Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.
Ruošiamasi taikyti ,kad pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas 5 proc. pelno mokesčio tarifu, o ne 15 proc.. Taip pat nustatyta 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą, 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, o inovacijų skatinimui skirti 1 mlrd. Eur ES investicijų.
Nors Estijoje egzistuoja nulinis reinvestuojamo pelno mokesčio tarifas, o tokiu pačiu keliu ruošiasi pasukti ir Latvija, Lietuvoje pasirinkta kita strategija. Finansų ministro teigimu, reikia mąstyti ambicingiau ir tai leis padidinti produktyvumą. Estijos taikomas modelis šios problemos taip efektyviai nesprendžia.
Ne visi verslai gali būti patenkinti
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas iš karto pastebi, kad siūlymai – chirurginės lengvatos. Tiksliai orientuotos į tai, kas Lietuvos ekonomikai aktualu. Dėl to mokestinės lengvatos logiškos.
„Estijoje aišku yra taip, kad pelnas apmokestinamas tik jį paskirstant, tai iš esmės jeigu pelnas lieka įmonėje, įmonė taupo, jis yra neapmokestinamas. Arba jei įmonė reinvestuoja savo pelną, tada iš esmės ir nėra to apmokestinimo. Lietuvoje norime praplėsti tą lengvatą ir neapmokestinti tik tų investicijų, kurios kelia našumą. Mintis tokia, kad ši lengvata negaliotų kito ilgalaikio turto įsigijimui – automobiliams, pavyzdžiui. Kas, be abejo, nekelia našumo. Šia prasme ta lengvata nebūtų labai plačiai taikoma ir tada kaip Estijoje neliestų tų investicijų, kurios našumo nekelia ir kurios iš esmės yra daugiau orientuotos į geresnį darbuotojų arba akcininkų gyvenimą.
Lietuvoje, jei įmonė taupo ji vis tiek turi susimokėti pelno mokestį, nes tai nėra investicija ir tai yra protinga, nes ne tik Lietuvoje bet ir kitose valstybėse turime problemą, kad įmonės taupo per daug. Šiai dienai turime situaciją, kai įmonių santaupos siekia 6 mlrd. Eur, kai patiriame dar pakankamai vangias investicijas. Čia ir yra tas momentas, kuomet neturėtume suteikti paskatų daugiau taupyti. Įmonės turėtų tuos pinigus išleisti, o išleisti tai reiškia investuoti į tolimesnę plėtrą, technologinį atsinaujinimą. Tai kas užtikrina ne tik įmonių, bet ir visos ekonomikos ilgalaikį augimą“, – mano ekonomistas.
Tačiau taikant šimtaprocentinę lengvatą į technologinį atsinaujinimą iškyla ir rizikų, ar neatsiras biurokratinių apribojimų. Mat Lietuvoje iki šiol buvo 50 proc. į technologijas investuojamo pelno mokesčio lengvata, tačiau mechanizmas buvo itin sunkus – reikėjo mokesčių inspekcijai teikti planus, ši turėjo juos tvirtinti.
„Galiausiai buvo pilna sugalvota įvairiausių saugiklių: negalima investuoti į naudotą techniką, negalima investuoti į dabartinių įrengimų atnaujinimą, tik pirkti naujus įrengimus. Tai buvo gana keisti apribojimai, kurie mažino tos lengvatos panaudojimą, labai mažai įmonių ta lengvata naudojosi, nes ji biurokratiškai sudėtinga ir daugiau darbo nei naudos. Tada mes išplečiame iki 100 proc. bet labai svarbu supaprastinti biurokratines procedūras, kad iš tiesų ta lengvata būtų patraukli ir ja būtų galima naudotis. Jei dar slenksčių visokių ir panaudojimų pridėsime, vis tiek tas panaudojimas bus mažas. Svarbu išplėsti tą bazę, kad tai būtų skirta bet kokios rūšies investicijoms orientuotoms į našumo didinimą. Kad ir naudoti įrengimai, kad ir pastato statybai.
Estijoje yra privalumas, kad jei tą pelną reinvestuoji, tau iš esmės nereikia jokių papildomų biurokratinių procedūrų daryti“, – komentuoja R. Grajauskas.
Visgi šios lengvatos gali sudominti ne visus verslininkus, mat jos nepanaudosi taip laisvai.
„Suprantu, kad pačioms įmonėms norėtųsi, jog lengvata kuo platesnė būtų: apimtų ir automobilius, ir kitus dalykus. Bet iš tikrųjų reikia žiūrėti iš valstybinio taško ir šia prasme valstybė netektų gana nemažos dalies pelno mokesčio. Tuo pačiu mes nesame suinteresuoti iš tikrųjų skatinti ir įsigyti brangesnius automobilius įmonės vardu. Lietuvoje labai yra paplitusi praktika, kai realiai asmeniniams tikslams naudojamas įmonės turtas – automobiliai, baldai, vilos prie jūros ir pan. Tai su šiuo dalyku reikėtų kovoti, o ne ją skatinti. Tai gal įmonėms ir norėtųsi, bet iš valstybės taško ši chirurgiškai pritaikyta lengvata logiškesnė“, – samprotauja ekonomistas.
Sistema sudėtingesnė, tad ją reikės mokėti iškomunikuoti
Lengvatų planą palankiai vertina ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau jo pagrindinis pastebėjimas, kad mūsų sistema bus daug sudėtingesnė nei Estijos, tad viskas priklausys nuo to, kaip Lietuva sugebės šią žinutę iškomunikuoti investuotojams.
„Yra tokios investicijos, kurios tikrai turi būti skatinamos ir technologinis atsinaujinimas Lietuvoje yra gyvybiškai būtinas tam, kad pajėgtume didinti darbo našumą, nes priešingu atveju atlyginimai toliau jį smarkiai pranoks ir turėsime konkurencingumo problemą jau per artimiausius keletą metų. O tokia kryptinga ir tam tikra prasme selektyvia politika mes pasiekiame skatinamąjį efektą tose srityse, kurios yra svarbios.
Lengvata numatanti, kad bus sumažintas pelno mokesčio tarifas 5 proc. apmokestinant mokslo komercializavimo procesus, manau, kad tai yra teisingas kelias. T turint omenyje dar faktą, kad Lietuvoje, skirtingai nuo Estijos ir pagal numatytą reformą Latvijos, pelno mokesčio tarifas yra ne 20 proc. o 15 proc. tai turbūt paskaičiavus efektyvųjį pelno mokesčio tarifą, šito konkretaus našta būtų dar ir mažesnė negu Estijoje ir Latvijoje.
Tik šitą žinią mums ir savo pelno mokesčio sistemą reikia tinkamai komunikuoti. Daug paprasčiau komunikuoti paprastas, aiškias sistemas, kuriose paskirstytas pelnas apmokestinamas tam tikru tarifu, o reinvestuojamas pelnas nuliniu. Mūsų sistema šiek tiek labiau sudėtinga paaiškinti. Bet tai reikia daryti, nes tai ir investuotojams ir šalies investiciniam įvaizdžiui labai svarbu“, – įsitikinęs jis.
G. Nausėda tikisi, kad planas yra adekvatus ir bus galima pasiekti norimo efekto. Jis priminė, kad pirminiuose Vyriausybės planuose buvo numatyta taikyti 70 proc. lengvatą įnvesticijoms į technologinį atsinaujinimą, tačiau būtent Vyriausybės posėdyje su ekonomistais, šiems pasiūlius 100 proc., priimtas kitoks sprendimas, atsižvelus į rekomendacijas.
