Ji pripažino, kad projektas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai.
„Mes tai labai vertiname. Aš manau, kad bus kritikos iš visur. Lietuva galbūt mažiausiai kritikuotų ir turėtų kritikuoti, bet, galbūt, ir žmonės bus nepatenkinti, kad didysis kapitalas neatgavo savo lėšų ir neatgaus, kadangi tai yra tik simbolinė suma, kuo valstybė šiandien gali atsilyginti. Turiu omenyje kritiką iš buvusių savininkų pusės“, – BNS sakė F. Kukliansky.
„Bet tai yra tam tikras išbandymas valstybei, ar bus priimtas tas įstatymas, ar ne“, – kalbėjo ji.
Didelės finansinės naštos neįžvelgia
Pasak LŽB pirmininkės, 37 mln. eurų, kurių mokėjimą Geros valios fondui numatoma išdėstyti iki 2030-ųjų vidurio, neturėtų būti didelė finansinė našta Lietuvai, tačiau turės teigiamą poveikį jos tarptautiniam įvaizdžiui.
„Žiūrint iš finansinės pusės, nesu ekonomistė, bet man atrodo, kad per 30 milijonų eurų valstybei nėra didelė suma, juo labiau, kad ji neišmokama iš karto, o išmokama per eilę metų. Bet aš vis dėlto esu žydė. Tad išleidžiant pinigus reikia galvoti, ką tu gauni, ką prarandi. Man atrodo, kad Lietuva šiuo atveju gauna gerokai daugiau, nei praranda“, – kalbėjo F. Kukliansky.
„30 mln. eurų nei karo Ukrainoje, nei Lietuvos ekonomikos neišgelbės, o geram vardui tai turės didelę įtaką“, – pabrėžė ji, užbėgdama už akių galimai kritikai, jog pinigus labiau vertėtų skirti dabartinės geopolitinės situacijos sukeltų problemų sprendimui.
Pagal dabar galiojantį Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo numatyta išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų.
Naujos redakcijos įstatyme premjerė Ingrida Šimonytė siūlo numatyti papildomus 37 mln. eurų ir už privatų nusavintą turtą. Kompensacijos būtų mokamos nuo 2024-ųjų liepos ir baigtos išmokėti per šešerius metus – iki 2030-ųjų liepos.
Vertina Šimonytės požiūrį
„Premjerė, kaip žmogus, kiek žinau, yra labai jautri mūsų žydų tragedijos klausimu. Be abejo, kaip žmogus, ji, matyt, norėtų bent kažkiek išspręsti tą klausimą, kiek tai yra įmanoma apskritai išspręsti“, – apie kol kas asmeninę I. Šimonytės iniciatyvą kalbėjo F. Kuklansky.
I. Šimonytė antradienį teigė, kad naujų kompensacijų mechanizmas buvo derintas tiek su LŽB, tiek ir su JAV Amerikos žydų kongresu.
Tuo metu F. Kuklansky tvirtino, kad šį įstatymą, kaip ir bet kuriuos kitus teisės aktus, lydi kompromisai, kurie gali ir nepatikti nusavinto turto teisėtiems savininkams, gyvenantiems tiek užsienyje, tiek Lietuvoje
„Bet kuris įstatymas yra susitarimo reikalas – moralės, gero elgesio, sveiko proto susitarimas (...). Ką reiškia suderinta? Kaip mano senelis sakydavo: duoda – imk, muša – bėk. Tad atsakymas paprastas. Aišku, esame suinteresuoti, kad žmonėms būtų kuo geriau atlyginta. Bet mes labai dėkingi ir už tai, kas yra stengiamasi padaryti, jeigu tai bus padaryta“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Pasak jos, iki šiol visoje Europoje sunkiai sprendžiami klausimai dėl, pavyzdžiui, nusavintų meno kūrinių, kitų kilnojamų vertybių, o šios svarstomos kompensacijos yra vienintelis būdas žmonėms, nukentėjusiems nuo okupacinio nacių režimo, gauti bent simbolinę kompensaciją.
Ji priminė, kad ir 2011-aisiais patvirtintas kompensacijų mechanizmas religinėms bendruomenėms sunkiai skynėsi kelią tarp politikų, tad ir dabar nesitiki lengvų sprendimų.
Kompensacijos beveik visiškai panaudotos
F. Kukliansky teigimu, didžioji dalis iš per dešimtmetį baigiamų išmokėti 37 mln. kompensacijų jau yra panaudota „žydų reikalams“, taip pat ir kitų religijų ir kitų tautybių asmenų iniciatyvoms, skirtoms puoselėti žydų istoriją bei tradicijas ir taip „išlaikyti atmintyje pražuvusią žydų bendruomenę“. Dalis kompensacijų iškeista į nekilnojamąjį turtą – sinagogas, pastatus, kuriuose įsikūrusios žydų organizacijos.
„Galiu pasakyti, kad buvusysis įstatymas labai daug padėjo ne tik patiems žydams, iš kurių tas turtas buvo nusavintas, bet ir apskritai valstybei, Lietuvos visuomenei. Todėl kad daugybė projektų buvo vykdomi ne tik su žydais, bet ir su įvairaus tikėjimo, įvairiais žmonėmis, kuriems atrodė, kad jie gali kažkokį indėlį įnešti Lietuvos kultūrai ir bendradarbiauti su žydais. Tad nuo to niekam blogiau nepasidarė“, – kalbėjo LŽB vadovė.
Anot jos, ligšiolinis Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas buvo netobulas, nes neleido skirti bent simbolinių išmokų tiesiogiai per Holokaustą nukentėjusiems asmenims – getų, koncentracijos stovyklų kaliniams, kuriems, be kita ko, nebuvo atkurta ir Lietuvos pilietybė, nes šie dar iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pasirinko išvykti gyventi į Izraelį.
„Šių žmonių atžvilgiu buvo ypatingai nesąžiningai pasielgta ir aš galvoju, kad šitos klaidos turėtų būti atitaisytos. Tačiau atidaryti Pandoros skrynią ir atnaujinti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą Vyriausybė nesiryžta“, – kalbėjo žydų bendruomenės vadovė.
„Todėl tas klausimas ir yra sprendžiamas kompensaciniu mokėjimu, nes nacionalizuotos ir kitaip nusavintos buvo žymiai didesnės pinigų sumos, vertybės. Tai – tiesiog valstybės gera valia bent kiek kompensuoti asmenims padarytą žalą“, – tikino ji.
