Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.
„Šiuo metu vis dar atviros galimybės, pavyzdžiui, koalicijos tarp valstiečių, socialdemokratų ir kai kurių kitų partijų, arba koalicijos tarp tų pačių valstiečių, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos liberalų sąjūdžio - abiejų koalicijų galimybės yra tikrai nemenkos. Bet kuriuo atveju viliuosi ir, matyt, rinkėjai šito tikėjosi, kad bus permainų, bus suaktyvinti darbai ir dėl sveikatos apsaugos, ir švietimo reformos“, - BNS sakė G.Nausėda.
„Aš manau, kad yra galimybių susitarti tarp pagrindinių rinkimus laimėjusių partijų mokesčių politikos klausimais ir tai gali būti nemažas skirtumas, palyginti su pastarąja politine kadencija, kuomet mokesčių reforma taip ir neįvyko“, - pridūrė ekonomistas.
Jo teigimu, skaitant partijų programas matyti, kad yra sutariama kai kuriais labai esminiais mokestiniais klausimais.
„Dėl to kompromiso paieškos gali būti pakankamai sėkmingos ir mes galime turėti mokesčių reformą, kuri, manau, Lietuvai yra tikrai reikalinga“, - tvirtino G.Nausėda.
Pasak jo, energetikos sektoriuje nuomonės akivaizdžiai išsiskiria tik branduolinės energetikos klausimu.
„Aišku, kad yra visiškas pozicijų neatitikimas dėl Visagino atominės elektrinės statybos, kuomet Tėvynės sąjunga pasisako vis dar už tokią galimybę, tuo metu valstiečiai ją kategoriškai neigia. Savaime suprantama, kad čia jokio sutarimo ypatingo negali būti“ - sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, kiti dalykai energetikos srityje yra kur kas lengviau derinami, labai nemažai čia buvo padaryta ir per pastaruosius ketverius metus, kai šalies energetinis nepriklausomumas ir saugumas ženkliai išaugo.
„Mūsų energetikai šiuo metu vargu ar reikia ypatingų revoliucijų. Svarbūs infrastruktūros objektai sukurti ir dabar, nekalbant apie dar įgyvendinamus projektus su Lenkija, kur kas svarbesnis yra energetinio efektyvumo klausimas, kaip mūsų verslą energetine prasme padaryti tokiu efektyviu, kad jis galėtų tolygiai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir, kas svarbiausia, sumažintų taršą Lietuvoje (...) Manau, čia tam tikrų pokyčių gali būti ir per ateinančią politinę kadenciją“, - tvirtino G.Nausėda.
Jis atsargiai vertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ketinimus peržiūrėti naujai priimtą Darbo kodeksą.
„Matyt, kad nebegalime kalbėti apie rato atsukimą atgal, buvusios padėties sugrąžinimą ir tolesnį senojo, pramoninio darbo kodekso galiojimą. To tikrai negalima daryti, tai būtų be galo kenksminga daryti (....) Jei naujasis Darbo kodeksas būtų tobulinamas tam tikrų pataisymų būdu, tikslinant kažkokias nuostatas ar disbalansą tarp saugumo ir liberalumo, jei, jų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - BNS) nuomone, jis buvo pažeistas, tada taip, galima dėl to kalbėtis ir galima pataisyti taip, kad niekas nenukentėtų“, - sakė ekonomistas.
„Tačiau jei bus mėginama mauti viską ant kito kurpaliaus, manau, mūsų verslas patirtų ženklų iššūkių, pirmiausiai dėl to, kad Lietuvos investicinis patrauklumas, darbo rinkos cirkuliacijos pagerinimas būtų po labai dideliu klaustuku“, - pridūrė jis.
Dabartinei valdančiąjai koalicijai priklausančios Darbo partijos nesėkmę rinkimuose, pasak G.Nausėdos, lėmė nuolatinis šios partijos susiejimas su įvairiais skandalais, taip pat jos lyderio Valentino Mazuronio sprendimas nedalyvauti rinkimuose.
„Reikia pažymėti ir tai, kad Darbo partija labai akcentavo minimalios mėnesio algos didinimo klausimą ir, nepaisant to, rinkėjai jai pasakė ne. Matyt, kad visgi Lietuvos rinkėjas supranta, jog minimalios mėnesio algos didinimas toli gražu neišsprendžia visų problemų, o jos besaikis didinimas gali net ir sukelti kitų ekonomikos stabilumo problemų. Galbūt iš to galima daryti išvadą, kad rinkėjas yra pakankamai sąmoningas ir ant tokio jauko nebėra pagaunamas“, - tvirtino G.Nausėda.
