pvm

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) per septynis šių metų mėnesius siekė 175 mln. eurų – 14,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Aprangos“ grupės tinklo apyvarta augo visose Baltijos šalyse, o daugiausiai – Estijoje (18,4 proc.). Lietuvoje ji augo 14,5 proc., o Latvijoje – 13,3 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Užsienio kompanijos pagal naują Europos Sąjungos (ES) mokesčių schemą per pirmąjį ketvirtį Lietuvai sumokėjo 24,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o tarp tokių bendrovių išsiskiria gerai žinoma elektroninės komercijos kompanija iš Kinijos „Alibaba“, penktadienį rašo portalas „Delfi“.  Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų.

Valdančiosios koalicijos narė Laisvės frakcija siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą keisti atsižvelgiant į infliaciją.  Frakcija ketvirtadienį įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ir siūlo PVM mokėtojo ribą indeksuoti kiekvienų metų pabaigoje pagal vidutinės metinės infliacijos rodiklį.  Vyriausybė dabar siūlo nustatyti 55 tūkst. eurų PVM mokėtojo ribą.

Opozicijos atstovams antradienį Seimui nepateikus savo siūlymo neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, Seimas prie šio klausimo galbūt grįš rudenį.   Kol posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma laukė, kas klausimą pristatys, „darbietis“ Andrius Mazuronis paprašė pertraukos iki kito posėdžio rudenį ir Seimas tam pritarė bendru sutarimu.

Lietuvos prekių eksportas pernai augo 28,5 proc. iki 44,31 mlrd. eurų, o importas – 39,4 proc. iki 52,54 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 27,2 proc. iki  27,31 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 8,23 mlrd. eurų, remdamasi galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, penktadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

10 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių – PVM mokėtojų – yra sukaupusios 4,5 mlrd. eurų vertės prekių atsargų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai atlikusi analizę. Pasak jos, dalis prekybininkų turi sukaupę itin daug atsargų, o kai kurių vertė pranoksta bendrų pardavimų vertę.  „Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Lietuvoje pagreitį įgauna nauja verslininkų machinacija. Pardavėjai specialiai mažina elektromobilių vertę, kad jų pirkėjai galėtų pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama ir susigrąžintų penktadalį sumos – pridėtinės vertės mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja gudraujančius verslininkus, tokia veikla gali būti laikoma sukčiavimu, o įkliuvusiems pirkėjams mokesčius reikės grąžinti su delspinigiais. Klaipėdietė Elida elektromobilį vairuoja nuo balandžio.

Tūkstančius eurų paramos iš restoranų atstovų gavęs Mykolas Majauskas bent kol kas institucijų pagrūmojimų nesulaukia. Buvę kolegos konservatoriai jį kaltina net korupcija, esą PVM lengvatą maitinimo įstaigoms prastūmęs Majauskas dabar mainais gauna verslo pinigų. Opozicijos atstovai Seime iš tokių kaltinimų šaiposi.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė apie naują maždaug 10 mlrd. eurų (10,6 mlrd. JAV dolerių) vertės priemonių paketą, skirtą sumažinti pragyvenimo išlaidas gyventojams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) laikiną panaikinimą pagrindiniams maisto produktams. Apie naująjį paketą metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Šešiems mėnesiams sumažinsime PVM visiems pagrindiniams maisto produktams – nuo 4 iki 0 proc.

Lenkijos naftos perdirbėjo „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo degalams šalyje grąžinimas nuo sausio į 23 proc. lygį neturėtų smarkiai paveikti jų galutinės kainos, skelbia Lenkijos radijas. D. Obajtekas patikino, kad „Orlen“ „dės visas pastangas, kad po Naujųjų metų degalų kainos būtų kuo artimesnės dabartinėms“. „Visų pirma, bendrovių susijungimas (prijungimas prie „Orlen“ mažesnės konkurentės „Lotos“ – BNS) padėjo stabilizuoti kainas.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Seime skinasi kelią Vyriausybės siūlymas susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 66 Seimo nariai, o 23 susilaikė. Galutinis balsavimas dėl pakeitimų numatomas iki Kalėdų.

Seimui pritarus valdančiosios koalicijos atstovų Laisvės partijos frakcijos siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia sprendimo nesureikšminanti. „Šiandieną Seimas apsisprendė taip, kaip apsisprendė. Aš to klausimo sprendimo stipriai nesureikšminimu, nors pati pasisakiau už kompromisinį variantą“,  – žurnalistams antradienį sakė ji. Ji pažymėjo, jog pritarimas tokiam siūlymui apie koalicijos situaciją daug nesako.

Seimui pritarus valdančiosios koalicijos atstovų Laisvės partijos frakcijos siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimo visiems metams, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad „Rubikonas buvo peržengtas“ ir žada imtis „politinių žingsnių“.  „Sėsime, svarstysime dėl tolimesnių žingsnių politinių.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Tokį sprendimą parlamentarai priėmė balsuodami dėl Laisvės frakcijos narių siūlymo. Apsvarstęs kitus pasiūlymus, Seimas vėliau antradienį balsuos dėl viso 2023 metų biudžeto įstatymo. Už „laisviečių“ pasiūlymą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 38, o 23 susilaikė.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui pratęsimą vieneriems metams palaikantis valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad lengvata padės išsaugoti daug smulkių įmonių ir darbo vietų. Anot jo, pernai sektoriuje pritaikius lengvatą, padidėjo iš jo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai rodo lengvatos svarbą šiam verslui.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.  Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Seimas antradienį iki pietų turėtų galutinai apsispręsti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pratęsimo 2023 metais, o po to ketina balsuoti dėl 2023 metų valstybės biudžeto.  Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai,  sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo verslui gali būti tik laikina, o ne ilgalaikė, sako Lietuvos banko vadovas. Gedimino Šimkaus teigimu, lengvatos iškraipo rinką.  „Tai yra politikų prerogatyva paskirstyti valstybės lėšas tarp įvairių poreikių, bet iš ekonomisto perspektyvos, ilgalaikės lengvatos (PVM – BNS) poreikio restoranų verslui nėra pagrindo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pratęsti iki 2023 metų pabaigos siūlantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad dėl šios lengvatos valstybės biudžetas pinigų nepritrūks. Jo teigimu, gerėjantys šių įmonių veiklos rodikliai kompensuoja PVM netektis dėl lengvatos.  „Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad sumažintas tarifas duoda reikšmingų teigiamų ekonominių rezultatų.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir dar kartą pritarė ne visoms premjerės Ingridos Šimonytės siūlomoms pataisoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos“, – pareiškė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  Antrą kartą šaukti posėdį buvo nutarta, nes trečiadienį pažeidžiant Seimo statutą į jį nebuvo pakviesta pakeitimų iniciatorė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė, siūlanti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, sako, kad tokia lengvata valstybės biudžetui būtų pakeliama.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau didesnę intrigą kelia balsavimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Jis parodys, ar konservatorių vadovybei ir premjerei Ingridai Šimonytei pavyks suvaldyti kai kuriuos bendražygius, kovojančius dėl didesnio lengvatų krepšelio. Mūšis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūros, sporto paslaugoms vyksta nuo pat biudžeto projekto pateikimo.

 Valdantieji neturi tvirto sutarimo, kaip ketvirtadienį per svarstymą bus balsuojama dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  „Pagyvensime, pamatysime, negaliu už nieką garantuoti. Kalbėjome, kad svarbu“, – po valdančiųjų frakcijų vadovų pasitarimo trečiadienio pavakare, dalyvaujant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorių rinkimų ir Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta mažinti mokesčių lengvatas, naikinti įvairias jų išimtis. Tačiau valdantieji toliau nesutaria, kiek kokių esamų ir naujų lengvatų palikti verslui.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui. Be to, ji siūlo neterminuotai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ir elektroninėms knygoms bei elektroniniam neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė nekeis savo nuomonės dėl PVM lengvatos kavinėms ir restoranams, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat patikino, kad Lietuvoje PVM lengvata maisto produktams nebus priimta, nes tai būtų per didelė finansinė našta biudžetui. „Šansų yra visokių. Seimas balsuoja dėl lengvatos, Vyriausybė savo pasiūlymo nekeis šiuo klausimu ir toliau laikysis tos nuostatos, kad ši lengvata buvo pasiūlyta laikinai.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Valdžiai ne visi Lietuvos menininkai vienodi. Pilnas arenas surenkantys dainininkai gauna Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, moka 9 procentus, o skulptoriai ar tapytojai valstybei atiduoda didesnę dalį pinigų, 21 procentą. Menininkai prašo šią neteisybę ištaisyti, esą šiuo metu visi kūrėjai veikia vienodai prastomis ekonominėmis sąlygomis, dėl to ir mokesčių politika turėtų būti vienoda.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Nepaisant neigiamos Vyriausybės išvados, Seimas pritarė grupės parlamentarų siūlymui nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 26.  Pataisas labiausiai rėmė opozicijos atstovai, tuo metu 23 valdantieji konservatoriai balsavo prieš, 17 susilaikė, o 9 balsavime nedalyvavo.

Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.  „Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Atlikėjams siekiant neterminuotai pratęsti 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio taikymą, kiti kultūros sektoriaus atstovai prašo lengvatos visiems kūrėjams. Keliolika asociacijų, vienijančių įvairių meno sričių kūrėjus, pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą, pabrėždami, jog džiaugiasi atlikėjams suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Seime ketvirtadienį įstrigo liberalų siūlymas nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Ketvirtadienį pradėjus pataisų priėmimą pertraukos paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir konservatorių frakcija, vėliau kiti parlamentarai prašė dar dviejų pertraukų, o paskelbus balsavimą salėje nebuvo nė 40 Seimo narių.

Konservatorių prezidiumui prieš porą savaičių įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, parlamentaras Kazys Starkevičius parėmė siūlymą kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti. Pats Seimo narys tai neigia. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas. „Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė.

Politikams nesutariant dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pratęsimo ir kultūros sektoriui, jo atstovai ragina išsaugoti šią priemonę ekonominės bei energetinės krizės akivaizdoje. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlo neterminuotą PVM lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros bei sporto veiklai. Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas ėmėsi tramdyti nepaklusniuosius Seimo frakcijos narius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui liepta atsiimti pateiktus su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų maitinimo paslaugoms, taip pat kultūrai ir sportui, o jei to nebus padaryta, tuomet siūloma trauktis iš komiteto pirmininko pareigų bei iš partijos.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Įsiplieskus mokesčių karui tarp Seimo biudžeto ir finansų komiteto ir vyriausybės, ekonomistas Raimondas Kuodis ragina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris būtų 17 proc.      Tai reikštų didesnius mokesčius per patį krizės įkarštį tiems, kurie dabar moka 9 proc. Savo pasiūlymą ekonomistas R. Kuodis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje parašėte, kad jūsų manymu, visiems PVM turėtų būti 17 proc.

Daugybę žinomų, turtingų svečių ir prabangių renginių priėmęs „Esperanza Resort“, panašu, susiduria su problemomis. Trakų rajone įsikūręs poilsio kompleksas praneša atleidžiantis darbuotojus. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, bendrovė spalio 17 d. pranešė atleidžianti 71 darbuotoją. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Esperanza Resort“ turi 107 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis yra 1965 eurai neatskaičius mokesčių.