gediminas dubonikas

1945 m. rugpjūčio 6 d. specialiai modifikuotas JAV karinių pajėgų lėktuvas numetė ant Hirosimos atominę bombą. Prasidėjo masinio naikinimo ginklų era, kuri tęsiasi ir dabartiniais laikais. Todėl prisimenant Hirosimos ir Nagasakio tragedijas visas pasaulis, tarp jų ir Europos Sąjunga (ES), siekia pasaulinės taikos įtvirtinimo. Taikos siekis – vienas iš Europos Sąjungos idealų.

Europos Parlamento (EP) rinkimų vajus, nuvilnijęs per visą Europos Sąjungą (ES), vertinamas nevienareikšmiškai. Mažas rinkėjų aktyvumas kai kuriose valstybėse bei prieštaringai vertintų politikų patekimas į Europos Parlamentą kelia diskusijas dėl tolesnių ES tendencijų.

Prahos susitikimas parodė, kad ES pastaruoju metu ypač ryžtingai siekia didesnės energetinės nepriklausomybės. Europa vieningai išreiškia paramą „Nabucco“ projekto idėjoms ir jų įgyvendinimui. Be abejo, šis projektas leistų ES pasiekti didesnį energetinį savarankiškumą. Vis dėlto Maskva, būdama pagrindine energetikos tiekėja į Europą, nenori prarasti monopolinės padėties. O ir energijos tiekimo tarpininkės, tokios kaip Ukraina, šiame dujų kare siekia kuo geresnių pozicijų.

Nors Europos Sąjunga ir pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į ES viršūnių susitikimą Čekijoje, „paskutiniu Europos diktatoriumi“ tituluojamas politikas šiame susitikime nedalyvaus. Sudėtinga tvirtinti, ar tai reiškia Baltarusijos norą vėl atsigręžti į Rusiją, tačiau, pastaruoju metu kiek suintensyvėjęs Minsko ir Briuselio dialogas gali ir vėl įstrigti.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, PR jau nebegalėjo tarnauti militarizmui. Vis dėlto prasidėjusi JAV ir Vakarų valstybių bei TSRS konfrontacija sukūrė naują, ideologinę šių technologijų panaudojimo sferą. Šaltasis karas buvo konfliktų, įtampos ir varžymosi tarp JAV ir TSRS bei jų sąjungininkų laikotarpis nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio vidurio iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios.

Naujaisiais laikais PR svarba labiausiai išryškėjo JAV. 1820 m. A. Kendalis tapo pirmuoju spaudos atstovu JAV prezidentūroje. Būtent tai galime laikyti modernių politikos ir žiniasklaidos santykių pradžia. Tačiau PR galimybėmis suskubo pasinaudoti ne tik politikai, bet ir komersantai. 1840 m. P.T. Barnumas pirmasis atidarė spaudos agentūrą, kuri įtakojo ir viešųjų ryšių strategijų perkėlimą į privatų sektorių.

Lietuvoje prasidėjusi Prezidento rinkimų kampanija, kaip ir artėjantys Europarlamento rinkimai, žada nemažai staigmenų. Nors tiek Lietuvos, tiek ir visos ES rinkėjus jau sunku nustebinti, politikai ir toliau kuria vis naujas strategijas, kaip laimėti rinkimus. Todėl interneto tinklapis esnaujienos.

Lotynų Ameriką sieja išties daug bendrų akcentų. Tai ir panaši istorinė praeitis, ir socioekonominės problemos, kurių regionas neįveikia iki šiol, ir nevienareikšmiški lyderiai, kuriuos vieni garbina, o kiti laiko didžiausiais priešais. Vis dėlto šio regiono ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas įvairiuose srityse intensyvėja. Dvišaliai ES ir Lotynų Amerikos santykiai užmegzti šeštame dešimtmetyje. Per pastaruosius 30 metų šių dviejų regionų bendradarbiavimas žymiai suintensyvėjo.

Genetiškai modifikuoti organizmai ir jų panaudojimo galimybė kelia audringas diskusijas tiek Europoje, tiek ir likusiame pasaulyje. Išrasti JAV, genetiškai modifikuoti organizmai vis labiau plinta ir kitose išsivysčiusiose šalyse. GMO produktas - genetiškai modifikuotas maistas, gaunamas daugiausiai iš augalų, kurių savybės tobulinamos įterpiant naujų kito organizmo genų. Tai daroma siekiant padidinti žemės ūkio kultūrų derlingumą ar jų atsparumą kenkėjams.

Piratavimu vertėsi jau finikiečiai, vėliau ir graikai. Kai kurioms smulkioms graikų gentims tai buvo svarbiausias pragyvenimo šaltinis ir tokį plėšikavimą jos laikė garbingu amatu. Piratas buvo Trojos karo didvyris Achilas, kurį įamžino Homeras. „Odisėjoje“ taip pat galima rasti užuominų apie piratavimą. Prieš piratus stojo graikų miestai-valstybės, matydami, kad kyla grėsmė jų prekybai ir galybei jūroje. Laikui bėgant, piratavimas tapo praktiškai nekontroliuojamas.

Baltarusija dažnai vadinama paskutine Europos diktatūra. Ši valstybė iš tiesų valdoma autoritaristinio vadovo, o demokratiniai procesai Baltarusijoje yra greičiau įvaizdis, nei realybė. Europos Sąjunga nuolat siekia, kad ši šalis pasuktų demokratijos keliu. Vis dėlto Baltarusijos politinė sankloda, susiklosčiusi per pastaruosius 15 metų, nėra taip lengvai reformuojama. Tuo labiau, kad šią šalį valdo autoritarizmu pasižymintis prezidentas A. Lukašenka.

Po Antrojo pasaulinio karo Europoje, o ypač Vokietijoje, buvo vykdoma plati denacifikacijos programa. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir švietimo sistemai. Pradedant mokyklomis ir baigiant universitetais jaunimas buvo supažindinamas su nacizmo atneštomis negandomis ne tik kitoms tautoms, bet ir patiems vokiečiams. Vis dėlto prabėgus keletui dešimtmečių, vis aiškiau galima įžvelgti nacizmo idėjų atgimimą įvairiose ES valstybėse bei pačioje Vokietijoje.

Graikijoje po jauno anarchisto žūties kilę socialiniai protestai netruko pasklisti po kitas Europos šalis. Nors šiems neramumams tiek Lietuvos, tiek užsienio viešoji erdvė skyrė pakankamai daug dėmesio, vienas aspektas – anarchizmas, iki šiol plačiau nenagrinėjamas. Prieš gerą šimtmetį susiformavusi anarchistų ideologija XIX – XX a. sandūroje plito Europoje, o vėliau ir JAV. Vis dėlto, po kurio laiko ją išstūmė kita kairioji ideologija – komunizmas.

Nors Ukrainai ir Rusijai pagaliau pavyko susitarti dėl dujų tiekimo principų, ES nuomonė apie šias valstybes energetinės krizės metu pakito. Europos Sąjunga prabilo apie bendradarbiavimo ir santykių su Rusija ir Ukraina peržiūrėjimą, jei joms nepavyks susitarti dėl energetikos tiekimo šąlančiai Europai.

Artimuosiuose Rytuose vėl įsiliepsnojo Izraelio ir palestiniečių konfliktas. Nors prieš gerą dešimtmetį regiono politikams – Š. Peresui, I. Rabinui ir J. Arafatui – buvo pavykę susitarti dėl taikos, pastaroji konfrontacija vėl atskleidžia Šventosios Žemės žaizdas ir žydų bei palestiniečių konstruktyvaus dialogo trūkumą.

Pasaulinė finansų krizė vis labiau įsisiūbuoja. Prasidėjusi Amerikoje ji jau išplito po visą pasaulį ir praktiškai nėra regiono, kuriame nebūtų nepastebėti socioekonominiai sunkumai. Jie jaučiami ir mūsų šalyje. Kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Latvija ar Rusija, finansinės problemos išjudino netgi bankininkystės sektoriaus pagrindus. Be to, šie ekonominiai sunkumai gali peraugti į dar pavojingesnę – socialinę krizę.

Arktis – tai Šiaurinė poliarinė Žemės rutulio sritis. Didžia dalimi tai Arkties vandenynas. Žemyninėje dalyje plyti arktinės dykumos, kur gyvena baltieji lokiai, jūrų vėpliai, orkos, mėlynieji banginiai bei negausūs čiabuviai. Dėl atšiauraus klimato ilgą laiką šis regionas sulaukdavo nebent mokslininkų dėmesio. Vis dėlto iš pradžių Rusija, o po to ir kitos su šia Žemės dalimi besiribojančios valstybės pareiškė pretenzijas į Arkties lobius – milžiniškus naftos bei dujų klodus.

Pagal turimas dujų atsargas Rusija užima pirmą vietą pasaulyje, Iranas – antrą, o Kataras – trečią. Tai, kad didžiausius dujų rezervus turinčios šalys akcentavo siekį bendradarbiauti dujų eksporto srityje, reiškia, kad galbūt pasaulyje kuriasi „dujų OPEC“ – organizacija, vienijanti stambiausius dujų gamintojus ir eksportuotojus. Kol kas neaišku, kiek artimi bus pagrindinių dujų tiekėjų ryšiai ir ar tikrai galima kalbėti apie monopoliją.

Centrines ir Pietų Amerikos valstybes sieja išties daug bendrų akcentų. Tai ir panaši istorinė praeitis, ir socioekonominės problemos, kurių regionas neįveikia iki šiol, ir lyderiai, kuriuos vieni garbina, o kiti laiko didžiausiais priešais. Šaltojo karo metu žemynas tapo TSRS ir JAV politinių kovų arena. Maskvos bandymai regione kurti socializmą bei Vašingtono remtos karinės chuntos destabilizavo regioną. Pastaruoju metu Lotynų Amerikoje vėl daugėja socialistinių valstybių.

Europai vis aktualesni tampa energetiniai klausimai. Didelės naftos bei dujų kainos, priklausomybė nuo importuojamos energetikos, užterštumas bei tradicinės energetikos vartojimo mąstai skatina vis dažniau diskutuoti apie šio sektoriaus tendencijas. Be to, Rusijos – Gruzijos karinė konfrontacija ir po to sekęs ES pozicijos nevieningumas parodė, kad politiniai sprendimai tiek ES, tiek ir kituose pasaulio regionuose vis labiau nulemiami energetinių svertų.

Politinė situacija Ukrainoje pastaruoju metu yra pakankamai nevienareikšmiška. Vyriausybės krizė, nesutarimai tarp svarbiausių šios šalies institucijų tik stiprėja. Įtampą didina ir santykiai su Rusija, kurie, Ukrainai ir toliau laikantis provakarietiškos linijos bei siekio prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, išlieka pakankamai prasti.

Po Antrojo pasaulinio karo visose sferose dominavo dvi valstybės – JAV bei TSRS. Šis dualizmas tęsėsi kelis dešimtmečius, t.y. iki pat sovietinės sistemos žlugimo. Subyrėjus TSRS, amerikiečių įtaka pasaulyje dar labiau išaugo ir ši šalis tam tikrą laiką neturėjo rimtų varžovų. Vis dėlto pastaruoju metu pakankamai didelę politinę bei ekonominę įtaką įgauna Kinija, į dominuojančių valstybių ratą sugrįžo ir Rusija. Susiformavo tam tikras triumviratas arba JAV, Kinijos bei Rusijos trivaldystė.

Nepriklausomų valstybių sandrauga, kurią sudaro 10 buvusių TSRS respublikų, pastaruoju metu krečia politinė krizė. Iš jos jau pasitraukė Turkmėnistanas, Gruzija, apie išstojimą iš NVS kalba Ukraina. Nors pasaulio analitikai vis dažniau diskutuoja apie galimą NVS žlugimą, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad pasitraukus Gruzijai ir galbūt Ukrainai šis politinis darinys iširs.

1945 m. rugpjūčio 6 d. „Enola Gay“, specialiai modifikuotas JAV karinių pajėgų lėktuvas B-29, numetė ant Hirosimos atominį ginklą. 1945 m. rugpjūčio 9 dieną ant Nagasakio buvo numesta antroji atominė bomba. Prasidėjo branduolinė era, kuri tęsiasi iki šiol. Per keletą dešimtmečių buvo sukurta tiek atominių ginklų, kad jų užtektų sunaikinti visai mūsų planetai. Nepaisant branduolinės apokalipsės grėsmės, vis daugiau valstybių siekia sukurti masinio naikinimo ginklus.

Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje matome vis glaudesnį Rusijos, Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimą. Venesuelos prezidentas prabilo apie galimybę sukurti strateginį aljansą naftos ir karinio-techninio bendradarbiavimo sferose su Rusija. Be to, akcentuojamas siekis stiprinti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Baltarusija. Tokioms H. Chaveso idėjoms pritaria ir Maskva bei Minskas.

Kylančios maisto bei naftos kainos, nestabili pasaulio ekonomika, klimato kaita, Zimbabvės politinė krizė – tai svarbiausios problemos, kurias aptarė Didžiojo aštuoneto – galingiausių ir įtakingiausių pasaulio valstybių vadovai šiemet susitikime Japonijoje.

Prancūzijos pirmininkavimas ES yra didelis išbandymas tiek šiai valstybei, tiek jos prezidentui N. Sarkozy, tiek ir pačiai Europos Sąjungai. Prancūzija perėmė pirmininkavimą pakankamai sudėtingu Europai momentu – Lisabonos sutartis dėl Airijos referendumo rezultatų atsidūrė kėblioje situacijoje. Atrodo, kad būtent šiam klausimui išspręsti Prancūzija ir skirs didžiausią dėmesį pirmininkavimo periodu. Tačiau ne taip paprasta atsakyti, ar šios šalies diplomatijai pavyks išvesti ES iš krizės.

Prancūzijos pirmininkavimas ES yra didelis išbandymas tiek šiai valstybei, tiek jos prezidentui N. Sarkozy, tiek ir pačiai Europos Sąjungai. Prancūzija perėmė pirmininkavimą pakankamai sudėtingu Europai momentu – Lisabonos sutartis dėl Airijos referendumo rezultatų atsidūrė kėblioje situacijoje. Atrodo, kad būtent šiam klausimui išspręsti Prancūzija ir skirs didžiausią dėmesį pirmininkavimo periodu. Tačiau ne taip paprasta atsakyti, ar šios šalies diplomatijai pavyks išvesti ES iš krizės.

Istorija ir politika per amžius buvo neatsiejamos. Mūsų laikais istorija taip pat vis dažniau politizuojama, ne tik istorikai, bet ir politikai bei valstybių vadovai nesutaria dėl jos vertinimų. Ko gero akivaizdžiausias istorijos ir politikos sąsajų pavyzdys – Antrasis pasaulis karas. Visi puikiai prisimename Estijos ir Rusijos politinius, diplomatinius bei socioekonominius nesutarimus, kurie buvo įtakoti būtent skirtingo požiūrio į istorinius įvykius ir jų traktavimą.

Pastaruoju metu naftos kainos pasaulinėje rinkoje šuoliuoja į priekį itin sparčiai. Nors ir ne tokiais tempais, gamtinių dujų kainos taip pat nuolat kyla. Ypač tai akivaizdu Europoje, kuri nemaža dalimi priklausoma nuo importuojamos energetikos. Didėjantis naftos ir dujų suvartojimas, adekvačiai augančios šių energetinių žaliavų kainos, jau dabar kelia nemažą susirūpinimą ES valstybėms – kylančios naftos ir dujų kainos prisideda ir prie bendro kainų lygio augimo.

Baltarusijos užsienio politika pastaruoju metu intensyviai plėtojama keliomis kryptimis. Visų pirma, pakankamai „atšilo“ bendradarbiavimas ir kontaktai su Rusija. Dar viena puikiai matoma Baltarusijos užsienio interesų sfera - Iranas bei Venesuela – A. Lukašenkai taip pat labai svarbi. Tačiau Minskas plečia ne tik sąjungininkų, bet ir kritikų ratą. Pastaruoju metu ypač akivaizdi diplomatinė konfrontacija tarp Baltarusijos bei JAV.

Sovietinio komunistinio režimo nusikaltimai iki šiol nėra deramai suvokti ir įvertinti, nėra įgavę universalios prasmės, kaip, pavyzdžiui, nacizmas. Pastaruoju metu diskusijos Europoje suintensyvėjo. Dažniausiai klausimą dėl sovietinės epochos kelia buvusios sovietinės sistemos valstybės. Štai Estijoje pradėjo darbą Komunizmo nusikaltimų tyrimų fondas, kurio pagrindinis tikslas – tirti komunistinio režimo padarytus nusikaltimus ir paskelbti apie juos tarptautiniu lygiu.

Tūkstantmečio deklaracijoje, viename svarbiausių tarptautinių dokumentų kovoje su skurdu, pasaulio lyderiai pasižadėjo „negailėti pastangų siekiant išlaisvinti vyrus, moteris ir vaikus iš žeminančių gilaus skurdo sąlygų“. Be šios deklaracijos priimta išties nemažai ir kitų tarptautinių sutarčių bei įsipareigojimų. Tarptautinės organizacijos vis labiau akcentuoja sunkumus, kylančius kovojant su skurdu pasaulyje.

Gegužės pradžioje Izraelis minėjo Holokausto atminimo dieną. Be abejo, žydų genocidas Antrojo pasaulinio karo metais iki šiol yra vienas gėdingiausių žmonijos istorijos epizodų, kurio pamiršti tikrai nereikėtų. Kita vertus, Holokaustas turėtų būti aiškinamas ne tik Antrojo pasaulinio karo fone – tai turėjo įtakos ir Izraelio valstybės įsikūrimui.

JAV prezidento postas ne be reikalo vadinamas svarbiausiu politiniu postu pasaulyje. Ši valstybė, nepaisant pastarojo meto sunkumų, vis dar išlieka įtakingiausia bei galingiausia. Būtent todėl konkurencija dėl JAV prezidento posto itin intensyvi, o galimos kandidatūros domina ne tik amerikiečius, bet ir viso pasaulio gyventojus.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra viena kontraversiškiausių valstybių pasaulyje. Čia įsitvirtinęs totalitarinis režimas labiausiai primena stalinistinį režimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Be to, prieš keletą metų Š. Korėja pasigamino ir išbandė branduolinį užtaisą. Taip pat paaiškėjo, kad Pchenjanas ne tik pats siekė branduolinio statuso, bet ir padėjo kitoms radikalioms valstybėms plėtoti branduolines programas.

Alternatyvios energetikos sfera yra pakankamai nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Kylant tradicinės energetikos kainoms (ypač po naftos kainų šuolio XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje) bei vis labiau akcentuojant pasaulinės ekologinės krizės tendencijas, susidomėta naujais energijos konversijos būdais – alternatyvia energetika. Sparčiausiai alternatyvi energetika šiuo metu plėtojama JAV, Japonijoje bei ES.

Nuolat kylančios energetinių žaliavų kainos sukelia nemažą susirūpinimą kiekvienam iš mūsų. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, numatomas milžiniškas elektros kainų šuolis. Pabrangusi elektros energija savo ruožtu įtakos ir prekių bei paslaugų brangimą. Tačiau brangstanti energetika – ne vienintelis galvosūkis šalies politikams ir visuomenei. Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo rusiškos energetikos.

Ir mūsų amžiuje valstybių tarpusavio santykiai dažnai veikiami praeities akcentų, kurių akivaizdžiausiu pastarojo meto pavyzdžiu yra Graikijos ir Makedonijos nesutarimai, netgi užkirtę kelią Makedonijai tapti NATO nare. Makedonijos stojimą į NATO užblokavo Graikija, kuri reikalauja, kad ši šalis kandidatė pakeistų savo pavadinimą, sutampantį su vienos iš Graikijos provincijų pavadinimu. Atrodytų, ši kliūtis gali būti lengvai pašalinta.

Niekam ne paslaptis, kad Rusija siekia susigrąžinti Šaltojo karo laikų statusą, kai ji buvo viena iš dviejų supervalstybių. Tačiau laikai nenumaldomai keičiasi ir dabar Rusijai ne taip paprasta konkuruoti pasaulyje. O ir tas pasaulis nebe bipoliarinis. Vis dėlto, Kremlius surado priemonę, kuri dėl savo ribotų rezervų ir nuolat augančio vartojimo tampa strategine preke ir padeda siekiant politinių tikslų. Ši prekė – tai energetika, kurios poreikiai ES didėja.

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų.

Baltarusijos santykiai su Vakarų valstybėmis visą A. Lukašenkos valdymo laikotarpį yra pakankamai įtempti ir nevienareikšmiški. Vakarai (JAV bei ES) Baltarusijos režimą nuolat kaltina demokratijos stoka, žmogaus teisių pažeidimais, rinkiminių procesų farsu ir t.t. Nors Vakarų šalys Baltarusijai yra skyrusios įvairių sankcijų, pastaruoju metu santykiai tarp Baltarusijos ir Vakarų valstybių, visų pirma JAV, tapo itin „šalti“. Be to, JAV įvedus Baltarusijai papildomus apribojimus, tarp Vašingtono i...

Popiežius Benediktas XVI žengė istorinį žingsnį, pritardamas nuolatinio katalikų ir musulmonų forumo įsteigimui. Tai pirmas tokio pobūdžio forumas. Jo steigiamasis suvažiavimas įvyks Vatikane lapkričio mėnesį. Istorinis sprendimas buvo priimtas po tris dienas trukusių pokalbių Romoje tarp Vatikano katalikų ir musulmonų atstovų delegacijų.

Jungtinės Tautos (JT) parengė rezoliuciją, kurioje numatytos naujos sankcijos Teheranui. Tačiau Iranas anksčiau ne kartą pareiškė, kad ketina ir toliau plėtoti branduolinę energetiką, kurią Vakarai įvardija kaip branduolinio ginklo kūrimą. Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kas lemia tokį Teherano užsispyrimą, kuris akivaizdus ir dabar. Galbūt tokia Irano pozicija tendencinga, nes ši šalis iki šiol turėjo kai kurių pasaulio valstybių tarptautinį palaikymą.