Jau dabar Anglijoje daug kas pigiau, o Vokietijoje labai panašiomis kainomis. Kelių eurocentų skirtumu, kurio po metų ir neliks. O atlyginimai atsilieka vis labiau ir labiau, žmonės įperka vis mažiau. Ir tai ne vien našumas lemia. Bet ir poreikio dalintis nebuvimas. Įmonės pelną gaudamos nepakankamai investuoja į gamybą, į žmogų ir jo atlyginimą. Ir tai akivaizdu. Pasekmėje daug sunkiau našiai dirbti, kai nėra su kuo dirbti. Tai kaip šaltkalvis be plaktuko ir atsuktuvo. Valdžia turi verslui sudaryti sąlygas investuoti į savo verslą. Investuoti į įrangą pinigai neturi būti apmokestinami, kaip neturi būti taip žvėriškai plėšiama nuo minimalaus atlyginimo valstybei. Dabar sąlygos tokios, kad praktiškai neišgyvena jaunos šeimos net ir darbą turėdami. O ir senatvei nei pasitaupyti lieka iš ko, nei valstybė žada aprūpinti tokius pinigus lupdama nuo žmonių. Čia reikia kardinalių permainų, bet mūsų politikai kokie bebus valdžioje- visi vengs ir vengia tų permainų. O be jų Lietuva žlunga. Ir sužlugs. Liks tik auksiniai karių šaukštai kareivinių sandėlyje. Neliks ir pačių karių.