„XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius. Tuomet gal reikėtų padaryti revoliuciją ir buhalterinėje apskaitoje – bankų priemokas paskolų gavėjams laikyti jų veiklos sąnaudomis, o gautas lėšas iš indėlininkų – pajamomis? Bankų veiklos pelnas susidarytų, jeigu indėlininkai primokėtų bankams daugiau nei pastarieji – paskolų gavėjams ir atvirkščiai“, – savo „Facebook“ paskyroje juokavo ekonomistas Gitanas Nausėda.
Kaip reaguos bankai?
Vis dėlto, ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Tiek indėliai, tiek paskolos pagal sutartas sąlygas – nevienalyčiai. Ekonomistas pasakoja, kad palūkanų normos gali būti fiksuotos, gali būti susietos su EURIBOR, kurie yra skirtingų trukmių. Ilgesnės trukmės EURIBOR gali būti ir teigiamas.
„Nebūtinai tai reiškia, kad pati palūkanų norma turi būti neigiama. Tačiau toks sprendimas aišku stumia dar labiau visą palūkanų hierarchiją link neigiamos teritorijos ir tokių konfliktinių sudėtingų situacijų kuomet atsiras įtampos tarp bankų ir jų klientų, dėl neigiamų palūkanų taikymų, gali iškilti daugiau. Dėl indėlininkų, vėlgi yra teisinių apribojimo, kurie, pavyzdžiui , pagal civilinį kodeksą neleidžia taikyti fiziniams asmenims neigiamų palūkanų normų. Tuomet kalbame apie neigiamas palūkanas juridiniams asmenims. Ryškėja tendencija, kad viskas slenkasi į neigiamų palūkanų teritoriją, tačiau tai nereiškia, kad jau rytoj pamatysime neigiamas palūkanas visose paskolose ir indėliuose. Situacija dar nėra tokia iškreipta“, – sako G. Nausėda.
Šiuo metu šis pakeitimas daugiausia turės įtakos bankams laikantiems indėlius ECB bei iš pasikolinusiems iš šio banko. Bankai, laikantys neįdarbintas lėšas yra priversti primokėti.
„Tai nėra revoliucija. Ir anksčiau bankai tai turėjo daryti, tačiau dabar teks primokėti daugiau. Kitas svarbus aspektas, kad pats centrinis bankas, jei anksčiau skolindavo komerciniams už simbolinę palūkanų normą, tai dabar iš vis jų nebeims. Šie du sprendimai skatins bankus aktyviau ieškoti kaip pinigus įdarbinti, nei juos laikyti ECB sąskaitoje. Tikslas gražus, mėginama išsukti kreditavimo mechanizmą, tačiau paskolų paklausa priklauso ne vien nuo palūkanų normos, o ir nuo skolinimosi apetito“, – situaciją vertina G. Nausėda.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad šie pokyčiai teigiami, tačiau nederėtų tikėtis didžiulių pokyčių. Viskas susiję su lūkesčių formavimu ir ekonomikos augimo skatinimu.
„Dabartinės pinigų politikos įtaka realiai ekonomikai ir infliacijai yra labai jau ribota. Šalia būtinai reikia fiskalinės ekonomikos ir struktūrinių reformų, norint pasiekti ekonomikos augimą. Turim suprasti, kad pokyčiai tose palūkanose yra labai maži, palūkanų norma sumažinta tik 5 baziniai punktais. Toks minimalus pokytis reiškia lūkesčių formavimą, siunčiamas signalas finansų rinkom, kad ECB turi instrumentų ir yra pasiruošęs mažinti palūkanas tam, kad išvengtų infliacijos ir paskatintų kreditavimą. Šie pasiūlymai rodo ECB nerimą dėl ateities, bet tuo pačiu ir didelį nusiteikimą skatinti euro zonos ekonomikos augimą“, – situaciją tv3.lt portalui komentuoja N. Mačiulis.
Skatins „nemarinuoti“ pinigų
Lietuvos žmonės nors ir iš lėto, bet drąsinasi skolintis pinigus. Tad ilgainiui ši tendencija gali ryškėti, mano G. Nausėda. Kadangi laikyti indėlius nebebus taip pravartu, galima sulaukti ir susidomėjimo investavimo galimybėmis.
„Gal pradės domėtis alternatyviomis investavimo formomis, bus tikrai daugiau motyvacijos. Laikyti terminuotą indėlį reikštų, kad pinigus be jokios grąžos laikai komerciniame banke, o investavimas į akcijas, nekilnojamąjį turtą ar gal net kažkas susivilios investuoti į auksą – tai, atrodytų teiktų geresnes perspektyvas“, – teigia G. Nausėda.
Ekonomistas pamini, kad naudą gaus ir pačios valstybės. Nors ECB tiesiogiai joms neskolina, tačiau nustatęs tokias palūkanų normas jis vyriausybėms palengvina skolinimąsi iš komercinių bankų ar kitų skolintojų.
„Prisideda prie lengvesnio vyriausybės finansavimo. Tai turėtų turėti naudą ir Lietuvos skolai. Lietuvos skolos terminas nors ir ilgesnis nei Latvijos, kuri jau naudojasi neigiama palūkanų norma, žemesnės palūkanų normos atsilieps ir mums“, – mano G. Nausėda.
Tačiau ekonomistų nuomonės išsiskiria. N. Mačiulis mano, kad didesnę naudą jaus didžiosios euro zonos valstybės, o mūsų šaliai ši ECB politika – nereikalinga.
„ECB siekia padaryti įtaką didžiosioms euro zonoms valstybėms, ypač teigiamą įtaką toms pažeistoms – Italija, Ispanija. Tų šalių gyventojams, bankams gali turėti didesnį poveikį. Mes esame maži, o Lietuvoje pinigų pasiūla yra perteklinė ir bankai neranda galimybių įdarbinti tuos indėlius. ECB politikos Lietuvai nereikia, tad esminių pokyčių tikėtis neverta“, – svarsto N. Mačiulis.
ECB sprendimu, refinansavimo operacijų palūkanų norma sumažinta nuo 0,05 proc. iki nulio. Apkarpyta palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., o palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sumažinta nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento.
Taip pat nuo balandžio mėnesio bus padidinta turto pirkimo programa nuo 60 mlrd. eurų iki 80 mlrd. eurų.
