Jo teigimu, gerėjantys šių įmonių veiklos rodikliai kompensuoja PVM netektis dėl lengvatos.
„Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad sumažintas tarifas duoda reikšmingų teigiamų ekonominių rezultatų. Jeigu pažiūrėtume 2021 metais tarp birželio ir liepos, kai buvo sumažintas tarifas (nuo liepos 1-osios – BNS), tai maitinimo sektoriaus apyvarta išaugo apie 50 proc. ir išsilaikė visus metus. Tai rodo, kad verslas skaidrinosi, netektas PVM pajamas iš dalis kompensavo pajamų mokesčio augimas, pelno mokesčio augimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Majauskas.
Pasak jo, panaikinus 9 proc. mokesčio lengvatą metų viduryje, kaip siūlo Vyriausybė, biudžetas planuojamų pajamų gali nesurinkti: „Tikėtina, kad padvigubinus tarifą matytume atvirkštinį procesą. Mano giliu įsitikinimu, planuojamų pajamų nesurinktų“.
M. Majausko teigimu, 40 mln. eurų biudžetas kitais metais gali papildomai gauti iš padidintų mokesčių bankams ir azartinių lošimų organizatoriams.
„Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sudėtingus sprendimus padidinti pelno mokestį stambiems bankams nuo ateinančių metų, didinti mokesčius loterijoms, kazino, lošimų namams, dėl ko ateinančiais metais biudžetas gaus papildomai maždaug 40 mln. eurų pajamų“, – sakė M. Majauskas.
Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, ketvirtadienį BFK posėdyje balsavęs už PVM lengvatos restoranams pratęsimą vieneriems metams, sako, kad tokia yra frakcijos pozicija.
„Frakcijos pozicija buvo ir anksčiau tokia, tikim ir manom, kad metams pratęsti restoranams lengvatą yra teisingas sprendimas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, į tai, kad padidėjo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, didelė dalis to verslo yra smulkus verslas, manau, vienaip ar kitaip lengvatos pratęsimas metams turi racijos“, – Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.
Jis taip pat kalbėjo nemanantis, kad ši lengvata turėtų galioti neterminuotai, kaip anksčiau siekė M. Majauskas.
„Manau, nėra tokio reikalo neterminuotai į įstatymą įrašyti, kad ta PVM lengvata galioja. Išgyvenam tam tikrą sunkų ekonominį laikotarpį, jis dar tęsiasi ir reikia priimti sprendimus kažkokiai regimai ateičiai, bent jau jei kalbam apie restoranus. Apie kultūrą ir kitus dalykus tie sprendimai yra susigulėję“, – sakė V. Mitalas.
M. Majauskas neigė, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms naudinga tik didiesiems restoranų tinklams.
„Maitinimo sektoriuje yra maždaug 7 tūkst. įmonių ir 99 proc. jų yra smulkus verslas ir būtent smulkiam verslui tai yra aktualiausia. Iš 7 tūkstančių maždaug 3, gal 2,5 tūkst. įmonių yra PVM mokėtojų, taip pat iš jų 99 proc. yra smukusis verslas. Suprantama, kad didesnei įmonėms finansine išraiška yra didesnė, bet smulkiam verslui tai yra išgyvenimo klausimas“, – žurnalistams kalbėjo M. Majauskas.
M. Majausko vadovaujamas BFK ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir nutarė, kad PVM lengvata maitinimo verslui būtų taikoma visus 2023 metus – jis nepritarė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymui lengvatą taikyti pusmetį – iki 2023 metų liepos.
Be to, komitetas nutarė, kad neterminuota 9 proc. PVM lengvata būtų taikoma ne tik meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, kaip siūlo I. Šimonytė, bet ir sporto renginiams, klubams bei atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, šokėjo) paslaugoms.
Sportui ir atlikėjams I. Šimonytė siūlo PVM lengvatą numatyti tik iki 2023 metų liepos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad Liberalų sąjūdžio frakcija mano, jog premjerės pasiūlymai dėl PVM lengvatos yra racionalūs, pasverti ir frakcija juos palaikys.
Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.
