Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.
Be to, jei kainų kilimas dar labiau paveiktų vartojimą ir šis sumažėtų, iškyla grėsmė visam ekonomikos augimui.
Sumažėjusį vartojimą lems atlyginimai, kainos
Praeitais metais itin aukštą vartojimą lėmė didžiulis užfiksuotas atlyginimų augimas. Keliamas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) lėmė ir vidutinio darbo užmokesčio didėjimą. Tuo tarpu infliacija buvo žema.
„Kainos krito dėl keleto priežasčių. Stebėjome itin žemas naftos kainas, o kadangi nafta ir degalai atsiduria daugelio prekių grandinėse, natūralu, kad ir kitų paslaugų kainos buvo žemesnės. Kita priežastis – pigesnis maistas, nes matėme itin žemas pieno kainas. Dabar šita situacija keičiasi iš esmės. Jau pirmaisiais mėnesiais matome, kad infliacija šoktelėjo iki 3 procentų. Nuo stebėtos defliacijos pernai, tai nemažas pokytis. Taigi tos kylančios kainos gali būti vienas iš veiksnių, kuris apribos vartotojų apetitą šiais metais.
Kitas dalykas, pernai metai buvo unikalūs tuo, kad stebėjome gana skatinančią vartojimo situaciją darbo rinkoje. Tiek politiniai sprendimai didinant minimalią mėnesio algą, tiek bendra situacija darbo rinkoje – kuomet itin žemas nedarbas ir didelė konkurencija dėl darbuotojų skatina didinti atlyginimus. Pernai beveik 8 proc. augo atlyginimai. Pinigai buvo leidžiami ir pirmo būtinumo prekėms, ir pramogoms“, – komentuoja DNB vyresnioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė
Tad pasak analitikės, augimas šiais metais nemažės tik nebebus toks spartus, kadangi MMA kėlimo planų nėra, atlyginimai augs tik trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų.
Be to, ekonomistas Ž. Mauricas prideda, kad praeitų metų vartojimo rodiklį pakėlė ir kuro pardavimai. „Čia iš dalies susiję su tuo, kad mažesnis srautas iš Lietuvos buvo į Rusiją. Tai mažiau nelegalaus kuro ir VMI priemonės, kuriomis tai apribojo“, – sako jis.
Tuo tarpu SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prideda, kad svarbiausias dalykas lemiantis vartojimą – realus darbo užmokestis. Tad augimą pristabdys infliacija, o tai gali lemti ir tam tikrų substitų paiešką. Tiesa, pastaroji itin pasireikštų perkant ne maisto produktus.
„Kainoms ūgtelėjus arba ieškoma substitų – pigesnių prekių, arba ribojamas vartojimas, nes žmonių finansinės galimybės to neleidžia padaryti. Vengčiau kraštutinumo sakydamas, kad vidaus vartojimas turėtų pradėti mažėti. Bet jis tikrai negalės atskleisti tokio potencialo kaip 2016 m. vien todėl, kad kainų kilimas bus spartesnis
Kai kur subsitutai įmanomi, kai kur ne. Pavyzdžiui, vaikštai pas vieną kirpėją, o jis pakėlė kainas 30 proc. Jei nesi labai prisirišęs, gali tame rajone kitą kirpėją susirasti. Maisto prekių parduotuvėje vietoj mėgstamos grietinės pasirinksi kito prekės ženklo pigesnę grietinę, ar mažesnio riebumo. Manau, tas apyvartų lėtėjimas gali pasireikšti ne pirmojo būtinumo prekių srityje.
Jei žmonės matys, kad kylančios kainos atima didesnę dalį finansinių išteklių, pirks mažiau drabužių, avalynės, rečiau naudosis manikiūro, kirpimo, kavinės, restoranų paslaugomis. Tų taupymo galimybių yra. Ne visais atvejais jie reiškia vartojimo atsisakymą. Tik ieškoma pakaitalo, kuris būtų pigesnis ir leistų patenkinti poreikį, bet patenkinti pigiau ne kitose vietose“, – sako ekonomistas.
Didžiausių vartotojų pozicijos Baltijos šalyse neprarasime
Nors Lietuvoje atlyginimai nėra didesni nei Latvijoje ar Estijoje, mūsų vartojimas išsiskirdavo kaip didžiausias Baltijos šalyse. Ar sumažėjęs augimas pakeistų šią tendenciją? Ekonomistai mano, kad ne.
Pagrindinė to priežastis – šešėlinė ekonomika bei emigrantų perlaidos.
„Tai (vartojimos lygis Lietuvoje – red. pastaba) susiję su struktūriniais pokyčiais. Ekonomikoje turime daugiau šešėlio, perlaidų iš užsienio, mažesnė taupymo norma nei Estijoje“, – sako Ž. Mauricas.
„Lietuvoje ir į biudžetą surenkama mažiau pajamų, skaičiuojant nuo bendro BVP. Nors mokesčių tarifai ir našta labai panaši. Tai toks vartojimas ir jo didumas palyginti su oficialiomis pajamomis ne kitų veiksnių pasekmė, o šešėlinės ekonomikos paplitimo pasekmė“, – prideda G. Nausėda.
I. Genytė–Pikčienė pastebi, kad ir visose trijose Baltijos šalyse vartojimo tendencijos yra panašios. Tad neturėtų būti taip, kad kažkurios šalies vartojimas išaugs daug labiau nei mūsų.
„Tos priežastys būdingos ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai, nes ir ten stebimo darbo jėgos trūkumo problemos. Yra didelis spaudimas augti darbo užmokesčiui. Infliacijos problemos nėra unikalios, nes sąlygotos globalių veiksnių“, – mano analitikė.
Perskaičiavimas litais įtakos nepadaro
Neseniai buvo skelbta prekybos tinklo „IKI“ užsakytas ir „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas apie gyventojų įpročius apsiperkant. Rezultatai parodė, kad net 54 proc. pirkėjų kainas vis dar paverčia iš eurų į litus.
Analitikė I. Genytė–Pikčienė pastebi, kad vis dar žmonėms patogu taip skaičiuoti. Tai itin populiaru tarp vyresnių žmonių bei gali turėti įtaką tiems sluoksniams kurie jautresni kainų augimui – mažesnes pajamas gaunantiems. „Tai galbūt šitai koreliuoja su tuo, kad yra jautresnis požiūris į galimybes ir norą išleisti. Bet ilgainiui ta nostalgija litui turėtų išblėsti ir nebeatsispindėti vartojimo pasirinkamuose“, – mano ji.
Visgi ekonomistai Ž. Mauricas ir G. Nausėda svarsto, kad valiuta neturėtų prisidėti prie vartotojų pirkimo įpročių.
„Įdomus fenomenas. Net sunku įsivaizduoti, ką dar žmonės skaičiuoja litais. Aš praktiškai jokių kainų litais neskaičiuoju. Visgi nemanyčiau, kad skaičiavimas litais ženkliai lemia žmonių pirkimo įpročius. Pirmaisiais metais po euro įvedimo, turbūt dar didesnė dalis skaičiavo litais ir, pirmaisiais mėnesiais, aš ir buvau jų tarpe. Žmonės skundėsi, kad kainos labai kyla, bet apyvarta vis tiek augo ir tai buvo daroma skaičiuojant galvoje kainas litais. Tai sunku paaiškinti, kaip tas skaičiavimas litais gali smarkiai lemti vartojimo įpročius. Manau, kad daugiau lemia tokie fundamentalūs dalykai kaip apskritai tavo finansinė padėtis, kiek tu gali leisti“, – teigia ekonomistas G. Nausėda.
Vidaus vartojimas – ekonomikos augimo pamatas
Šalia vidaus vartojimo ekonomiką suka ir eksportas bei investicijos. Ir nors vartojimas nebeaugs taip sparčiai, jis vis dar šiemet išlieka svarbiausiu.
„Vartojimo mastai lyginant su investicijomis ir eksportu gerokai didesni. Investicijos ir eksportas, jei žiūrėti pagal pridėtinę vertę, šiek tiek mažiau sudaro. Tai vartojimas kaip ir yra pagrindinis ekonomikos ingredientas. Vis tiek jis bet kurioje ekonomikoje, kad ir kiek ji būtų atvira“, – sako Ž. Mauricas.
Tiesa, jei nutikėtų taip, kad vartotojai kainų augimo išsigąstų labiau nei prognozuota ir vartojimas nebeaugtų taip, kaip prognozuojama, Lietuvai grėstų konkurencingumo praradimas.
„Eksporto augimas palyginti su praėjusiais metais turėtų augti sparčiau, tačiau BVP kūrimo prasme yra svarbu ne tiek, kiek išaugs eksportas, bet kaip kartu išaugs importas ir eksportas. Jų balansas. Tai visgi šiuos du veiksnius palyginus, teikčiau didesnį svorio centrą vidaus vartojimo plėtrai.
Vidaus vartojimui sulėtėjus galime patirti ir BVP sulėtėjimą, tačiau nelabai kur yra lėtėti, turint omeny praėjusių metų rezultatą, kuris buvo apie 2 proc. Tai žemiau tų 2 proc. jau būtų problema ir konkurencingumo prasme. Pavyzdžiui, jei atlyginimai auga apie 6 proc., o ekonomika 1,5 proc., tai jau rodo, kad atlyginimai auga daug efektyviau nei darbo produktyvumas ir tai jau problema ekonomikai.
Kovas, balandis ir gegužė parodys ko galima laukti šiais metais“, – apie tikrąjį gyventojų jautrumą kainą kalbėjo G. Nausėda.
Be augančio vidaus vartojimo tikrai gali būti riesta. Mat ir Lietuvos eksportas nesignalizuoja labai sėkmingų metų.
„Svarbu ne vien užsienio investicijos, o ir pačių įmonių į nekilnojamąjį turtą ir įrenginius investavimas. Kuomet įmonės atnaujina savo technologinį bagažą, tampa produktyvesnėmis, gali daugiau pagaminti ir tampa konkurencingesnėmis. Tai būtų gerai kad ši tendencija tęstųsi ir vis labiau ryškėtų. Ypač tokiose sąlygose, kuomet yra didelis darbo užmokesčio augimas. Įmonėms reikia labiau tapti orientuotoms į technologinę pažangą, o ne tokiomis imliomis darbui.
Kol kas vis dar didžiulį nerimą kelia tai, kad Lietuva neranda naujo recepto eksportui. Anksčiau puikiai laviravo tiek Rytuose, tiek Vakaruose, sugebėdama realizuoti savo produkciją, bet po Rusijos ir Ukrainos krizės dar neranda to pagreičio, neranda naujo recepto, kaip padaryti, kad mūsų prekės būtų patrauklios. Vis dėlto eksporto rodikliai tikrai nuvilia, o prie to prisideda konkurencingumo dalykai. Mūsų gamybos linijos nėra modernios, jos nesugeba pateikti patrauklių prekių rinkoms“, – konstatuoja analitikė Indrė Genytė–Pikčienė.
