Kaip paaiškinti šią statistiką? G. Nausėda savo „Facebook“ paskyroje išskyrė keturias versijas. Pirmąja atsižvelgiama į minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) padidinimą. 2016 m. sausio 1 d. alga pakilo nuo 325 iki 350 eurų. Tad šie papildomi pinigai iš skurdžiau gyvenančiųjų kišenių nukeliavo ne į prabangių drabužių ar vaizdo technikos sektorių, o į kasdienės duonos pirkimą – iš čia atsirado ir didėjanti apyvarta. Vis dėlto, ekonomistas prideda, kad MMA panašiai buvo didinama ir praėjusiais metais, tačiau tokio šuolio nesukėlė.
Antroji versija, jog žmonės nelinkę pasitikėti lenkiškų produktų kokybe.
„Šių metų pradžioje kilo skandalas dėl milžiniško kiekio į apskaitą neįtrauktų ir antisanitarinėmis sąlygomis perdirbamų lenkiškų mėsos produktų, kuris galėjo paskatinti žmones daugiau mėsos pirkti prekybos centruose, o ne turguje ar kioskuose. Abejonė - tokia aplinkybė galėjo lemti mėsos, o ne visų maisto produktų apyvartos bumą“, - rašo ekonomistas.
G. Nausėda atkreipia dėmesį ir į naftos kainų kritimą, kuris turėjo įtakos atpigusiems degalams. Dėl šios priežasties lietuviai atsilaisvinusias lėšas galėjo skirti maistui.
„Tai racionalus paaiškinimas, tačiau lėšų dėl pigaus kuro sutaupė ne tik varguoliai, bet ir vidurinioji klasė, kuri savo bazinius poreikius ir taip neblogai tenkina, todėl turėjo daugiau pirkti ne pirmojo būtinumo reikmenų. Tuo tarpu pastarųjų apyvartos augimo tempas maisto produktų prekybos nepranoko. Kitas paaiškinimas - vidutiniokai pirko ne daugiau, o kokybiškesnių ir brangesnių maisto produktų. Jis skamba įtikinamiau“, - savo socialinio tinklo paskyroje svarsto G. Nausėda.
Galiausiai ekonomistas įvardijo ir euro įvedimo priežastį.
„Dabartinį laikotarpį lyginame su 2015 m. pradžios mėnesiais, kurie prekybos požiūriu buvo "tuštoki" dėl ką tik įvesto euro. Iš dalies taip ir buvo, tačiau tuomet artimiausiais mėnesiais metinis augimo tempas turėtų sulėtėti. Pažiūrėsime...“, - savo įrašą pabaigė jis.