gitanas nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Kitų metų šalies biudžetas – per žingsnį nuo labai neatsakingo sprendimo
Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.
Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?
Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų tik įstatymas. Prekybos tinklas „Norfa“ šiais metais dar prieš Velykas paskelbė, jog nedirbs iš viso šv. Velykų sekmadienį. Tuo metu „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis kvietė prie šios iniciatyvos prisijungti ir kitus prekybininkus.
Kodėl skelbiama, kad Lietuvoje pragyventi pigiausia?
Viešinama statistika skelbia, kad Lietuvoje itin pigu pragyventi, tačiau paklausus to čia gyvenančiųjų, gali išgirsti visai priešingą nuomonę. „Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.
Lietuviai išsirinko savo favoritus prezidento rinkimuose
Po pusantrų metų vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose daugiausia gyventojai norėtų balsuoti už premjerą Saulių Skvernelį, po jo rikiuojasi ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.
Kainų kilimas rugsėjį sumušė rekordus: ekonomistai ragina ruoštis diržų susiveržimui
Jei iki šiol manėte, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pasiekė piką, teks nemaloniai nusivilti. Praėjusį mėnesį rekordiškai išaugusi ir prieškrizinį lygį pasiekusi infliacija gerokai smogs Lietuvai ir dar labiau susilpnins žmonių perkamąją galią. Vieni ekonomistai ramina ir sako, kad tai laikina, kiti – ragina ruoštis finansiškai sunkesniam metui ir diržų veržimuisi.
Ekonomistai: biudžetas gražus, tačiau be ambicijų ir vizijos
Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.
Gitanas Nausėda: krizei, matyt, lemta būti
SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.
Minimalių poreikių krepšelyje – lašiša bei azartiniai lošimai: našta guls ant mokesčių mokėtojų?
Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.
Politikas prieš ekonomistą: reikia ne „taškyti“ pinigus, o ruoštis galimai krizei?
Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.
Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija
Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas kitose šalyse, kur ta pati kolekcija kainavo daug pigiau. „Lidl“ atstovės paaiškinimas suglumino ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.
REKLAMA
REKLAMA
Ko verslas tikisi iš Seimo rudens sesijos?
Seimui pradėjus rudens sesiją, BNS pateikia ekonomistų ir verslo atstovų lūkesčius bei numatomus priimti sprendimus. Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.
Ekspertai atsakė, kas paskatintų į Lietuvą grįžti emigravusius
Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.
Minimalios algos idėjų labirintas: skirti pagal savivaldybes, sektorius ar amžių?
Prasidėjus svarstymams, kiek ateinančiais metais galėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), kaip iš gausybės rago pasipylė siūlymai, jog minimali alga neturėtų būti visiems vienoda. Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti.
Gitanas Nausėda: už Ramūno Karbauskio pasiūlymą teks susimokėti ateities kartoms
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos.
Ekonomistai neigiamai įvertino R. Karbauskio norą keisti įstatymą
Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą. SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.
Stoja į skirtingas barikadų puses: cukraus mokestis bus ar ne?
Europos Sąjungos (ES) sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sveikina pastangas sumažinti cukraus vartojimą. Lietuvai svarstant mokestines priemones, šią iniciatyvą komisaras ragina derinti su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.
Gitanas Nausėda: euras Lietuvos ekonomikos nesugriovė
Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.
Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?
Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.
Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus
Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams bus tik sunkiau.
G.Nausėda: prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė nuomonę
Dar prieš pusmetį palaikiusi valdančiąją koaliciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė nuomonę ir dabar kritikuoja švietimo ir kai kurias kitas valdžios įgyvendinamas reformas, sako SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. „Sakyčiau, kad pasikeitė prezidentės laikysena valdančiosios koalicijos atžvilgiu.
Jaunimo noras emigruoti – ir politikų reikalas: atrodo it nuo kalno dardantis vežimas
Šią savaitę paskelbus, kad beveik 50 proc. Lietuvos aštuntokų svarsto apie emigraciją, kilo nemažas ažiotažas. Vaikai šalyje auga tam, kad ateitį kurtų kitose šalyse. Anot Gitano Nausėdos, emigracija propaguojama kaip panacėja nuo visų bėdų, tačiau vaikai turėtų būti mokomi kitų dalykų. „Suprantama, kodėl tie vaikai nori išvykti. Pavyzdžiui, jeigu šeima, tėvai, mokykla yra nusiteikę patriotiškai, vaikai žymiai geriau jaučiasi ir žymiai mažiau nori išvykti.
Kaltinimai ir liūdesys: garsenybės prabilo apie nepatekimą į finalą
Po antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio paaiškėjo, kad Lietuvos atstovai „Fusedmarc“ nepateko į finalą. Po žinios savo nuomonę išreiškė ir garsūs žmonės. Ekonomistas Gitanas Nausėda rašė: „Kokie trys žodžiai dažniausiai skambės šį vėlų vakarą? Tai jau tikrai ne „Aš tave myliu“! Tie trys žodžiai – „Ar aš nesakiau?“. Aktorius Gytis Ivanauskas tik pasidalijo Lolitos Zero, kuri šiais metais dėl kelialapio į „Euroviziją“ irgi varžėsi nacionalinėje atrankoje, nuotrauka.
Ekonomistai atsakė, ar teisingai elgiasi Lietuva pasukusi kitu keliu nei Estija?
Jau nuo kitų metų verslams bus taikomas specialus mokestinių lengvatų paketas. Nors pasukta priešingu keliu nei Estija, tikimasi, kad naujos mokestinės paskatos leis įmonėms veikti produktyviau. Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.
Kokio amžiaus žmonės Lietuvoje uždirba daugiausiai?
Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.
Ekonomistas sukritikavo Trišalę tarybą dėl sutarto naujojo Darbo kodekso
SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad pusmečiui įšaldžius naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, Trišalėje taryboje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai tarėsi ir dėl darbo rinkai neesminių klausimų. Tokiems klausimams jis priskiria diskusijas dėl terminuotų sutarčių taikymo neterminuotam darbui, lokautų, staigių atleidimų per tris dienas, didesnes algas gaunančių darbuotojų individualių derybų dėl darbo sutarčių sąlygų.
Gitanas Nausėda: pažadai apie orią „Sodros“ pensiją yra žmonių klaidinimas
Gyventojams negalima kelti iliuzijų, kad finansiškai orią senatvę jiems gali užtikrinti tik „Sodra“, tvirtina SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Anot jo, reikia skatinti privatų gyventojų kaupimą. „Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems.
Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?
Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.
Suskaičiavo, kiek mokesčių turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis
Aušra Maldeikienė suskaičiavo, kiek mokesčių valstybei turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis. Anot Parlamentarės, pritaikius net mažesnį procentą, valstietis turėtų už metus sumokėti ne 62 tūkstančius eurų, o beveik 433 tūkstančius. Ji ragina naikinti lengvatas, kuriomis pasinaudoja dideles sumas valdantys, bet kelis procentus mokesčių sumokantys žmonės. Ir kaltina Seimo narius, kad šie tokių permainų imtis visai nenori, nes patys šeimoms padaliję ūkius ir verslus.
Ar augančios kainos privers pradėti taupymo sezoną?
Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.
Vyriausybės vaistas prieš emigraciją: ar pavyks?
Emigracijos kiekiai gąsdina, o ironiškas juokas apie paskutinį iš Lietuvos išvykstantį tautietį, jau senai nebėra juokingas. Vyriausybės plane, visgi, emigraciją siūloma spręsti algų kėlimu, talentų pritraukimu ir nuotoliniu vaikų mokymu. Taip pat neužmirštami dvigubos pilietybės ir balsavimo internetu klausimai.
Lietuviškoji prabanga: kokią atlyginimo dalį paliekame nuomai?
Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.
Pildosi augančių kainų prognozė, tačiau tikrojo šuolio dar neišvydome
Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.
Palygino pensijas ES šalyse: lietuviai valdžią moko, kaip nemirti iš bado
Mūsų valdžia, norėdama įtikinti, kad didėjantys mokesčiai yra normalu, puošia juos gražiais pavadinimais, kaip, pavyzdžiui, „Solidarumo“ mokestis. Valdžia nuolat lygina mūsų šalį su užsienio valstybėmis. Jie noriai pasakoja, kiek ten kainuoja koks nors prabangus daiktas, kurio dažnam net nereikia. Tačiau valdžia vengia lyginti mūsų atlyginimus ir pensijas su kitomis valstybėmis.
Ekonomistai Vyriausybę giria avansu, tačiau mato ir rizikų
Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.
Įvertino „vaiko pinigus“: pagalba jaunoms šeimoms ar pinigų švaistymas?
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte užsimenama apie vadinamuosius „vaiko pinigus“. Paprastai tariant, valdžia nuo kitų metų nori šeimoms už kiekvieną vaiką nuo gimimo iki pilnametystės mokėti po 15 eurų. Tiesa, kol kas tai tėra siūlymas ir tiksli suma nėra aiški. Plane paminėtos išmokos vaikui („vaiko pinigų“) visiems šeimoje auginamiems (globojamiems ) vaikams sistemos sukūrimas ir įteisinimas.
Ekspertų akimis: kokių žingsnių turėtų imtis naujoji Vyriausybė?
Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.
Neoficialiame susitikime su Vyriausybe ekonomistai liko apgauti
Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą.
Minimalaus atlyginimo likimas Lietuvoje: ar prilygs kitoms ES šalims?
Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.
Ekonomistas Gitanas Nausėda pasakė, kam atlyginimai Lietuvoje kyla sparčiausiai
Praėjusiais metais minimali alga buvo didinta du kartus. Iš viso ji paaugo nuo 320 iki 380 eurų. Pastaruosius keletą metų toks radikalus minimalios algos didinimas lėmė bemaž pusę statistinio vidutinio darbo užmokesčio augimo. „IT sektorius šiuo metu yra toks, kuriame darbuotojai yra tiesiog graibstomi ir atlyginimo augimas ten yra 15-20%“ - tv3.lt sakė Gitanas Nausėda.
Didžioji Britanija ruošiasi bloginti sąlygas imigrantams: ar tai paskatins tautiečius grįžti?
Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.
Kaip keisis Lietuvos eksporto žemėlapis kitais metais?
Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.
Ekonomistai įvardijo didžiausias Lietuvos problemas
Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.
Gitanas Nausėda: reikia, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų
Mokesčių reforma, naujas Darbo kodeksas ir dėmesys regionų plėtrai pagyvintų Lietuvos ekonomiką bei skatintų investicijas, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis siūlo neatidėti Darbo kodekso ir viso naujojo socialinio modelio įsigaliojimo. „Turbūt tai galėtų būti mokesčių reforma, įtraukiant vieną labai svarbų elementą, tai yra nulinį procentą reinvestuotam pelnui - tai nepaprastai svarbu, mano akimis. To paties Darbo kodekso įgyvendinimas - jo taisymas eigoje ir žiūrėjimas, kaip jis veikia.
Įvertinę pensijos reformą ekonomistai paskelbė, kas nusivils labiausiai
Naujajai valdžiai ketinant reformuoti pensijų sistemą, nebeskiriant lėšų iš „Sodros“ privatiems pensijų fondams ir „Sodros“ skolą perkeliant į valstybės biudžetą, ekspertai nevienareikšmiškai vertina šias reformas. Kol vieni sveikina iniciatyvą spręsti įsisenėjusias problemas, kiti sako, kad šitokios permainos prives prie žmonių nusivylimo valdžia ir investuotojų nusigręžimo nuo Lietuvos. DNB banko vyr.
Ekonomistai: Donaldo Trumpo pergalė gali sukelti prekybos karą
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus laimint už protekcionizmą pasisakančiam Donaldui Trumpui, tai rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Lietuvos ekonomistų vertinimu, ši tendencija nėra nauja - tai buvo galima pastebėti jau po „Brexit“. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip D.Trumpo pergalė paveiks Lietuvos ekonomiką.
Ekonomistai įvertino valstiečių planus stabdyti naują socialinį modelį
Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio svarstymai vieneriems metams atidėti naujojo socialinio modelio įsigaliojimą gali turėti neigiamos įtakos šiai svarbiai struktūrinei reformai ateityje, teigia ekonomistai. „Per tą laiką socialinis modelis gali būti pakeistas taip, kad Europos Komisija jo nepripažins struktūrine reforma.
Derybos dėl mokesčių politikos: ką naujo pateiks valdantieji?
Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje gali būti svarstytini.
Gitanas Nausėda: Lietuvos ekonomika – ne bėgte, o pėstute
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečią 2016 metų ketvirtį šalies BVP padidėjo 1,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, o tai vis dar yra tam tikras pasiekimas sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis. Kita vertus, didesnės BVP kilimo spartos pasigendame todėl, kad ji garantuotų, jog šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto.
Ekonomistai: istorinė ES ir Kanados sutartis Lietuvai atvers naujus kelius
Istorinė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laivosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA), kurią numatoma pasirašyti sekmadienį, Lietuvos eksportuotojams atvers 36 mln. gyventojų Kanados rinką, į kurią vežti produktus be muitų taps kur kas lengviau, mano ekonomistai. Analitikai sako, jog Rusijos rinką prieš dvejus metus praradusiai Lietuvai dabar itin svarbios trečiosios rinkos, kurios taptų dar vienu taikiniu jos eksporto perorientavimui.
Analitikai: valstybė neturėtų kurti banko konkurencingoje rinkoje
Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.
