Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta.
Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta. Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje rašo:
„Kokie yra geros Vyriausybės programos kriterijai? Plataus masto, bet su aiškiais prioritetais; ambicinga, bet įgyvendinama; numatanti ne tik populiarias, bet ir struktūrines reformas, aukojančios trumpalaikį komfortą ir siaurą interesą dėl ilgalaikio progreso; ne apraudanti akivaizdžias problemas, o numatanti konkrečius darbus, jų vertinimo kriterijus bei atsakingas institucijas.
Ar tokia yra septynioliktosios vyriausybės programa? Taip. Todėl opozicija šioje situacijoje galėtų ne nerišliai zyzti, niurzgėti ir sukti uodegą, o pažadėti, kad padės ją įgyvendinti. Nes numatytus pokyčius prastumti Seime tikrai nebus lengva. Ne ieškančios kur įkišti pagalį bei kaip pašiepti, ne galvojančios tik apie savo reitingus ir ateinančius rinkimus, o konstruktyvios ir progresyvios, siūlančios, padedančios ir patariančios opozicijos per daugiau nei ketvirtį amžiaus nepriklausomoje Lietuvoje dar nebuvo. Bet dabar labiausiai reikia“, – įsitikinęs ekonomistas.
Panašios nuomonės laikosi ir kiti ekonomistai. Tačiau jie taip pat apsidalina ir savo įžvalgomis, kas gali nutikti ne taip.
Žilvinas Šilėnas: ryžtinga Vyriausybė ir su aptakiu planu padaro daug
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad gerieji tikslai – investicijų pritraukimas, administracinės naštos mažinimas, biurokratijos mažinimas, o taip pat ir darbuotojų bei darbdavio įmokų sujungimas. Tačiau neraminantis signalas – prie visų šių tikslų žodeliai išanalizuosime, žiūrėsime.
„Kitaip tariant, jei sako, kad analizuos, nesako, kad būtinai tai darys. Viskas priklauso nuo Vyriausybės. Ryžtinga Vyriausybė ir su aptakiu planu daug apdaro. Tai didelės reikšmės tiems žodžiams neteikčiau, tačiau tiek dėl investicijų skatinimo ir „Sodros“ įmokų sujungimo, viskas išanalizuota ir jau būtų galima priimti. O šiaip, kad Vyriausybė nori analizuoti ir skaičiuoti, laikau teigiamu dalyku. Pritariu, kad geriau devynis kartus pamatuoti ir dešimtą pjauti“, – sako analitikas.
Nerimo sukelia ir nustatyti terminai išanalizavimui, pavyzdžiui 2019 m. pabaiga, tai reiškia, kad kai kurie dalykai gali likti neįgyvendinti.
„Antras dalykas keliantis nerimą, tai nusimatyta neprotingų kišimosi į žmonių privatų gyvenimą, kaip, pavyzdžiui, cukraus turintiems produktams mokestis. Tas mokestis labiausiai pigiausius produktus pabrangintų ir smogtų žmonėms, kurie ir taip mažiausiai turi.
(...) Dėl tos priežasties (punkto apie taršos mažinimą – red. pastaba) neturėtų dar per daug laisvai tikėti automobilių turėtojai, kad mokesčio nebus. Nepamirškime, kad šita mintis niekur nedingo ir pasiūlymus įstatymo aktus gali teikti ir Seimo nariai. Jei Seimo nariai užsinorės apmokestinti automobilius, tai kad ir nebus programoje, tai gali įvykti.
Tarp Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimas turi būti, bet jei Seimo nariai užsibrėš, kad nori automobilio mokesčio tai Vyriausybė šioje vietoje nieko negalės padaryti“, – patikina ekonomistas.
Gitanas Nausėda: prioritetai sudėstyti pagirtinai
Pagyras avansu skiria SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris iš karto po to priduria, kad dar turime ir palaukti, pažiūrėti, ar tikrai viskas bus įgyvendinta.
Tačiau dabartiniai prioritetai, jo nuomone, sudėlioti tinkamai.
„Pirmiausia socialinės atskirties mažinimas ir mažiau uždirbančiųjų mažesnis apmokestinimas – pagirtinas aspektas. Kitas labai svarbus aspektas – Lietuvos verslo konkurencingumas ir investicijų į technologinį atsinaujinimą skatinimas. Jiems nemažas dėmesys skirtas, ir, mane kaip ekonomistą, tai džiugina. O tie pasiūlymai, kurie buvo tarpiniuose variantuose ir, kurie suneramino visuomenę – dyzelinių automobilių apmokestinimas ir
„Solidarumo“ mokestis, šių idėjų bent kol kas buvo atsisakyta. Tad ši programa yra pragmatiška, kurią įmanoma įgyvendinti ir netgi įmanoma įgyvendinti be kažkokio labai aršaus pasipriešinimo tiek interesų grupių, tiek atskirų politikų.
Mažai kas prieštarautų ir sakytų, kad sujungti „Sodros“ mokesčio dalį su darbuotojo ar didinti NPD mažiau uždirbantiems žmonėms – nereikalingi sprendimai, pertekliniai ar neteisingi. Tai jei pasipriešinimo nėra, didėja tikimybė, kad bus įgyvendinta“, – viliasi ekonomistas.
Neatmetama ir tai, kad Vyriausybė grįžti prie automobilių apmokestinimo svarstymo, tačiau šiuo klausimu ekonomistas pataria pažvelgti į kitų šalių pavyzdį, kur apmokestinimas – kompleksiškas dalykas.
„Jeigu toks mokestis ir atsirastų jis turėtų būti labai aiškiai suderintas su kitų mokesčių pakeitimais ir, kad neatsitiktų taip, jog šie mokesčiai atsirastų tik tam, kad padidėtų bendroji mokesčių našta. Tokie sprendimai abejotini ir būtų labai kritikuotini“, – prideda G. Nausėda.
Be visa to jau greitai laukia pirmasis išbandymas – Darbo kodeksas. Anot G. Nausėdos, pirmiausia svarbu pažiūrėti ar valdžiai pavyks įgyvendinti
Kodekso idėja ir koks bus galutinis rezultatas.
