Be to, ji siūlo neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir elektroninėms knygoms bei elektroniniam neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.
Tokias Seime svarstomo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto pataisas I. Šimonytė registravo antradienį.
Skaičiuojama, kad dėl lengvatos meno ir kultūros renginiams biudžetas neteks apie 1,3 mln. eurų per metus, o dėl lengvatos elektroninėms knygoms, vadovėliams ir kitiems neperiodiniams e. leidiniams – apie 1 mln. eurų.
Tačiau lengvatą maitinimo paslaugoms, taip pat atlikėjams (aktoriams, dainininkams, muzikantams, šokėjams) bei sporto renginių ir klubų lankymui premjerė siūlo taikyti laikinai – tik iki 2023 metų liepos.
Pasak I. Šimonytės, kultūros, poilsio ir sporto sektoriuje paslaugas teikia 19,9 tūkst. įmonių, PVM mokėtojai sudaro vos 5,4 proc. – jais registravęsi 1085, iš jų 208 įmonės naudojosi teise taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą.
„Todėl lengvatos teikiama nauda nepasiekia absoliučios daugumos šiuose sektoriuose veikiančių subjektų. Analizuojant didžiausius lengvatinio tarifo naudos gavėjus, tarp jų daugumą sudaro tinkliniai sporto klubai, pramogų ir poilsio centrai bei didžiųjų koncertų organizatoriai, o ne meno kūrėjai“, – nurodo ji.
Aiškinamosiose pataisų pastabose premjerė nurodė, kad maitinimo paslaugų teikėjų dabar registruota 7148, iš jų 4024 pateikė metines pelno mokesčio deklaracijas, o 2244 yra PVM mokėtojos.
„Todėl lengvata nepasiekia didelės dalies mažesnių maitinimo paslaugų teikėjų“, – teigia I. Šimonytė.
Pasak jos, didžiąją PVM lengvatos naudos dalį gauna didelės įmonės.
„Pavyzdžiui, pusei (1122 įmonių) mažesnes apyvartas generuojančių maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų atitenka vos 10 proc. visos naudos arba kitaip – valstybės biudžeto netekimų dėl taikomos lengvatos. Tuo tarpu 15 didžiausias apyvartas turinčių maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų (0,7 proc.) gauna apie 20 proc. visos naudos. Tarpe šių 15 įmonių dominuoja greitojo maisto ir kiti tinkliniai restoranai, o ne mažas apyvartas turintys šeimos restoranėliai“, – teigia premjerė.
I. Šimonytė pabrėžė, kad jeigu 2023 metų pirmąjį pusmetį prognozės antrajam pusmečiui rodytų, kad parama atskiriems verslams dėl energetikos kainų įtakos išliktų reikalinga, būtų prasmingiau taikyti tikslines valstybės pagalbos priemones nei horizontalias, kurių didžioji dalis finansinės naudos atitenka stambiems rinkos dalyviams.
Pasak jos, visose Europos Sąjungos šalyse, kur taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms, jis yra derinamas su lengvatiniu tarifu maistui.
„Lietuvos atvejis, kuomet lengvata netaikoma maistui, bet taikoma maitinimo sektoriui, yra netipinis. Tokiu atveju susidaro situacija, kuomet Lietuvos maitinimo paslaugas teikiantys subjektai perka prekes su 21 proc. standartiniu PVM tarifu, o parduoda su 9 proc. lengvatiniu tarifu“, – tvirtino premjerė.
I. Šimonytės teigimu, pastarojo pusmečio duomenys rodo, kad dėl tokios situacijos 2/3 maitinimo paslaugas teikiančių PVM mokėtojų turi neigiamą PVM prievolę: „Tai taipogi sukelia ir horizontalios lygybės problemų, nes, pavyzdžiui, prekybos centrai taipogi prekiauja gana ženkliu paruošto maisto asortimentu, nors teisės į lengvatą neturi“.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas spalio viduryje pasiūlė 9 proc. PVM nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai.
