Kyla abejonių
Jungtinės mokyklos yra bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau, kaip 120 mokinių optimizavimas. Tikimasi, kad iki 2020 metų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau, nei 120 mokinių, sumažės 80 procentų. Tai bus vykdoma išskaidant specialiąsias mokyklas, aprūpinant mokymo įstaigas mokykliniais geltonaisiais autobusais, bei finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimu.
Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad bendro mokyklų tinklo sukūrimas nėra nauja ir efektyvi idėja. O ir pats valdžios kišimasis į šį procesą, jam nėra aiškus. „Aš nelabai įsivaizduoju, kokiu pagrindu Vyriausybė tą tvarką darys. Dauguma tų mokyklų yra savivaldybės. Nes kiek buvo ginčų dėl šito tinklo sinchronizavimo ir jungimo, tai tiek ministerija, tiek Vyriausybė visada nusišalindavo, nes neva savininko funkcijas atlieka savivaldybė. Tai man įdomu, kokiu pagrindu Vyriausybė į tą reikalą kišis. Tai šitoje vietoje, dėl teisinio reglamentavimo man kyla abejonių“, - situaciją komentuoja pašnekovas.
„O dėl pačio principo, tas procesas vyksta, tai nebent čia kiekybiškai konkrečiau yra įvardinta, kad mažiau, nei 120 mokinių mokykloje. Tai čia liestų turbūt visas mokyklas kaimuose, nes juose sunkiai yra daugiau, nei nurodytas skaičius mokinių. Labai sunku net pasakyti, apie ką jie čia kalba. Bet kažkokios naujovės čia nelabai ir yra. Juk ir anksčiau buvo mokyklos jungiamos“, - stebisi Andrius Navickas.
Prieštarauja viena kitai
Tikslinių dotacijų, skirtų pedagogams pritraukti, skyrimo savivaldybėms tvarkos, apimančios pedagogų ir jų šeimos narių įsikūrimo ir integravimo savivaldybėse priemones, patvirtinimas ir taikymas, kuris yra planuojamas 2018 metų pirmojoje pusėje.
Panašias emocijas Andriui Navickui kelia ir ši idėja - tikslinės dotacijos regionuose pasirinkusiems dirbti mokytojams. Profesinės sąjungos pirmininkas įžvelgia ir elementarų šių dviejų idėjų prieštaravimą viena kitai.
„Šita idėja irgi nėra nauja, ji buvo dar įgyvendinama prie socialdemokratų 2007-2008 metais. Ir kelionės buvo kompensuojamos, važiuojant į kaimiškas vietoves. Bet jokio efekto tai neduodavo, dažniausiai viskas paskęsdavo procedūriniuose dalykuose. Ir tada tas projektas buvo tiesiog toks darymas dėl darymo. Ir ministrės A. Pitrėnienės tokią mintį kritikavau. Bet čia tokie dėl varnelės tie darbai, kurie tikrai nepritrauks. Ir iš kitos pusės, kur juos pritraukti, jei mokyklų tinklas yra optimizuojamas ir jungiamas, tai kur čia kas važiuos. Nemanau, kad poreikis yra, jei tinklas yra mažinamas. Tai abu pasiūlymai vienas kitam prieštarauja“, - teigia A. Navickas.
„Į planą įtraukiama, kaip ir patrauklu, vėl yra rūpinamasi regionais, bet to poreikio nelieka, jei mokyklas uždaro“, - tv3.lt naujienų portalui situaciją aiškina ekspertas.
Jei ne dabar, tai tik su kita valdžia?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako esąs nusivylęs, pirminės kalbos ir pažadai atrodė šiek tiek kitokie. O praktika rodo, kad kadencijos pabaigoje valdžia nebesiima nepopuliarių, bet svarbių sprendimų.
„Ši valdžia teikė tikrai daugiau vilčių, buvo lyg ir užsimota keisti apmokėjimo tvarką mokytojų, kas būtų labai logiška, jei būtų pereita prie etatinio darbo apmokėjimo. Bet mačiau, kad programoje vėl atsitraukta iki 2018 metų. Bet dabar žiūriu, kaip dėl visko yra atsitraukiama ir atidėdama. O tai reiškia, kad dažniausiai iškyla dar ir kitų reikalų, tai taip viskas lieka nepadaryta. O tikėtis, kad Vyriausybė paskutiniais metais priiminės kažkokius rimtus sprendimus, tai praktika rodo, kad niekada to nebūna. Tai pirmais dvejais metais galima tikėtis nepopuliarių, bet reikalingų sprendimų. Bet jeigu jų nebus šiemet ar kitąmet, tai gi vėliau atsiranda teisinės problemos, kad jos galėtų įsigalioti, tai jų tikrai nebebus“, - sako A. Navickas.
Švietimo ir mokslo ministerija dar nekomentuoja
„Tvarka bus sukurta tik 2018 m. Tikrai anksti komentuoti. Konkrečiai dar nelabai ką galėsime pasakyti“, - apie šiuos planus paklausta atsako Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
