2016 metais Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą lėmė iš esmės objektyvūs veiksniai: pagrindinių eksporto rinkų sąstingis, eksporto perorientavimo į alternatyvias rinkas problemos, mažėjantis verslo konkurencingumas. Todėl po Seimo rinkimų suformuota valdančioji koalicija neturės daug laiko žvalgytuvėms ir bus svarbu kaip galima greičiau įgyvendinti partijų programose įrašytas investicinio šalies patrauklumo, darbo rinkos lankstumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimą skatinančias priemones.
Keista disproporcija tarp algų ir pensijų
G. Nausėdos nuomone, ateinančius ketverius metus minimali mėnesio alga (MMA) bus keliama lėčiau nei paskutiniu keturių metų laikotarpiu. Keletą metų iš eilės MMA didėjo kur kas sparčiau nei vidutinis atlyginimas, abiejų rodiklių santykis pasiekė optimalia laikytiną 50 proc. ribą, todėl ateityje MMA turėtų augti adekvačiai vidutinio atlyginimo didėjimui, t.t. 6-7 proc. per metus. Išnaudotas kėlimo rezervas neleis naujai valdžiai manipuliuoti šiuo rodikliu. Nors trys iš keturių pirmaujančių partijų (TS-LKD, LVŽS ir LLS) savo programose nenustato konkretaus MMA dydžio, jis turėtų augti kaip natūrali ekonomikos reformų pasekmė.
Didžiausius MMA siūlė Zuoko partija (Lietuvos laisvės sąjunga) ir Darbo partija. Abi į Seimą nepateko. Visgi patekusios partijos turi ambicingų tikslų vidutinio darbo užmokesčio didėjimo klausimu. Per pastaruosius 4 metus, vidutinis daro užmokestis augo po 6-6,5 proc., norint pasiekti partijų programose nurodytą atlyginimą, jis turėtų augti po 15 proc.
„Lietuvos ekonomika išgyvena lėto augimo stadiją, nuosaiki pagrindinių eksporto rinkų plėtra, silpnas investavimas į naujas technologijas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Tai ateityje riboja BVP augimą. Spartus darbo užmokesčio didėjimas vyksta ne dėl politikų norų, jų reikia ieškoti pačioje darbo rinkoje“, - komentuoja ekonomistas.
G. Nausėda perspėja, kad jei netyčia nutiktų taip, jog atlyginimai kiltų po žadėtus 15 proc., Lietuva gali nesusidoroti su kitomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Nesuvaldytas darbo užmokesčio didėjimas smogs verslo konkurencingumui ir lėtins eksporto ir visos ekonomikos plėtrą. Įmonės būtų priverstos didinti produkcijos kainą. Vienintelė išeitis – paremti darbo užmokesčio didėjimą adekvačiu darbo efektyvumo augimu technologiškai atnaujinant gamybą.
Tiesa, pastebima disproporcija partijų programose tarp pensijų ir atlyginimo augimo. Jei planuojama, kad darbo užmokestis augs 50 proc., tiek turėtų didėti ir pensijos. Tačiau pagal pogramas išeina, kad pensijos didės tik 30 proc. Vadinasi, kad partijos arba tikisi, jog žmonių skaičius mažės, arba dalį tų pajamų skirst tvarkant pačią „Sodrą“ ir jos skolą.
Vien darbdavio ir daruotojų įmokų sujungimas nėra reforma. Reikėtų siekti tokios programos, kad gyventojas žinotų, jog jo sukaupti taškai už atlyginimą turės įtakos pensijos dydžiui. Tai mažintų ekonominį šešėlį.
Koalicijų sudarymui trukdžių nėra
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad pretenduojančios koaliciją sudaryti partijos dėl mokesčių reformos principų gali susitarti, tačiau anksčiausiai ji galėtų būti įvykdyta 2018 metais. Anot ekonomisto, visos pirmajame Seimo rinkimų ture laimėjusios partijos pasisako už darbo jėgos apmokestinimo mažinimą ir kelia idėją sujungti gyventojų pajamų mokestį ir Sodros įmokas. Nors kai kurių partijų programose puse lūpų kalbama apie progresinį gyventojų mokestį, vargu ar šis klausimas bus svarstomas pirmojoje kadencijos pusėje, juolab kad pačios partijos pripažįsta, kad tam „dar ne laikas“. Neabejotina, kad iš pat pradžių bus siekiama netiesiogiai užtikrinti GPM progresyvumą, toliau didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Visos keturios pirmaujančios partijos skeptiškai vetina lengvatinių PVM tarifų būtiniausiems produktam idėją.
TS-LKD ir LVŽS koalicijos atveju, partijos būtų sudėtinga susitarti dėl branduolinės energetikos perspektyvos Lietuvoje, kadangi konservatoriai tokios krypties neatmeta, o valstiečiai vertina neigiamai. Nesuradus sutarimo, energetikos politikos svorio centras veikiausiai persikeltų iš naujų infrastruktūros objektų statybos į energetinio efektyvumo didinimo sritį, kuri yra kritiškai svarbi Lietuvos verslo konkurencingumo požiūriu.
Klausimų kelia dar ir LVŽS planai diferencijuoti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) pagal savivaldybes. Ekonomisto teigimu, tai paskatintų tiesiog gyventojų persiregistravimą iš vienos savivaldybės į kitą. Ekonomisto nuomone, nors dabar ir pasirodo kontraversiškų pasisakymų apie Darbo kodeksą, jis po rinkimų bus taisomas tiek, kiek numatyta dabar,
G. Nausėdos vertinimu, pirmiausia naujojo Seimo laukia spartus pajamų užtikrinimas siekiant stabdyti emigraciją, spręsti vidurinio mokslo tinkle optimizavimo ir mokytojų atlyginimo, mokymo kokybės gerinimo klausimus, konsoliduoti universitetus ir aukštąsias mokyklas, neperžengiant j autonomijos ribą. Darbus teks nudirbti ir užtikrinant socialinio draudimo sistemos tvarumą atsižvelgiant į demografinius iššūkius bei įvykdyti sveikatos apsaugos reformą, persiorientuojant nuo kiekybės į kokybę.
