.jpg)
„Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis.
Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos. 2015-2016 metais kainų augimas dar buvo pristabdytas pigaus kuro, Rusijos krizės, neutralios fiskalinės politikos. Tačiau šių faktorių šiais metais nebebus.
„Paslaugų ir prekių kainos tikrai didės. Aišku, algos dar turėtų greičiau augti, bet yra rizika, ypač dėl išliekančio politinio neapibrėžtumo. Tada galima matyti ir daug didesnį kainų augimą bei mažesnį algų. Trumpuoju laikotarpiu tai gali neturėti blogos įtakos, tačiau ilguoju laikotarpiu Baltijos šalys gali prarasti konkurencingumą. Jei kainų lygį pažiūrėsime, Baltijos šalys jau dabar brangesnės nei dauguma regione, ypač už Lenkiją, Čekiją.
Tikėtina, kad Baltijos šalys negalės ilgiau mėgautis žemos kainos ekonominiu statusu“, - konstatuoja ekonomistas.
Tai gali privesti prie to, kad Baltijos šalys taps per brangios prieš tapdamos turtingos. Ištaisyti tai galima investuojant į produktyvumą, plečiant aukštos pridėtinės vertės sektorių. Taip galėtume tapti panašesnėmis į Skandinaviją.
„Nordea“ prognozuoja, kad Lietuvoje šiais metais kainos augs 3,4 proc., kitais metais 3 proc. Tuo tarpu algos šiais metais augs 6 proc., kitais – 5 proc.
Pats ekonomistas vakar socialiniame tinkle rašė, kad jei taip ir toliau, gali būti, kad apsipirkinėti važiuosime ne tik Į Lenkiją, bet ir į Angliją.
„Savaitgalinio vizito Londone metu buvau maloniai nustebęs, kaip Londone pigu (!!!) - be abejo, dėl to kaltas ir dėl Brexit ženkliai kritęs svaro kursas (lėktuve jau dabar siūlo atsiskaityti eurais arba svarais kursu 1:1), bet jei Lietuva įsisuks į infliacijos ir darbo užmokesčio kilimo spiralę kaip 2005-2007 metais, yra grėsmė, kad lietuviai pradės važuoti prekintis ne tik į Lenkiją, bet ir į Angliją...“, - rašė jis.
Lietuvos ekonomika tarp sparčiausiai augančių Baltijos šalyse
Konferencijoje nurodoma, kad Lietuvos ir Latvijos ekonomika šiemet augs po 3 proc., o Estijos 2,5 proc. Ž. Mauricas kalbėdamas apie šiuos metus nurodo, kad vidaus vartojimas Lietuvoje lėtės ir ekonomikos augimui svarbiausios taps investicijos ir eksportas.
„Privatus vartojimas išliks svarbiu ekonomikos augimo varikliu, tačiau jis savo piką jau pasiekė 2015-2016 metais. Tačiau paspartės investicijos ir eksportas. Investicijas praeitais metais pristabdė ES mažesnės lėšos. Šiemet bus didesnės ES lėšos ir gerėjančios investuotojų nuotaikos, o eksporte nebelieka Rusijos neigiamo poveikio, daugiau eksportuoti turėtume į Skandinaviją, Vokietiją ir JAV“, - kalbėjo ekonomistas.
Tokias optimistines prognozes gali pristabdyti nebent politinis neapibrėžtumas: Brexit, neaiški ES ateitis, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos rinkimai. tad ES ateitis - neaiški.
„Kitoje Atlanto pusėje vis dar didelės reikšmės neapibrėžtumas su Donaldo Trumpo politika. Protekcionimas, sienos mokesčiai. Situacija Rusijoje Baltijos šalims itin aktuali ir nors ten ekonominė padėtis stabilizavosi, neaiški politika“, - sako jis.
Visgi pagal Ekonominį sentimentų indeksą visų ES šalių gyventojai, išskyrus Graikiją, pasižymi pozityviais lūkesčiais.
