams“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime. teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Mindaugas Lingė tvirtina, kad Seimo konservatoriai nepritars ketvirtadienį Seimui teikiamam projektui, kuriuo siūloma  įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams bei maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms.  „Nepritariam ir nepritarsim, kadangi tai yra biudžeto netektys, matyt, šimtais milijonų nežinia, kokia plačia apimtimi būtų iš surenkamo PVM.

Įvedus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams, kasdienės maisto prekės galėtų atpigti 8–10 proc., sako socialdemokratų Seimo narė Modesta Petrauskaitė. „Pagal skaičiavimus, atpigti galėtų bendrai apie 8–10 proc., (...) realistiškai“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė M. Petrauskaitė.  Socialdemokratų frakcijos narė ketvirtadienį Seimui teiks Pridėtinės vertės mokesčio pataisas, siūlančias 9 proc.

Seimo posėdžių salę ketvirtadienį turėtų pasiekti siūlymai kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo metinės apyvartos ribą, kuri šiuo metu siekia 45 tūkst. eurų. Seimo „Nemuno aušros“ frakcija siūlo ją didinti iki 60 tūkst. eurų, o Artūras Zuokas – palaipsniui iki 85 tūkst. eurų. „Nemuno aušra“ argumentuoja, kad jau 10 metų galiojanti 45 tūkst. eurų PVM mokėtojo kartelė neatliepia dabartinės situacijos, atsižvelgiant į infliaciją per pastarąjį dešimtmetį.

Finansų ministerijai siūlant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti nuo 9 iki 12 proc., į biudžetą tikimasi gauti beveik 40 mln. eurų papildomų pajamų, rodo BNS turimi ministerijos siūlymai dėl mokesčių pokyčių.  9 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

„Nemuno aušros“ frakcijai siūlant kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokį siūlymą, gaunamos įplaukos į biudžetą sumažėtų apie 18 mln. eurų. „Prognozuojama, kad valstybės biudžeto netekimai būtų apie 18 mln. eurų dėl to. Galima skaičiuoti, kad kiekvienas 10 tūkst. eurų rėžis, kuriuo keliama, įtakotų apie 12 mln.

Grupei parlamentarų siūlant didinti metinių pajamų ribą, kai smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, Lietuvos banko (LB) atstovas tikina, kad pakėlus kartelę PVM daugiau surinkti nepavyks.   Finansų ministerijos atstovas teigia neprieštarautų, jeigu riba būtų sumažinta, nors anksčiau ministerija siūlė ją didinti.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai siūlant daugiau pinigų gynybai surinkti, be kita ko, ir  mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, Lietuvoje daugėja pažeidimų, susijusių su PVM nemokėjimu ar slėpimu, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė. „Pažeidimų ne mažėja, o daugėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI vadovė.   Pasak E. Janušienės, pernai po patikrinimų buvo išieškota 45,3 mln.

Vyriausybė siūlys Seimui suteikti galimybę Lietuvos smulkiajam verslui nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.  Tai numatantį Finansų ministerijos nutarimą Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje. Šiuo projektu ketinama įgyvendinti naujus apmokestinimo PVM srityje priimtus ir nuo sausio 1 d. įsigaliojusius ES teisės aktus.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jo vadovaujama partija siūlys kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą iki 60 tūkst. eurų. Toks pakeitimas, anot jo, reikalingas norint užtikrinti mažųjų verslų galimybę konkuruoti.  „Bendra ekonominė situacija ir infliacija paskatino Seimo frakcijos „Nemuno aušra“ narius inicijuoti PVM įstatymo pakeitimą – siūloma PVM kartelę pakelti iki 60 tūkst. eurų“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė R. Žemaitaitis.

Naujasis Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada daug permainų. Tačiau jo užmojai ne visiems patinka, kadangi įvairios įstaigos kurį laiką susiduria su iššūkiais dėl pridėtinės vertės (PVM) didinimo tam tikriems verslo sektoriams ir kitų biurokratinių sprendimų. Negana to, naujosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kelia grėsmę žmonėms prarasti savo darbus. Šiuos du aspektus įvertino „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pristačius ambicingą planą, kad 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuva galėtų skirti 5–6 proc. BVP gynybai, daugeliui kilo klausimas, kokiu būdu tai padaryti. Prezidentas pateikė kelis siūlymus: naudoti gyventojų indėlius, raginti pensijų fondus investuoti Lietuvoje, naudoti Lietuvos valiutų atsargas ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Nauja valdžia vis užsimena apie galimus mokesčių pakeitimus. O pirmieji planai, kas galėtų būti keičiama, jau nyra į dienos šviesą. Štai naujai į Seimą išrinkta socialdemokratė M. Petrauskaitė siūlo nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams. PVM įstatymo projekto aiškinamajame rašte socialdemokratė Modesta Petrauskaitė siūlo nustatyti lengvatinį 9 proc.

Seime vėl registruotas siūlymas mažinti pridėtinės vertės mokestį  (PVM) maitinimo verslui, būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą patvirtintų Vyriausybė.   Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seime pirmadienį įregistravo socialdemokratė Modesta Petrauskaitė. Su parlamentare BNS susisiekti nepavyko.  Ji siūlo nustatyti lengvatinį 9 proc. tarifą būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei maitinimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiu.

Šiuo metu daugelyje šalių aviaciniam kurui, kitaip nei degalams, kurie naudojami kelių transporte, netaikomi jokie akcizai. Be to, daugelyje šalių lėktuvų bilietams netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau jau per artimiausius kelerius metus ši situacija gali gerokai pasikeisti, mat naujoji Europos Komisija yra pasiryžusi daug labiau apmokestinti aviacijos sektorių.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad nėra finansinių galimybių jokioms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms, įskaitant mažesnį tarifą maitinimo sektoriui. „Šiuo metu nėra jokių finansinių galimybių kažkaip kaitalioti, įvedinėti ar pratęsinėti PVM lengvatas“, – antradienį Seime per antrą kitų metų biudžeto projekto svarstymo Seime pareiškė R. Šadžius.   Parlamentaras Artūras Zuokas klausė, ar planuojama grįžti prie lengvatos restoranams grąžinimo.

Valstybė šiemet gavo 7,5 proc. daugiau pajamų nei pernai, tačiau nesurenkant planuotų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių metinis biudžeto planas, tikimasi, bus viršytas tik 2 proc., arba 330 mln. eurų, pranešė finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.  Pasak jo, iš PVM bei pelno mokesčių šiemet gali būti nesurinkta 430 mln. eurų planuotų pajamų, tuo metu iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų numatoma surinkti daugiau nei planuota.

Europos Prokuratūra, kartu su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria sudėtingą, didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemą – galimai padaryta žala siekia beveik 300 mln. eurų.

Restoranų atstovams protestuojant ir prašant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, į naująjį Seimą išrinktos partijos šiuo klausimu nesutaria. Socialdemokratams teigiant, kad lengvatos galėtų prireikti, „demokratai“ abejoja, ar tai šiandien padaryti įmanoma, o Remigijus Žemaitaitis teigia, kad yra geresnių būdų spręsti maitinimo sektoriaus bėdas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad nors dramatiško restoranų bankrotų bumo dar nėra pastebima, tačiau maitinimo sektorius išgyvena nelengvus laikus, nustojus taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. „Maitinimo sektorius, palyginus su kovidiniais metais žinoma atsigavęs ir padėjo atsigauti ne tik mūsų subsidijinės priemonės, bet ir PVM lengvata, kuri kurį laiką galiojo.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvoje apsipirkę ne Europos Sąjungos (ES) gyventojai, norintys susigrąžinti čia sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nebeturės saugoti popierinių atsiskaitymo dokumentų. Ministrų kabinetas šį Finansų ministerijos parengtą projektą priėmė šios savaitės posėdyje.

Per mėnesį kainos Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., tačiau metinė infliacija vėl artėja prie procento ribos. O labiausiai per metus kainas kėlė kavinės ir restoranai – beveik 9 proc. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad restoranai kainas turės pradėti mažinti, nes valgytojų – vis mažiau. Ryškesnio maisto ar kitų prekių augimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau metų pabaigoje infliacija turėtų padvigubėti.

Reguliaciniai pokyčiai – viena svarbiausių rizikų, kurią įvardija tarptautiniai investuotojai, kalbėdami apie Europos Sąjungą. Tačiau ilgalaikis poreikis didinti gynybos biudžetus Lietuvą ir kitas Europos šalis verčia ieškoti naujų pajamų šaltinių, tokių kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, teigia naujasis profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse Leonas Lingis.

Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonėms spalio pabaigoje planuojant streiką dėl, jų teigimu, per didelio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė nemano, kad PVM sumažinimas sektoriui būtų teisingas sprendimas. Anot jos, tokios lengvatos yra per mažai socialiai taiklios ar teisingos. „Man atrodo, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos visos yra mažai socialiai taiklios.

Seimas po pateikimo praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad ginkluote gaunama parama nebūtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo iniciatyvą yra pasiūliusi Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pristatydamas siūlomus pakeitimus gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, jog parama neatlygintinai gaunama ginkluotė, amunicija, kita karinės paskirties įranga Lietuvoje šiuo metu yra apmokestinta PVM, nes pagal dabartinį Labdaros ir paramos įs...

Lietuvoje mokesčių surenkama maždaug trečdaliu mažiau, nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dėl to nepakanka pinigų įvairioms viešosioms išlaidoms – pradedant mažomis pensijomis ir baigiant tragiškais keliais. Tarptautinių organizacijų ir vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis daugiausia pajamų gauna iš pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių. O jų našta proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkimą.  LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti.

Ispanijos kairiųjų vyriausybė penktadienį pranešė panaikinsianti pridėtinės vertės mokestį (PVM) alyvuogių aliejui – pagrindiniam ispanų virtuvės produktui, kurio kaina smarkiai išaugo dėl sausų, smarkiai sumažinusių alyvuogių derlių šalyje. Socialistų premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybė nuo liepos „visam laikui“ įtrauks alyvuogių aliejų į „būtiniausių prekių“, kurioms šis mokestis netaikomas, sąrašą, teigiama Biudžeto ministerijos pranešime.

Seimas nesvarstys „valstiečių“ siūlymo nuo 21 proc. iki 9 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) restoranams, kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms. Parlamentarai antradienį nepriėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis „valstiečiai“ siūlė lengvatinį PVM pratęsti iki 2027 metų pabaigos. Už jų svarstymą balsavo 34 Seimo nariai, 27 – prieš, o 34 susilaikė.  Kitu balsavimu Seimas nutarė projektą atmesti: už tobulinimą buvo 42 parlamentarai, o 55 – už atmetimą.

Finansų ministerijai pasiūlius priemones gynybos finansavimo reikmėms prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis perspėja – pakelti mokesčiai ne visada reikš didesnes biudžeto pajamas. Pasak jo, dėl aukšto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vartojimas Lietuvoje jau yra brangus, tad jei papildomas apmokestinimas išaugins kainas, gyventojai gali pasirinkti apsipirkti užsienyje.  „Šiandien, palyginti su kaimyninėmis šalimis, mes turime žymiai didesnį PVM.

Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, tiek kitų mokesčių surinkimo duomenys geresni.  „Turime jau preliminarius duomenis už tris mėnesius.

Daugiau nei šimtas restoranų, kavinių ir valgyklų verslo atstovų po Vyriausybės langais surengė protesto akciją – paskutinę vakarienę. Protestuotojai gamino maistą ir kalbėjo apie gresiančius bankrotus dėl kurių esą kalta dabartinė valdžia, kuri nusprendė nuo šių metų naikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Maistą Vinco Kudirkos aikštėje virėjai penktadienį gamino ne be reikalo.

Penktadienį prie Vyriausybės maitinimo sektoriaus atstovai pradėjo protestą dėl šiuo metu esančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio. Nuo naujųjų metų grąžinus 21 proc. PVM sektoriui, protestuotojai reikalauja vėl pereiti prie 9 proc. tarifo. Į protestą atvyko kelios dešimtys dalyvių, jie būriavosi prie Vyriausybės. Susirinkusieji turėjo plakatus su užrašais „1 cento pietūs mokyklose – tai metų afera“, „Naikinkit PVM vaikų maitinimui.

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, protestą inicijuoja smulkusis maitinimo verslas. Pasak jos, anksčiau planuota piketą rengti po parlamento rinkimų, tačiau šis verslas iki tol gali nebeišsilaikyti.

Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. „Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai „Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Finansų ministerijai paskelbus, kad valstybės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PMV) vasarį buvo tik 1,7 proc. mažesnės nei prieš metus, kai kurie ekspertai sako, kad nepaisant kiek geresnio rezultato nei sausį, metinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas. Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui.