vyriausybės programa

Seimas patvirtino 19-osios Vyriausybės programą, kurią praėjusią savaitę parlamentui pateikė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Ketvirtadienį taip pat įvyko Vyriausybės narių prisaikdinimas, po kurio naujasis Ministrų kabinetas oficialiai pradėjo darbą. Už Vyriausybės programą balsavo 85, prieš – 14, susilaikė 28 Seimo nariai.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

Ekonomistai nevienareikšmiškai vertina būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės pateiktą programą. Nors siekis didinti mokestinį progresyvumą jų vertinamas teigiamai, klausimų kelia noras prižiūrėti maisto kainas bei siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos. „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad didinant mokesčių progresyvumą, bus teisingiau apmokestinti nesamdomi darbuotojai, kas atneštų teisingumo.

Žmonių socialinė gerovė, investicijos į saugumą ir viešųjų paslaugų stiprinimas yra pagrindiniai artimiausių ketverių metų prioritetai, sako 19-osios Vyriausybės programą pateikę valdantieji. Socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „Vardan Lietuvos“ trečiadienį registruotame dokumente numatyti svarbiausi darbai bei įsipareigojimai prasidėjusiai kadencijai.

 „Vykdysime aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką“, – žada naujasis Ministrų kabinetas. Trečiadienį pristatytoje Vyriausybės programoje užsienio politikai skiriamas atskiras skyrius, kuriame daugiausiai dėmesio – Ukrainos europinės ir transatlantinės integracijos klausimams, sankcijų politikai, Lietuvos dvišalių santykių stiprinimui.

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė nuo kadencijos pradžios pasikeitė net aštuoniais ministrais dėl įvairių priežasčių. Buvęs premjeras S. Skvernelis jau prognozuoja, kad naujoje Vyriausybėje taip pat bus pokyčių. „Nuo pirminio sąrašo – kabinetas susilpnėjo, man atrodo. Bet tiek jau to. Vyriausybė šiandien prisieks ir pradės darbą, pradės galioti 100 dienų ir tada matysime“, – prieš Seimo posėdį teigė S. Skvernelis. „Man atrodo, kad tie pokyčiai bus ir jie neišvengiami.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė aštuonioliktosios Vyriausybės programą. Premjerė ir ministrai atsakė į parlamentarų klausimus. Seimas prie Vyriausybės programos klausimo grįš penktadienį ir planuoja ją priimti nenumatyto posėdžio metu. Toliau Vyriausybės programą nagrinės atskiri Seimo komitetai ir frakcijos. I. Šimonytė tik stojusi prie tribūnos teigė, kad „kažkam pasirodė, kad tai kažkieno kito programa. Kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Ketvirtadienį, Seimo posėdyje, valstiečiams pavykus pasiekti užsibrėžtus tikslus – sugriežtinti alkoholio kontrolę, valdantieji spaudė vieni kitiems rankas ir džiaugėsi. Tačiau pažiūrėjus į Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą, akivaizdu, kad džiaugtis įveiktais darbais dar gana anksti. Vien per likusį šių metų pusmetį planuojama daug esminių reformų. Jos, anot Mykolo Romerio universiteto docento S.Spurgos, valdantiesiems bus sunkiai įgyvendinamos.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Vyriausybė pirmadienį patvirtino jos programos įgyvendinimo planą, dėl kurio diskutuota kelias savaites. „Šiandien mes Vyriausybės pasitarime, o vėliau ir posėdyje pritarėme Vyriausybės programos įgyvendinimo planui“, - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį, įgyvendins švietimo ir darbo santykių reformą, didins gynybos biudžetą.

Vyriausybės parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose, sparčiai lieknėjančių regionų tikrai neišgelbės, teigia ekonomistai. Kol Vyriausybės programos įgyvendinimo projektas iki 20 procentų išlaidų pirmajam jaunos šeimos būstui kompensuos jau 2018 metų viduryje, tačiau šis sprendimas nėra racionalus.

Rinkimų laimėtojos Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga į politikos olimpą įsiveržė nešdama rinkiminius pažadus. Deja, ilgai lauktas Vyriausybės programos įgyvendinimo projektas, kad bent švietimo regionuose srityje keli elementai ne šiaip neveiksnūs, bet dar ir vienas kitam prieštaraujantys. Tai Jungtinių mokyklų tinklo kūrimo ir tikslinių dotacijų mokytojams ir jų šeimos įsikūrimui regionuose idėjos.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Vyriausybės programą Saulius Skvernelis pristatė dar praėjusių metų gruodžio mėnesio pradžioje. Pirmadienį valdančiai daugumai ir ministrų kabinetui buvo pristatyta programos įgyvendinimo projektas. Jis visuomenei pristatytas nebuvo, to, anot iš susirinkimo ėjusių Seimo narių, prašė pats premjeras. Šis paslapties šydas kelia daug klausimų. Šiandien programos įgyvendinimo projektas pagaliau bus pristatytas visuomenei.

Vyriausybės programos įgyvendimimo planas ir toliau lieka paslaptyje. Tai buvo nuspręta po šiandien įvykusio Vyriausybės atstovų ir valdančiosios koalicijos atstovų susitikimo.  Jis visuomenei bus atskleistas tik kovo 1 dieną, kai bus paskelbtas teisės aktų informacinė sistemoje.  Vyriausybės programos pristatymas jau gana ilgą laiką opozicijos jėgų yra kritikuojamas dėl konkretumo ir aiškių žingsnių nebuvimo. O Vyriausybės programos pristatymas buvo palydėtas ir visuomenės kritika.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį valdančiosios koalicijos parlamentarams pristatys Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones. Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad po pristatymo iš valstiečių ir socialdemokratų frakcijų bus laukiama pastabų, o galutinis planas turėtų būti parengtas per savaitę.

Seime pristatyta Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programa. Programoje gausybė geresnio gyvenimo pažadų, tačiau opozicija pasigedo bent vieno konkretaus skaičiaus. Planai esą labai gražūs, bet mažai tikėtini. Pasak būsimo premjero, pinigų pensijų, pašalpų ir atlyginimų didinimui esą bus ieškoma optimizuojant valstybės valdymą, didinant alkoholio ir tabako akcizą bei kovojant su šešėliu. Premjeras sako, kad visų pirma imsis viešojo sektoriaus mažinimo. Tiesa, nesako, kiek ir kada.

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama prieštaringai. Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas.

Naujosios Vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. „Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų.

Baigianti darbą Vyriausybė negaili kritikos paskirtojo premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus ir naujos valdančiosios daugumos rengiamai Vyriausybės programai, nors prisipažįsta iš esmės jos dar neišstudijavę.

Lietuvos politinės partijos po dviejų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių vis dar neturi vieningos pozicijos dėl šalies ekonominio modelio. Postsocialistinis liberalizmas, įsitvirtinęs ne tik dešiniosiose – Liberalų ir Konservatorių partijose, bet ir turintis svarų palaikymą centro – kairiojoje pusėje, propagavo laisvą rinką ir menkino valstybės vaidmenį ekonomikos raidoje.