SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc., o tai – seniai matytas rezultatas.
„Vien alkoholio akcizų padidinimas lems infliacijos rodiklio šoktelėjimą 1 proc. punktu. Šią minutę negaliu atsakyti, ko tikimės iš kitų prekių grupių. Galimas dalykas, kad šiek tiek sušvelnins arba dar labiau sustiprins infliacijos tendenciją. Bet jei laikysime, kad ji neturės reikšmingesnės įtakos ir liks kaip buvo vasario mėnesį, tai kovo mėnesį infliacija gali pasiekti ir 4 proc.“, – sako ekonomistas.
O štai įvertinus kas laukia metų gale, t.y. vertinant vidutinę metų infliaciją, galima ir krūptelėti – 3 ar 4 kartus didesnis kainų augimas nei buvo 2016 m.
„Jei infliacija pakristų iki 2 proc., nors sunku to tikėtis, nes alkoholio akcizams įsigaliojus, akcizai padidins alkoholio kainą visą likusią metų dalį. 2016 m. visais mėnesiais didesnio alkoholi akcizo dar nebuvo. Tai šiais metais akcizas visą laiką lems infliacijos priedą. Todėl tikrai vidutinė metinė infliacija bus keletą kartų didesnė. Manau, kad apie 3–4 kartus didesnė nei buvo 2016 m.“, – svarsto SEB vyriausiasis ekonomistas.
Labiausiai brango švieži vaisiai ir daržovės
Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc..
Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,3 proc., paslaugų – 0,5 proc. Toliau stebimas maisto produktų, kai kurių energetinių prekių, paslaugų kainų didėjimas. Iš maisto produktų daržovių ir vaisių kainos augo daugiausia.
Dėl sezoninių nuolaidų pastebimai sumažėjo avalynės ir drabužių kainos.
Gitanas Nausėda pastebi, kad būtent maistas yra pasmerktas daryti didelę įtaką mūsų kišenei, kadangi jo dalis bendrame mūsų vartojimo krepšelyje sudaro apie 25 proc. Tad nors ir paslaugų kainos augs sparčiau, labiausiai išaugusias kainas jausime maisto sektoriuje.
„Paslaugų labai didelė įvairovė, net sunku sudėti į vieną grupę. Viskas atsisveria būtent tų prekių ir paslaugų bendrame vartojimo krepšelyje lyginamojoje formoje ir, kartais, net sparčiausiai brangstančios prekės kur kas skaudžiau paliečia mūsų kišenę nei plaukų kirpimas, kuriuo gal moterys ir dažniau naudojasi, bet vyrai geriausiu atveju per pusantro mėn. kartą“, – komentuoja ekonomistas.
Pasak jo, taip pat kainoms darys ir sezoniniai veiksniai, kurie stipriausiai paveikia daržoves, vaisius, avalynę bei aprangą.
„Žiemos sezoniniai veiksniai daro įtaką. Fiksuojamas vaisių ir daržovių pakankamai didelis kainų augimas. Šiuo metu vaisiai ir daržovės dar muša infliacijos rodiklį į viršų, tuo tarpu atėjus vasarai, neabejotinai jų kainos pasuks žemyn. Taip pat užvežant naujas kolekcijas gali pabrangti drabužiai, avalynė. Tuomet atvirkščiai, išparduodant kolekcijas gali būti drabužių ir avalynės pigimas. Šios prekės ypatingai pasižymi sezoniškumu ir net ne kiek sezoniškumu, o kolekcijomis“, – sako G. Nausėda.
Anot ekonomisto, ateityje kainų mažėjimo belieka tikėtis tuose sektoriuose, kur yra didžiulė konkurencija.
„Mobilaus ryšio sektorius – vienas iš tokių, kur nesvarbu, kad rinkos dalyvių nėra daug, bet jie labai įnirtingai tarpusavy konkuruoja kainomis ir iš to vartotojas laimi mažėjančių kainų pavidalu.
O energetinių išteklių sektorių kol kas sunku prognozuoti, bet, atrodo, kad tokiam nuolatiniam energinių išteklių pigimui gali ateiti pabaiga, kadangi degalai šiais metais brangs. Dėl elektros energijos būsimo kainų pokyčio yra neapibrėžtumas. Tai ir bus veikiausiai atsakymas, kad iš to krepšelio, kurį vartojame, tik labai nedaug produktų šiais metais gali pigti“, – apie komunalinių paslaugų kainų mažėjimą pakomentavo ekonomistas.
Laurynas Vilimas: įtaką daro ir mažėjantis žmonių skaičius
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad kainų pokyčiams įtaką padarys tiek globalūs veiksniai, tiek vidiniai. Kalbant apie kainų pokyčius įtaką daro kuras, derlius bei klimato sąlygos, tendencijos eksporto rinkoje.
„Kuro kainos yra labai svarbus rodiklis infliaciniame lygyje. Tai jeigu mes galėjome džiaugtis tikrai ne trumpą laiką pakankamai sumažėjusiomis kuro kainomis, tai dabar jau kurį laiką matome, kad kuro kainos didės. Kels infliacinį rodiklį.
Ūkininkams svarbus derlius ir palankios klimatinės sąlygos, o ir pasiūla į daržovių bei vaisių rinką, ypatingai vietinių, yra didelė, tai kainos labai ženkliai visad kiekvienais metais nukrenta. Tokios kaip ir turėtų būti, normalios. Kai yra žiema ir ne sezonas, vaisia ir daržovės atkeliavę iš svečių šalių, tai ir kainos skiriasi“, – sako jis.
Vidiniai veiksniai lemiantys kainodarą – valdžios sprendimai. Praeitais metais įtaką padarė įvesta taros užstato sistema – nemaža dalis gėrimų brango, šiais metais didžiausią įtaką padarys padidintas akcizas alkoholiui ir tabakui. Pasak L. Vilimo, tokiu atveju kainos jau nepriklauso nuo konkurencijos ir verslo.
Be visa to, įtakos turi ir demografiniai rodikliai.
„Yra mažėjantis žmonių skaičius Lietuvoje. Jis ir toliau mažėja dėl emigracijos. Tai didžiausias iššūkis, kadangi tiek pramonė, tiek prekyba toliau turi savo kaštus pasidengti parduodama mažesnius kiekius produktų, nes yra mažiau vartotojų. Tai atitinkamai dėl to, tam kad išgyventų, išmokėtų darbuotojams sandėliuose bei parduotuvėse atlyginimus, susimokėtų visiems verslams, kurie teikia paslaugas, gali būti didinama pačių produktų savikaina“, – komentuoja L. Vilimas.