Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų. Tuo tarpu nors nelieka tikslaus įrašo apie dyzelinių automobilių mokestį, išlieka užuomina, kad mokestis automobiliams visgi gali būti svarstomas.
Darbo rinka – prioritetas numeris vienas
Nuo šių metų turėjęs įsigalioti Darbo kodeksas buvo pristabdytas, tačiau anksčiau premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad galutinė DK data – liepos 1 diena. Tuomet toks, koks jau bus Kodekas, toks ir įsigalios. Panašu, kad ši mintis neatmetama.
Plane įrašyta, kad darbo kodekso pakeitimas, siekiant subalansuotų darbo santykių, įtvirtinant lankstų darbo organizavimą ir darbo laiko apskaitą bus sutvarkytas iki 2017 m. II ketvirčio.
Be visa to planuojama didinti socialinė apsaugą nedarbo atveju, padidinant nedarbo draudimo išmoką ir išplečiant jos aprėptį.
Šiais metais, tikėtina, bus prabilta ir apie minimalaus darbo užmokesčio (MMA) didinimą. Nurodyta, kad iki 2017 m. III ketvirčio įvyks nacionalinis susitarimas dėl darbo užmokesčio kėlimo. Tuo tarpu šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis nuo 7,9 proc. turėtų 2020 m. sumažėti iki 6,9 proc.
Kadangi nemažai dėmesio bus skiriama regionams, žadama kad iki 2020 m. ten bruto ir neto darbo užmokestis didės 15 proc.
Be visa to neatmetamas ir socialinių išmokų susiejimas su minimaliu vartojimo krepšeliu. Tai turėtų nutiki iki šių metų III ketvirčio. Primename, kad minimalaus vartojimo krepšelio dydis - 240–250 eurų.
Darbo užmokestis keisis ir valstybės tarnautojams. Plane numatyta, kad bus užtikrinama, jog valstybės tarnyboje dirbtų tik labai kompetentingi asmenys, dėl to bus ir tobulinama jų darbo užmokesčio sistema, kuri sustiprintų valstybės tarnautojų orientaciją į rezultatus.
Bus bandoma įtraukti kuo daugiau žmonių į darbo rinką. Užimtumą valdžia žada skatinti kuriant motyvacinę sistemą nedirbantiems ir gaunantiems socialinę paramą, sukuriant naują tikslinių kompensacijų ir mokėjimų tvarką, įtraukti į darbą vyresnio amžiaus asmenis, iš naujo apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, o taip pat ir sukurti sistemą, kuri į darbo jėgą įtrauktų laisvės atėmimo bausmes atliekančius asmenis.
Mažinant lyčių diskriminaciją bus siekiama, kad moterys ir vyrai turėtų galimybes pasirinkti netradicines moterims ir vyrams profesijas.
Vykdant šiuos planus tikimasi, kad nedarbo lygis nuo 7,7 proc. iki kadencijos pabaigos sumažės ir sieks 5,4 proc. 2020 m., o ilgalaikio nedarbo lygis kris nuo 3,9 proc. iki 3,2 proc. Planuojama, kad gyventojų darbo jėgos (15–64 metų) aktyvumo lygis pakils nuo 75,2 proc. iki 77 proc.
Planuojama kad naujų darbo vietų sukurs ir naujos pritrauktos įmonės. Štai plane įrašyta, kad naujų TUI aukštos pridėtinės vertės projektų sukurtų darbo vietų skaičius išaugs nuo 4226 iki 4500.
Ar didės mokesčiai?
Vyriausybės programoje neliko taip plačiai apkalbėto „Solidarumo“ mokesčio, kitaip tariant progresinių mokesčių. Tačiau apie dyzelinius automobilius visiškai to negalima pasakyti. Nors konkretaus plano nėra, kitais metais numatoma įvertinti transporto priemonių poveikį aplinkai ir pateikti pasiūlymus (priemones) jam mažinti.
Kalbant apie kitus mokesčius, numatyta peržiūrėti tarifus mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, siekiant užtikrinti maksimalią ekonominę naudą valstybei ir racionalų išteklių naudojimą. Taip pat sumažinti viešųjų vandens tiekėjų paslaugų kainų skirtumas nuo 173 proc. iki 70 proc.
Žadama peržiūrėti mokesčius už aplinkos teršimą atliekomis – nustatyti atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus.
Šiais metais valdžiai padidinus akcizus tabakui ir alkoholiui, matyti, kad tai ne pabaiga. Planuose numatyta nuosekliai keisti akcizų tarifus ir akcizų taikymo apimtį, įvertinus jų įtaką viešiesiems finansams, šalies ekonomikai ir akcizų surinkimui.
O taip pat Sveikatos apsaugos bei Finansų ministerijos turėtų įvertinti, kiek naudos duotų mokestinės priemonės, kurios sumažintų cukraus vartojimą, šis vertinimas būtų teikiamas svarstyti Vyriausybei.
Kovojant su šešėline ekonomika bus keičiamos bausmės, t.y. nustatomos proporcingos sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus. Neišnaudoto PVM potencialo įverčio pokytis, proc. punktais būtų -1,9 proc. punkto nuo 26,3 proc.
Taip pat finansų ministras Vilius Šapoka pažadėjo neapmokestinti viduriniosios klasės, bet mažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiesiems.
Planuose įrašyta, įvertinti galimybę ir, nustačius tikslingumą, perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų (įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas) darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų, nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims, įvertinti galiojančias mokestines lengvatas ir panaikinti tas, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios bei socialiai teisingos.
Užtikrinant efektyvesnę pensijų sistemą, neišsižadėta mintis steigti Pensijų tarybą. Ji turėtų būti suformuota dar šiemet. O atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą, indeksuotos vidutinės senatvės pensijos augimas numatomas 27,5 proc.
Orientyras – „Doing Business“ reitingas
Nors Vyriausybė nenumato reinvestuojamo pelno lengvatos, pažadama peržiūrėti galiojančias pelno mokesčio lengvatas investicijoms į technologinį atsinaujinimą ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą.
Taip pat nuosekliai plėsti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą ir peržiūrėti bei keisti galiojančias sutartis, peržiūrėti honorarų apmokestinimą ir įgyvendinti EBPO BEPS rezultatus, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo praktikoms sutarčių srityje.
Finansų ministerija yra nusprendusi įvertinti galiojantį smulkiojo verslo apmokestinimą, įvesti 1 metų „atostogas“ pradedančiajam verslui nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Kitais metais planuojama išanalizuoti galimybes taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus.
Pagrindinis Vyriausybės orientyras gerinant verslo aplinką – tarptautinis „Doing Business“ reitingas. Bus gerinamos Lietuvos pozicijos pagal prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį, kredito gavimo rodiklį, smulkiųjų investuotojų apsaugos rodiklį, mokesčių mokėjimo rodiklį, nemokumo sprendimo rodiklį, verslo pradžios rodiklį. Bendrajame „Doing Business“ reitinge Lietuva turėtų pakilti iš 21 vietos į 15 vietą.
Kitas užsibrėžtas tikslas – socialinių verslų skaičių padidinti nuo 30 iki 150.
Be to valstybinėms institucijoms gali likti mažiau veikų, o jos atiduotos privačioms įmonėms, nes parašyta, kad bus vykdomas laipsniškas viešųjų paslaugų perdavimas socialinio verslo subjektams, pritaikant individualias partnerystės priemones.
Valdžia sieks, kad veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų padidėtų nuo 27 iki 29. O tuo pačiu atsirastų ir daugiau eksportuojančių įmonių, nuo 1 354 iki 2 500.
Verslams skirtuose planuose numatyta ne tik didinti lietuviškos kilmės prekių eksportą, bet ir suformuoti atskirą specialią grupę VšĮ „Investuok Lietuvoje“, kuri būtų orientuotą į stambių gamybos projektų pritraukimą. Taip tikimasi, iki 2020 m. pritraukti 2 stambias aukštos pridėtinės vertės gamybos 5mones. Dabar plačiai diskutuojama, ar pavyktų pritraukti „Tesla Motors“ gamyklą.
Tai ne vienintelis naujas organas, kuris turėtų būti įkurtas siekiant apdėti verslui. Numatyta, kad iki 2018 m. III ketvirčio įkurti Talentų pritraukimo agentūrą ir taip Talentų konkurencingumo indekse pakilti iš 111 iki 50 vietos.
Siekiant Lietuvai tapti FinTech – regiono lydere daug dėmesio bus skiriama startuolių skatinimui. Bus įgyvendinama „Startup Visa“ procedūra ir sukuriama „Startup Employee Visa“ procedūra, leisianti Lietuvos startuoliams pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio, sukuriama ir įgyvendinama startuolių akseleravimo priemonė.
Numatyta, kad startuolių (veiklą vykdančių ilgiau nei 3 metus) skaičius didės nuo 315 iki 720, naujų startuolių skaičius nuo 43 iki 140 ir taip startuoliai iki 2020 m. pritrauks 36 mln. eurų.
Didinant inovacijas siekiama, kad Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva būtų ne 36, o 28.
Įmonių konsolidavimas: kurių nebeliks?
Vyriausybė jau ėmėsi darbų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, pradedat Vyriausybes kanceliarija. Toliau valdžia planuoja optimizuoti valstybės institucijų darbą, atsisakyti besidubliuojančių jų funkcijų - tai įgyvendinant tikimasi iki 2020-ųjų panaikinti 15 procentų viešojo sektoriaus įstaigų.
Taip bus mažinamas valstybės valdomų įmonių skaičius. Programos planuose įrašyta: „Valstybės valdomų įmonių vykdomų perteklinių ir neaktualių funkcijų atsisakymas bei įmonių konsolidavimas: - funkcijų, kurios neturi valstybei strateginės reikšmės, įvertinimas; - teisinės formos tinkamumo įvertinimas ir pakeitimas; - valstybės įmonių miškų urėdijų konsolidavimas į vieną įmonę ir centralizuotas jų valdymas; - kelių priežiūrą vykdančių valstybės įmonių sujungimas ir centralizuotas jų valdymas
Valstybės valdomų įmonių valdymo centralizavimas, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo: - akcininkų funkcijas atliekančių institucijų koncentravimas; - įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo didinimas diegiant gerąsias įmonių valdymo praktikas; - kandidatų į įmonių kolegialius priežiūros ar valdymo organus parinkimo tvarkos pakeitimas; - nepriklausomų ir profesionalių narių įtraukimo į įmonių kolegialius priežiūros ar valdymo organus didinimas“.
Numatoma, kad iki 2020 metų valstybės valdomų įmonių skaičius sumažės nuo 118 iki 65.
