Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.
„Jei būtų daugiau repertuare įvairių politinės izoliacijos priemonių, kažkokių kontaktų nebuvimo – būtų galima rinktis. Tačiau čia vienintelė poveikio priemonė. Reikia išlaikyti tą spaudimą, nes Rusija dar neįvykdė jokios pažangos nustatytų kriterijų link. Kai kas bando įžvelgti pažangą Ukrainoje. Bet prieš keletą dienų bendravau su kolega Ukrainoje. Jis paneigė, kad būtų bent kokie pažangos požymiai. Tad kažką įžiūrėti būtų dirbtina, reikia realiai įvertinti situaciją. Kai per gegužę žuvo apie 30 Ukrainos karių, kaip tai galima vadinti pagerėjimu?“, – komentuoja ministras.
Pasak jo, verslo interesai suprantami, bet į situaciją nereaguoti negalima. Visgi diskusijos šia tema Europos Sąjungoje tampa vis vangesnėmis. Dauguma šalių apskritai mažai kalba šia tema, o ir dauguma neturi tokios pozicijos kaip Lietuva, informuoja L. Linkevičius.
„Bet kol kas priimam tuos sprendimus ir sankcijos pratęsiamos. Tai rodo, kad turim vieningą nuomonę nepaisant įvairių niuansų, komentarų, išlygų. Iki šiol pavykdavo tą sprendimą pavykti. Reikia bendro visų konsensuso“, – sakė ministras.
Europos Sąjungai atsilaikyti – lengviau
ES pritaikius sankcijas su nauja ekonomine situacija dorotis teko abiems pusėms. Itin stiprus poveikis buvo Lietuvai, tačiau ir čia ekonomika nesustojo augusi.
„Plataus spektro vartojimo reikmenų įvežimo apribojimai lėmė pasirinkimo galimybių mažėjimą Rusijoje, o tai – smarkų pabrangimą. Turint omeny, kad Rusija tuo pačiu metu kentėjo ir dėl anksčiau prasidėjusio ekonominio nuosmukio, pasaulinio naftos kainų kritimo – jie patyrė didesnes problemas. Tad ir daugiausiai prekiaujančios su Rusija šalys nepajuto tokių sankcijų pasekmių, kaip pajuto pati Rusija“, – sako SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Visgi ekonomistas pamini, kad Rusija jau pamažu prisitaiko prie sankcijų poveikio. Stabilizacijai padėtų ir naftos kainų kilimas. Tačiau stabili tik finansinė sritis, ekonominėje – problemos nesibaigia.
„Jų fiskalinė ir monetarinė politika buvo pakankamai sėkminga, nešvaistė savo oficialiųjų atsargų, stengėsi leisti rubliui nuvertėti tiek, kiek reikia jam nuvertėti ir tai padėjo jiems išsaugoti oficialiąsias užsienio valiutos atsargas, kurios net pradėjo didėti šiuo metu. Ekonominė padangė vis tiek nėra patraukli, nes nėra kokia sąskaita augti. Eksporto rinkos, išskyrus naftą, ir anksčiau nebuvo džiaugsmingos, nes Rusijos aukštesnės pridėtinės vertės gaminiai nebuvo labai konkurencingi, o vidaus vartojimas sumažėjęs dėl neaugančių pajamų ir augančių kainų. Tad finansai suvaldyti, bet ekonomikos augimo perspektyva nėra rožinė ar optimistinė“, – svarsto G. Nausėda.
Ekonomisto vertinimu, galimybių Rusijos ekonomikai atsitiesti atsirastų, jei sankcijos būtų panaikintos. Tačiau vien to neužtektų, Rusijai reikėtų imtis reformų.
„Klausimas, ar Rusija pajėgi iš vidaus reformuotis. Kadangi Rusijos ekonominė sistema yra uzurpuota ir valdoma oligarchų, kurie artimi Kremliui, manau, kad tas vidinis potencialas vykdyti reformas ir demokratizuoti ekonomiką yra ribotas“, – Rusijos potencialą imtis svarbių ekonominių reformų vertina G. Nausėda.
Kiek kitokią nuomonę dėl sankcijos įtakos turi politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Jis įsitikinęs, kad sankcijos rusams tikrai labai svarbios ir skausmingos. Europai jos tokios nėra, nes nors nemaža dalis įmonių ir bendradarbiauja su Rusija, ši šalis nėra pagrindinė jų partnerė.
„Nesu girdėjęs, kad bent viena Europos įmonė būtų dėl sankcijų bankrutavusi ar patyrusi kokių rimtų finansinių problemų, kad būtų pakirtę jos vietą rinkoje. Buvo atvejis, kai „Siemens“ koncerno prezidentas Vokietijoje pareiškė, kad su Rusija yra puoselėjami ilgalaikiai verslo santykiai ir mums nesvarbu ką politikai šneka. Po kelių dienų jam paskambino iš Pasaulio banko ir pasakė: gerai, daryk verslą su Rusiją, bet nepamiršk, kad su Rusija turi 15 proc. apyvartos, o su likusius pasauliu 85 proc. Tuomet įmonės prezidentas persigalvojo. Tai taip tai yra svarbu, bet išnykus Rusijai niekas Europoje nebankrutuos“, – sako A. Bačiulis.
L. Linkevičius: Lietuvos verslai lankstūs ir persiorientavo sėkmingai
Užsienio reikalų ministro teigimu be abejonės poveikis yra ir Rusijai ir ES šalims, tačiau Rusijai – ženklesnis. Itin tai pasijautė Kaliningrado srityje, kur buvo populiarios lietuviškos prekės.
„Ypač aukštos kokybės maisto produktai, kurie buvo pakankamai pigūs. Tad dėl įvestų apribojimų iš Rusijos pusės nukentėjo ne tiek mūsų gamintojai, nes persiorientavo į kitas rinkas, kiek Rusijos vartotojai. Tai čia vėl žala Rusijos įvestų priemonių pačiai Rusijai“, – sako ministras. Jis informuoja, kad įvedus sankcijas per 2015 metus mūsų eksportas lietuviškos kilmės produktų į Rusiją sumažėjo beveik 50 proc. Tačiau šis kiekis nėra didelis, nes pagal lietuviškos kilmės prekes Rusija yra tik 15 vietoje.
„Tad poveikis yra toms kompanijoms, kurios būtent specializuojasi šituo, bet tai vėlgi sudaro labai mažą dalį. Todėl kalbėti apie poveikį visai visai ekonomikai reikia santykinai, nes mes per tą laiką persiorientavome į kitą rinką ir išaugo srautai į kitas šalis, kur anksčiau nebuvo“, – komentuoja L. Linkevičius.
Jis pateikia duomenis, kad į Ispaniją eksportas išaugo virš 43 proc., į JAV – 16 proc., į Lenkiją – 15 proc., į Turkiją 18 proc.. Eksportas į ES išaugo 5,4 proc. ir tai yra apie 14 mlrd. eurų.
Užsienio reikalų ministras prideda, kad Rusija pati turi įvairių metodų kaip riboti savo prekybą ir saugo rinką siekdami didinti vietinę pramonę.
Sankcijos – svarbus geopolitikos įrankis
Pašnekovų vertinimu, ES tęsdama sankcijas apsisaugo nuo silpnumo parodymo. Rusijai nevykdant įsipareigojimų, jokių formalių priežasčių sankcijas panaikinti nėra, sako ekonomistas G. Nausėda.
Politikos apžvalgininkas A. Bačiulis teigia, kad sankcijos parodo, jog Rusija šiuo metu it liūtas pasodintas į narvą. O tai svarbu, nes rusai įsivaizduoja, kad viską lemia Amerika, o ne ES.
„Praeitą savaitę Putinas pareiškė, kad Rusija pripažįsta, jog Amerika yra vienintelė didžioji valstybė. Tai labai rimtas signalas iš Rusijos pusės. Jei sankcijos būtų panaikintos Rusija tai traktuotų kaip ES silpnybę: patys spaudė, tačiau mes atsilaikėm, o jie subyrėjo. Sankcijų panaikinimas reikštų Vladimiro Putino pergalę Europoje“, – įsitikinęs A. Bačiulis.
Pasak jo, nors apskritai vokiečių ir prancūzų požiūris yra toks, kad geriau su rusais draugauti, toks lobistų požiūris dar nėra stiprus ir dominuojantis.
ES penktadienį dar vieniems metams pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, kurią blokas smerkia ir atsisako pripažinti.
Jos pratęsiamos iki 2017 metų birželio 23–iosios dienos.
