Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad didesnis akcizas didina alaus savikainą, nes sumažėja pardavimai.
„Mano manymu, kiekvienas gamintojas gali nuspręsti, kokios bus kainos ir kaip jas didinti. Tinklas to negali nuspręsti. Prekybos tinklai tik sprendžia, pirkti ar ne. Manau, kad dėl viso šito nukenčia vartotojas. Gamintojas turi didinti kainas, nes didėja akcizas. Dėl akcizo sumažės rinka, o dėl sumažėjusios rinkos didės savikaina. Tai užburtas ratas“, - BNS sakė S.Galadauskas.
„Norfa“ atsisakė „Švyturys-Utenos alaus“ produkcijos, tačiau tikimasi susitarti
Prekybos tinklas „Norfa“ ketvirtadienį pranešė, jog nebepirks „Švyturys-Utenos alaus“ produkcijos , nes bendrovė paprašė per didelės kainos.
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad dar pavyks sutarti dėl geresnės kainos.
„Jie grubiai nori 5 laipsnių alui virš akcizo, kad kaina padidėtų 8-10 centų. Pasakysiu kaip prekybininkas - staigūs kainų šuoliai pirkėjams sukelia didelį stresą. Jeigu norima kelti kainą, tai reikėtų daryti palaipsniui, o ne pasinaudojant akcizų didėjimu ir papildomai uždėti dar didesnę kainą“, - BNS kalbėjo D.Dundulis.
Anot jo, didesnes kainas „Norfai“ siūlė ir „Kalnapilio-Tauro grupė“, ir „Volfas Engelman“, tačiau su pastarosiomis iš esmės pavyko sutarti, o „Švyturys-Utenos alus“ nenusileido - dėl to nutarta nepirkti bendrovės alaus.
„Tik didieji alaus gamintojai nuo pradžių norėjo didesnių kainų. Mažesniems gamintojams nekilo idėjų didinti kainas daugiau nei akcizas. Jie mums to nesiūlė. Dabar jau esame iš esmės sutarę su „Kalnapilio-Tauro grupe“ ir „Volfu Engelman“ dėl kainų. Derybos su jomis kaip ir baigtos. Dabar esame sutarę susitikti su „Švyturys-Utenos alaus“ vadovu ir kalbėsime. Nežinau, kiek laiko gali užtrukti diskusijos“, - teigė D.Dundulis.
„Norfos“ skaičiavimais, populiaraus „Švyturio Ekstra“ alaus skardinė dėl akcizų turėtų brangti nuo 0,88 iki 1,01 euro, tačiau įmonė norėjo kainą didinti iki 1,1 euro.
„Švyturys-Utenos alaus“ Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovas Dainius Smailys tvirtino, jog alaus rinka traukiasi, todėl norima didinti kainas.
„Nuo kovo 1 dienos iš tiesų buvome priversti pakelti tiekiamo alaus kainą. Tai lėmė kelios priežastys - padidėję akcizai alkoholiui, ir, mūsų duomenimis, net penktadaliu besitraukianti Lietuvos alaus rinka. Dar viena alaus brangimo priežastis yra ta, kad bendrovė nuo 2017 metų pradžios moka padidėjusį pakuočių tvarkymo mokestį. Sausio ir vasario mėnesiais šiuos padidėjusius kaštus dengėme savo sąskaita, tačiau dėl ekonominių priežasčių to daryti daugiau nebegalime“, - pranešime spaudai sakė D.Smailys.
Anot jo, bendrovė tikisi, jog pavyks susitarti su „Norfa“ ir prekybos tinklas vėl pirks jos produkciją.
„Rimi“ derybų su aludariais dar nebaigė
„Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas BNS teigė negalintis išsamiau komentuoti derybų su prekybos tinklais.
„Mes šiuo metu esame derybose su visais dėl naujų kainų ir komentuoti derybų negalime. Tai yra natūralus procesas. Čia yra spekuliacija (dėl kainų didesnio augimo - BNS). Mano pozicija yra tokia, kad kol vyksta derybos, tol nekomentuosime vidinių įmonės dalykų“, - kalbėjo M.Kirstukas. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė BNS teigė, kad pastaruoju metu jaučiamas alaus gamintojų noras parduoti produkciją brangiau nei didėja akcizai, tačiau derybos dar nėra baigtos.
„Ne su visais didžiaisiais alaus gamintojais derybos dėl kainų yra baigtos, nes tiekėjai į derybas atėjo siūlydami mums iš jų pirkti produkciją didesnėmis kainomis nei augo akcizai. Aukštesnes kainas jie argumentuoja mažėjančiais savo pardavimais ir augančiu vidutiniu atlyginimu. Derybos sudėtingos, ir kol kas sunku pasakyti, kaip pasibaigs“, - teigė G.Bielskytė.
„Iki“ derybas jau baigė
„Iki“ prekybos tinklo atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė teigė, kad derybos su visais alaus gamintojais jau baigtos, tačiau jų rezultatų ji negalėjo pasakyti.
„Tiekėjai, keisdami tiekimo kainas, visuomet prašomi pateikti argumentus, kurie dažniausiai yra gamybos kaštai, gaminimo technologija, gėrimų rūšis, prekės ženklas ir sezoniškumas. Tačiau mūsų tikslas išlieka savo pirkėjams užtikrinti geriausios kainos ir kokybės santykį. Derybos su
„Švyturio-Utenos alumi“ ir kitais alaus tiekėjais yra įvykusios“, - BNS atsiųstame komentare teigė B.Čaikauskaitė.
Nuo kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui - iki 112 proc., o etilo alkoholiui - apie 23 proc. Finansų ministerijos skaičiavimais, 0,5 litro butelio alaus kainos dėl akcizo turėtų augti apie 14 centų, vynas turėtų brangti apie 21 centą, o spiritiniai gėrimai - apie 72 centus.
Iki šiol akcizai buvo didinami palaipsniui, tačiau „valstiečių“ daugumos Seimas nusprendė, kad būtina kovoti su alkoholizmu ir 2016 metų pabaigoje gerokai padidino akcizus. Vyriausybė tikisi, kad tai padidins valstybės biudžeto įplaukas.
Statistikos departamento duomenimis, alaus kaina per metus išaugo 12,2 proc.
