pvm

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui pratęsimą vieneriems metams palaikantis valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad lengvata padės išsaugoti daug smulkių įmonių ir darbo vietų. Anot jo, pernai sektoriuje pritaikius lengvatą, padidėjo iš jo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai rodo lengvatos svarbą šiam verslui.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.  Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Seimas antradienį iki pietų turėtų galutinai apsispręsti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pratęsimo 2023 metais, o po to ketina balsuoti dėl 2023 metų valstybės biudžeto.  Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai,  sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo verslui gali būti tik laikina, o ne ilgalaikė, sako Lietuvos banko vadovas. Gedimino Šimkaus teigimu, lengvatos iškraipo rinką.  „Tai yra politikų prerogatyva paskirstyti valstybės lėšas tarp įvairių poreikių, bet iš ekonomisto perspektyvos, ilgalaikės lengvatos (PVM – BNS) poreikio restoranų verslui nėra pagrindo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti iki 2023 metų pabaigos siūlantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad dėl šios lengvatos valstybės biudžetas pinigų nepritrūks. Jo teigimu, gerėjantys šių įmonių veiklos rodikliai kompensuoja PVM netektis dėl lengvatos.  „Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad sumažintas tarifas duoda reikšmingų teigiamų ekonominių rezultatų.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir dar kartą pritarė ne visoms premjerės Ingridos Šimonytės siūlomoms pataisoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos“, – pareiškė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  Antrą kartą šaukti posėdį buvo nutarta, nes trečiadienį pažeidžiant Seimo statutą į jį nebuvo pakviesta pakeitimų iniciatorė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė, siūlanti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, sako, kad tokia lengvata valstybės biudžetui būtų pakeliama.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau didesnę intrigą kelia balsavimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Jis parodys, ar konservatorių vadovybei ir premjerei Ingridai Šimonytei pavyks suvaldyti kai kuriuos bendražygius, kovojančius dėl didesnio lengvatų krepšelio. Mūšis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūros, sporto paslaugoms vyksta nuo pat biudžeto projekto pateikimo.

 Valdantieji neturi tvirto sutarimo, kaip ketvirtadienį per svarstymą bus balsuojama dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Pagyvensime, pamatysime, negaliu už nieką garantuoti. Kalbėjome, kad svarbu“, – po valdančiųjų frakcijų vadovų pasitarimo trečiadienio pavakare, dalyvaujant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorių rinkimų ir Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta mažinti mokesčių lengvatas, naikinti įvairias jų išimtis. Tačiau valdantieji toliau nesutaria, kiek kokių esamų ir naujų lengvatų palikti verslui.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui. Be to, ji siūlo neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir elektroninėms knygoms bei elektroniniam neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė nekeis savo nuomonės dėl PVM lengvatos kavinėms ir restoranams, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat patikino, kad Lietuvoje PVM lengvata maisto produktams nebus priimta, nes tai būtų per didelė finansinė našta biudžetui. „Šansų yra visokių. Seimas balsuoja dėl lengvatos, Vyriausybė savo pasiūlymo nekeis šiuo klausimu ir toliau laikysis tos nuostatos, kad ši lengvata buvo pasiūlyta laikinai.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Valdžiai ne visi Lietuvos menininkai vienodi. Pilnas arenas surenkantys dainininkai gauna Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, moka 9 procentus, o skulptoriai ar tapytojai valstybei atiduoda didesnę dalį pinigų, 21 procentą. Menininkai prašo šią neteisybę ištaisyti, esą šiuo metu visi kūrėjai veikia vienodai prastomis ekonominėmis sąlygomis, dėl to ir mokesčių politika turėtų būti vienoda.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Nepaisant neigiamos Vyriausybės išvados, Seimas pritarė grupės parlamentarų siūlymui nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 26.  Pataisas labiausiai rėmė opozicijos atstovai, tuo metu 23 valdantieji konservatoriai balsavo prieš, 17 susilaikė, o 9 balsavime nedalyvavo.

Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.  „Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Atlikėjams siekiant neterminuotai pratęsti 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio taikymą, kiti kultūros sektoriaus atstovai prašo lengvatos visiems kūrėjams. Keliolika asociacijų, vienijančių įvairių meno sričių kūrėjus, pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą, pabrėždami, jog džiaugiasi atlikėjams suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Seime ketvirtadienį įstrigo liberalų siūlymas nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Ketvirtadienį pradėjus pataisų priėmimą pertraukos paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir konservatorių frakcija, vėliau kiti parlamentarai prašė dar dviejų pertraukų, o paskelbus balsavimą salėje nebuvo nė 40 Seimo narių.

Konservatorių prezidiumui prieš porą savaičių įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, parlamentaras Kazys Starkevičius parėmė siūlymą kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti. Pats Seimo narys tai neigia. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas. „Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė.

Politikams nesutariant dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pratęsimo ir kultūros sektoriui, jo atstovai ragina išsaugoti šią priemonę ekonominės bei energetinės krizės akivaizdoje. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlo neterminuotą PVM lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros bei sporto veiklai. Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas ėmėsi tramdyti nepaklusniuosius Seimo frakcijos narius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui liepta atsiimti pateiktus su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų maitinimo paslaugoms, taip pat kultūrai ir sportui, o jei to nebus padaryta, tuomet siūloma trauktis iš komiteto pirmininko pareigų bei iš partijos.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Įsiplieskus mokesčių karui tarp Seimo biudžeto ir finansų komiteto ir vyriausybės, ekonomistas Raimondas Kuodis ragina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris būtų 17 proc.      Tai reikštų didesnius mokesčius per patį krizės įkarštį tiems, kurie dabar moka 9 proc. Savo pasiūlymą ekonomistas R. Kuodis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje parašėte, kad jūsų manymu, visiems PVM turėtų būti 17 proc.

Daugybę žinomų, turtingų svečių ir prabangių renginių priėmęs „Esperanza Resort“, panašu, susiduria su problemomis. Trakų rajone įsikūręs poilsio kompleksas praneša atleidžiantis darbuotojus. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, bendrovė spalio 17 d. pranešė atleidžianti 71 darbuotoją. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Esperanza Resort“ turi 107 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis yra 1965 eurai neatskaičius mokesčių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia norinti matyti šios lengvatos finansavimo šaltinius.  „Pinigų traukimai iš šešėlio jau yra turbūt tapę tam tikra legenda, kuomet visos papildomos išlaidos yra grindžiamos šešėlinėmis pajamomis. Visgi, biudžeto projektas yra formuojamas atsižvelgiant į įrašytas eilutes.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 m. būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatorius Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis kritikuoja tokį parlamentarų sprendimą ir tikina, kad jis naudingas tik pasiturintiems gyventojams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatoriai Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir komiteto narys Antanas Čepononis, tuo tarpu parlamentaras Matas Maldeikis susilaikė.

Pirmadienį paminėjus Tarptautinę kovos su skurdu dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė Seimą ragina svarstyti įstatymų projektus, kurie gyventojams palengvintų augančių kainų naštą, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Kultūros ir pramogų sektorius sako vos spėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, kai užklupo nauja energijos kainų krizė, todėl norėtų mažesnio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ilgesnį laiką, nei Vyriausybės siūlomam pusmečiui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Seimas spręs, ar susijusios įmonės arba verslininkai, neskaidantys verslo dirbtinai, galės nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Teigiama, kad pataisa turės teigiamą poveikį smulkiajam verslui. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą. Už balsavo 119, o susilaikė vienas parlamentaras. Toliau pataisą Seimas svarstys lapkričio 3 dieną.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Greta jo – visas šūsnis pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vieni politikai siūlo netaikyti tarifo maistui, kiti – pratęsti lengvatas viešbučiams ir restoranams, treti ragina pritaikyti lengvatą įvairių daiktų remontui. Petras Gražulis siūlo taikyti nulio procentų PVM tarimą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.  „Mes esame uždarame rate, aš ne vieną siūliau mokesčių reformą, bendras PVM turėtų būti maždaug 17 procentų ir tada nekiltų noras ieškoti lengvatų“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kuodis. Pasak jo, atskirų verslo grupių bandymai gauti lengvatų yra tik galimybė demonstruoti savo įtaką.

Vyriausybei ketinant dar pusmečiui iki kitų metų liepos pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ji turėtų būti taikoma dar metus ar net ilgiau.

Siekiant suvienodinti veiklos sąlygas visiems šalies kraujo centrams, Nacionalinio kraujo centro (NKC) siūlymu Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimą. Juo siekiama suvienodinti sąlygas visoms kraujo donorystės įstaigoms, kai šios įsigyja prekes ir paslaugas, reikalingas kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, leidžiant taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Antradienį Seime buvo priimamas įstatymo projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Į Regionų frakcijos atstovo R. Žemaitaičio spėjimus, kad projektas po kurio laiko gali nuskurdinti žmones, premjerė I. Šimonytė atsakė replika, kad jam turėtų būti sunku gyventi su „tokia koše galvoje“. R. Žemaitaitis skolingas neliko ir atšovė, kad tai I. Šimonytės galvoje yra „košė“. Už tokį „darbą“ parlamentarai atlyginimą gauna iš visų mokesčių mokėtojų pini...

Nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Taip norima gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą. Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.  „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Restoranams ir viešbučiams reikalaujant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad diskusijos šia tema į Seimą sugrįš su biudžeto svarstymu. Tačiau pozityvių žinių ji toli gražu nežada. „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.