Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ Žemės ūkio duomenų centro vyriausioji specialistė Gintarė Žižiūnaitė teigė, kad, remiantis surinktais tyrimo duomenimis, galima pastebėti, jog šių metų praėjusią savaitę daugumos pieno produktų kainos buvo mažesnės, palyginti su prieš mėnesį buvusiomis kainomis.
„Pavyzdžiui, geriamasis pienas tetrapako pakuotėje – tiek 2,5, tiek 3,5 riebumo – buvo apie 4 proc. pigesnis nei prieš mėnesį. Taip pat mažiau kainavo kefyras, kuris buvo pigesnis apie 3 proc.
Jogurtas su priedais ir fermentinis sūris „Gauda“ buvo apie 5 proc. pigesnis nei prieš mėnesį, o sviestas – apie 2 proc. pigesnis nei prieš mėnesį. Grietinės ir varškės kainos sumažėjo nežymiai – iki 1 proc. mažiau nei prieš mėnesį“, – kalbėjo ji.
Kai kurie produktai išlaikė didesnį kainų lygį
Tačiau G. Žižiūnaitė pastebėjo, kad kai kurių produktų kainos vis tiek išlieka didesnės nei, pavyzdžiui, praėjusiais metais tuo pat laikotarpiu.
„Varškės sūriai yra trečdaliu brangesni nei pernai, taip pat 20 proc. brangesnis yra ir saldintas sutirštintas pienas.
Šviesi ir tamsi duona, batonai buvo šiek tiek pigesni nei prieš mėnesį – kainavo apie 3 proc. pigiau. Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, tamsi duona yra apie 10 proc. brangesnė, o šviesi duona ir batonai išlieka apie 15 proc. brangesni. Kvietiniai miltai mėnesio laikotarpyje pigo apie 5 proc., bet, palyginti su pernai, dar išlieka šiek tiek brangesni. Ryžiai ir grikių kruopos taip pat išlieka brangesnės nei pernai metais – apie 6 proc. Bet atpigo makaronai ir kitos kruopos“, – surinktais duomenimis dalijosi pašnekovė.
Pasak jos, pastaruoju metu taip pat galima pastebėti, kad mažėja ir lietuviškų naujo derliau bulvių kainos.
„Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, jos [lietuviškos bulvės] išlieka 8 proc. brangesnės. Mažiau kainuoja ir lietuviški naujo derliaus baltagūžiai kopūstai – tiek prieš savaitę, tiek prieš mėnesį kainos mažėja, bet vis tiek išlieka 3 proc. didesnės nei pernai.
Pigesni nei pernai buvo trumpavaisiai agurkai – kainavo 5 proc. mažiau. Taip pat ir bananai – pernai jie kainavo 1,38 euro, o šiuo metu kainuoja 1,15 euro už kilogramą“, – teigė ji.
G. Žižiūnaitė atkreipia dėmesį, kad kur kas brangesni išlieka geltonieji svogūnai.
„Jų kaina yra šoktelėjusi, nes lietuviški brangesni net 90 proc. nei pernai, o importuoti – 60 proc. brangiau kainuoja nei pernai. Nors, palyginti su prieš mėnesį buvusiomis kainomis, svogūnai atpigo apie 20 proc.“, – pridūrė specialistė.
Bendra tendencija – simbolinis pigimas
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis savo ruožtu palygino rugpjūčio mėnesio maisto produktų kainas su atitinkamu laikotarpiu pernai.
Pasak jo, skaičiuojant visus maisto produktus pagal 1 kg, šiemet jie išlieka brangesni 5,76 proc. Tiesa, D. Dundulis pastebi, kad rugpjūčio mėnuo dar nesibaigė, tad brangimo statistika gali būti kiek mažesnė ir siekti apie 5 proc.
„Kas labiausiai pigo, palyginti su praeitais metais, tai vaisiai ir uogos, kurios buvo 8 proc. pigesnės. Miltai, makaronai, kruopos pigo 7 proc., margarinas, majonezas, aliejus – apie 19 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, „Norfos“ atstovas antrina, kad yra kai kuriose maisto grupių kategorijose pastebimas ir brangimas. Tačiau D. Dundulio įsitikinimu, bendra tendencija – simbolinis pigimas.
„Rugsėjį kainos susilygins su tuo, kas buvo praeitais metais, t.y. pasieks tą patį lygį“, – pastebėjo jis.
Energija atpigo, kodėl ženkliai nesumažėjo kainos?
D. Dundulis, vertindamas energijos kainų atpigima, teigė, kad kainos vis tiek nepasiekė pradinio taško.
„Jeigu žiūrėsime nuo žemiausio taško, tai energija yra pabrangusi maždaug 2,5 karto. 2–3 metai atgal – elektros kilovatvalandė kainavo 0,2–0,3 euro, dabar kainuoja apie 0,10 euro, plius skirstymas“, – teigė jis.
Prekybos tinklo vadovas taip pat teigė nemanantis, kad akcijų prekybos vietose padaugėjo. Pasak jo, tai yra marketinginiai žaidimai, o akcijų visais laikais buvo ir bus.
„Taip, yra žmonių grupių, kai jie kavą perka tik akcijinę. Ta tikrąja kaina, apie kurią mėgsta pasakoti ekspertai, praktiškai neparduodamas nė vienas pakelis. Ir tikrai akcijų nėra nei daugiau, nei mažiau, tik tiek, kad akcijų daugėja tų prekių grupėse, kur, vadinkime, atsiranda, iš ko daryti. Pavyzdžiui, šiuo metu mėsos akcijų beveik nebūna, nes ten savikaina pasiekė tą kainą, o pieno grupėje akcijų daug.
<...> Bet kuriuo atveju – už 10 ar 20 metų tikrai kainos nebus žemesnės, nei yra dabar, taip jau yra sutvarkyta ekonomika. Mes visą laiką turime diskutuoti, kaip padidinti pajamas. Pajamos yra vienas iš pagrindinių dalykų. Aišku, jeigu kainos didės daugiau, negu pajamos, tai yra blogai. Bet jeigu pajamos didėja daugiau negu kainos, tai, manau, yra geras dalykas“, – kalbėjo D. Dundulis.
Kurie maisto produktai brangs, o kurie – pigs?
D. Dundulio vertinimu, kainų tendencijos rinkoje išlieka tokios pat.
„Pavyzdžiui, daržovės, ypatingai vaisiai, faktas, kad rudenį brangs dėl to, kad jau baigiasi sezonas. Ir man labai nepatinka, kai tada pradedama lyginti, pavyzdžiui, liepos mėnesį su rugsėju, ir yra teigiama, kad vaisiai pabrango. Jie visą laiką pabrangsta todėl, kad baigiasi sezonas“ – kalbėjo „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, pieno produktų kainos artimiausiu metu gali išlikti panašios arba net pigti, tuo metu mėsos produktai turėtų brangti, o žuvis, duona, taip pat ir kava pigti.
D. Dundulio manymu, cukraus, arbatos kainos, kaip ir konservuotų daržovių, taip pat turėtų išlikti tokios pat, miltų kainos gali šiek tiek padidėti arba išlikti tokios pat, tuo metu alkoholio kainos, pasak pašnekovo, daugiau priklausys nuo akcizų grindžiamos politikos – jeigu akcizai bus didinami taip, kaip ir nuo sausio 1 d., tikėtina, kad alkoholis pabrangs.
„Bet tai tikrai nedideli [kainų] pasikeitimai. Jūs negalvokite, kad tai bus dešimtimis procentų.
Jeigu 3–5 proc. atpinga, tai iš tikrųjų tai nesijaučia, aš esu įsitikinęs. <...> Jau nebebus tokių šokinių pasikeitimų“, – pastebėjo jis.
Prekybos tinklo pelnas – 2,3 cento nuo vieno euro
D. Dundulis pastebėjo, kad procentaliai prekybos tinklo „Norfa“ pelnas, palyginti su praėjusiais metais, procentaliai mažėjo.
„Pelnas yra 2,3 proc. – tai reiškia, kad nuo kiekvieno euro be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), „Norfa“ gavo 2,3 cento pelno cento“, – pastebėjo jis.
Prekybos tinklo vadovas, vertindamas pasvarstymus apie PVM lengvatą maisto produktams, teigė nesutinkantis, kad kainos, priėmus tokį sprendimą, prekybos vietose nesumažėtų.
„Aš, aišku, neužmirštu to dalyko, kad, sakykime, PVM įeina į biudžetą, iš kurio vėliau yra atliekamos tam tikros valstybės funkcijos, ir puikiai suprantu, kad tai reikalinga. Bet tikrai nesutiksi su tuo, kad sumažinus ar nuėmus PVM, kainos [maisto produktų] nesumažėtų. Tai, aišku, turi spręsti žmonės, kurie turi visą bendrą paveikslą, kas būtų atrasta, o kas – prarasta.
Iš prekybinės pusės galiu pasakyti, kad tai mums naudinga, nes kainos pamažėtų, o ar bendrai valstybė išloštų – negaliu atsakyti. Aišku, kainos pamažėtų ir vartotojams“, – kalbėjo D. Dundulis.
Pasak jo, dėl PVM lengvatos naikinimo ar sumažinimo maisto produktams turėtų būti atliekama detali analizė, pagal kurią būtų galima nusakyti, ar tuo atveju, jeigu gyventojai nebevažiuotų apsipirkti į Lenkiją ir pinigai būtų išleidžiami Lietuvoje, nebūtų patiriama didesnė nauda.
Savo ruožtu D. Dundulis užsimena, kad šiuo metu jokio apyvartos kritimo tikrai nepastebi.
„Man labai kartais keista, kad aiškinama, jog viskas krinta, blogėja, bet vėl pasikartosiu – aš kol kas nieko blogo nematau, kol kas niekas nekrinta ir neblogėja. Ir tas požiūris jau ilgiau kaip metus, kad viskas griūva, kažkaip atsibodęs“, – teigė prekybos tinklo vadovas.
