Savo programoje „Darni Lietuva“ LVŽS nurodė norintys supaprastinti dabartinę mokesčių skaičiavimo tvarką ir nustatyti du mokesčius – gyventojų pajamų mokestį (GPM), apjungiantį dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo (SD) mokesčių ir pensijų draudimo mokestį (PDM).
GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus kapitalo ir investicines pajamas, senatvės ir kitas pensijas. GPM ir PDM būtų skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio (100 proc.), neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“.
Automobilio ir turto mokesčių klausimai – ne prioritetiniai
LVŽS „Darni Lietuva“ ekonominės dalies programos vienas kūrėjų Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kol kas tikslesnių detalių apie galimas reformas nėra, tačiau GPM sistemos keitimas yra vienas principinių mokesčių srities aspektų, kurie įrašyti į LVŽS programą.
„Automobilio ir turto mokesčiai, mūsų nuostata, yra ne prioritetiniai klausimai, kuriuos reikėtų dabar aptarinėti. Dėl automobilio mokesčio nemanome, kad reikėtų įvedinėti, kadangi akcizai pagal Lietuvos gyventojų perkamąją galią yra labai aukšti lyginant su kitų valstybių gyventojų pajamomis. Šiuo atveju ne patį akcizą vertinant, o perkamąją galią ir santykinį svorį gyventojų pajamų dalimi.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio taip pat nesame nusistatę šiuo metu svarstyti, bet neatmetame galimybės, kad ateityje tai gali būti svarstymų objektas“, – atskleidžia S. Jakeliūnas.
Tuo tarpu socialdemokratų derybinės grupės atstovas Andrius Palionis, kad lengviau į mokestinės aplinkos klausimus bus atsakyti lapkričio 7–8 dienomis, po abiejų partijų pasitarimų.
Visgi politikas turi savo asmeninę nuomonę apie LVŽS siūlymus.
„Pritariu GPM reformai. Pirmiausia, jei GPM indėlis bus svaresnis mokestine prasme, t.y. didesnis mokestis bus GPM, o „Sodros“ mažesnis, tai taikoma NPD reikšmė bus didesnė. Nes kai skaičiuojamas darbo užmokestis, GPM skaičiuojamas atėmus iš darbo užmokesčio NPD, lygiai taip pat ir papildomas NPD už vaikus. O socialinio draudimo mokestis skaičiuojamas nuo visos sumos, tai po reformos automatiškai žmonės į rankas gaus didesnę algą. Tam tikrai pritariu ir anksčiau, kai Seime svarstėm socialinį modelį, siūliau „Sodros“ įmokas mažinti“, – sako politikas.
Pasak jo, šių reformų tikėtis be 2018 m. sausio mėn. – negalima, nes kol kas yra vykdoma fiskalinės drausmės programa, jau pateiktas ateinančių metų biudžetas bei reikia rasti pinigų įsipareigojimų vykdymui, pavyzdžiui pensijų didinimui ir socialinėms išmokoms.
„Pagrindinė mokestinė reforma – GPM turėtų prasidėti nuo 2018 m. sausio 1d. Dabar per mažai laiko, kad pertvarkytume visą „Sodros“ sistemą ir biudžetą. Ne tik didesnėb azinė pensija bus mokama iš biudžeto, bet ir ligos, motinystės išmokos bus mokamos iš „Sodros“ biudžeto. Per ateinančius metus pakeisime įstatymus, ir 2018 sausio 1 dienos galėtų startuoti šitas variantas“, – teigia A. Palionis.
Pašnekovas taip pat atskleidžia, kad šiuo metu derybų objektais nėra automobilio ir NT mokesčiai, šnekama tik apie privačias įmokas „Sodrai“, pensijų fondams. Taip pat nekalbėta ir apie juridinius asmenis bei dividendų ar pelno mokesčių pasikeitimus verslams.
„Pirmadienį susitikta ir pasišnekėta bendrom frazėm, bet dėl darbo jėgos apmokestinimo šnekėjau, teikiau pasiūlymus. Bet reikia žiūrėti iš kur paimsim tuos pinigėlius, jei sumažinsim apmokestinimą, reikės kažkuo padengti nepatekimą į biudžetą.
Seime yra projektų, kur galėtume pasididinti pajamas. Pavyzdžiui, yra energetikos projektai, kur svarstomas licencijų griežtinimas ir garantijų įvedimas didmeninei prekybai naftos produktais. Lenkai jau įsivedė tai nuo rugpjūčio mėnesio. Ir latviai, estai įsivedę. FNTT įtaria, kad net 7 proc. PVM naftos produktų prekyboje yra nesurenkama, mokesčių administratorius įtaria, kad net iki 15 proc. Kaip pavyzdys yra prekyba su Lenkija, kai jie įsivedė šį įstatymą, prekyba su Lietuva per mėnesį sumažėjo 77 proc., tai reiškia, kad yra daug nešvarių schemų. Tai realiai susidarytų apie 30 mln. eurų į biudžetą“ , – svarsto socialdemokratas.
GPM reformos rizika – išaugtų sumokamų mokesčių suma
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas komentuoja, kad viskas priklausys nuo to, kuriuo keliu bus pasukta vykdant reformą.
„Jei mintis yra sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas bei atlyginimą „ant popieriaus“ prilyginti darbo vietos kainai – tuomet tai tikrai sveikintina iniciatyva. Mokesčių sistema taptų paprastesnė, skaidresnė, ir net prisidėtų prie kovos su šešėline ekonomika. Žmogus pagaliau matytų, kad pvz. imdamas vokelį jis ne taupo kažkokio neaiškiu „darbdavio sodros“ mokesčio sąskaita, o savo ateities pensijos sąskaita. Jei būtų einama šiuo keliu, yra labai svarbu užtikrinti, kad žmonėms neišaugtų mokesčių našta. Sujungus darbuotojo ir darbdavio Sodros įmokas atlyginimas „į rankas“ nepasikeistų, tačiau atlyginimas „ant popieriaus“ išaugtų trečdaliu. Tad trečdaliu išaugtų ir suma, kurią gyventojas sumokėta per pajamų mokestį. Kad taip nenutiktų reikia sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki daugmaž 11,5 proc. (dabar – 15 proc.). Tokiu atveju nepasikeistų nei suma kurią darbuotojas uždirba „į rankas“, nesumažėtų gyventojo sumokami mokesčiai, neišaugtų darbo vietos kaina“ , – galimą riziką atskleidžia Ž. Šilėnas
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat kalba apie reformos naudą – šešėlio mažinimą. Jei būtų sukurta koreliacija tarp sumokėtų pensijos draudimo įmokų ir ateityje gaunamos pensijos dydžio, tuomet darbuotojas būtų suinteresuotas reikalauti iš darbdavio ne šešėlinio atlyginimo, o tikro, nes suvoktų, kad sumokamos įmokos sudarytų prielaidą didesnei pensijai.
„Galima reformą padaryti, kad ji būtų neutrali mokesčių įplaukų klausimu. Reikia pripažinti, kad socialdemokratų Vyriausybė ir buvo tuomet valdžioje, kuri sustabdė mokesčių grupės darbo veiklą ir paruošti metmenys dėl mokesčių sistemos pertvarkymo liko kabėti ore, nes darbo grupės veikla nutrūko. Dabar, jei pažiūrėtume į rinkimines programas labai principinių išsiskyrimų nėra, kaip beje ir nemačiau tarp TS–LKD ir valstiečių. Taip kad tai mokesčių politika bus viena iš nedaugelio sričių, kur iš tiesų galima pasiekti sutarimą ir ne tik dėl to, kad socialinio draudimo įmokos ir GPM turėtų būti apjungiamas, bet gali būti sutariama ir dėl mažinamos darbo apmokestinimo naštos, bazinio bei už vaikus NPD didinimo. Klausimas tik, jei prireiktų kompensuojančių priemonių, kokios jos turėtų būti.
Tai NT ir automobilio klausimais nelabai ką pavyktų sutarti, nes valstiečiai prieš. Klausimas dėl progresinio mokesčio yra atviras, tačiau ne artimiausiais metais. Veikiausiai daugiausia sutarimo būtų galima pasiekti dėl GPM neįvedinėjant naujų mokesčių ir einant būtent šita linkme“, – svarsto ekonomistas.
