Nuolat kylančios energetinių žaliavų kainos sukelia nemažą susirūpinimą kiekvienam iš mūsų. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, numatomas milžiniškas elektros kainų šuolis. Pabrangusi elektros energija savo ruožtu įtakos ir prekių bei paslaugų brangimą.
Tačiau brangstanti energetika – ne vienintelis galvosūkis šalies politikams ir visuomenei. Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo rusiškos energetikos. Būtent visi šie veiksniai ir veikia diskusijas dėl alternatyvų plėtojimo ir naujų investicijų šioje sferoje galimybės.
Alternatyvi energetika pasaulyje
Alternatyvios energetikos sfera yra pakankamai nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Jos spartesnį vystimąsi Vakaruose skatino energetikos, visų pirma naftos, taip pat dujų, brangimas. Šiam sektoriui įtakos turi ir gamtosaugos klausimai, didėjanti priklausomybė nuo naftą ir dujas eksportuojančių valstybių.
Sparčiausiai alternatyvi energetika plėtojama JAV bei ES. Europoje alternatyvią energetika ypač propaguoja skandinavai, vokiečiai, olandai. Skatinant ir remiant biodegalų gamybą Vokietijoje vykdoma palankių kreditų politika.
Skandinavijos valstybės ypač didelį dėmesį skiria elektros energijos išgavimui vėjo ir hidrojėgainėse. Šiose valstybėse, kaip ir JAV, Japonijoje ar Australijoje, sparčiai plinta ir elektra varomi automobiliai. Taigi alternatyvi energetika pasaulyje plėtojama vis sparčiau.
Energetinės tendencijos Lietuvoje
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir mūsų šalyje vis garsiau kalbama apie alternatyvią energetiką. Šiuo metu iš alternatyvių energijos išteklių Lietuvoje išgaunama tik nedidelė dalis bendro energijos kiekio. Visų pirma tai– elektros energija, generuojama Kauno HE, visos likusios - daugiausia smulkios hidroelektrinės.
Vis dėlto šiuolaikinės technologijos jau leidžia įgyvendinti bepatvankinę hidroelektrinę sistemą, tinkamą ir didelėms upėms, ir mažiems upeliams. Todėl investicijos į hidroenergetiką mūsų šalyje ateityje gali būti iš ties pelningos.
Dar dvi alternatyvios energetikos rūšys – saulės ir vėjo energija. Saulės energija Lietuvoje kol kas yra įdomi tik kaip mokslinių eksperimentų objektas. Vis dėlto Saulės energija šiluminiams tikslams gali būti naudojama, įrengiant saulės kolektorius vandeniui šildyti, žemės ūkio produkcijai džiovinti ir įrengiant patalpų šildymo sistemas. Lietuvoje yra sumontuota keletas vandens šildymo saulės kolektoriais sistemų. Tačiau, be valstybinių ar ES programų plačiau vystyti šią sferą būtų nuostolinga.
Vėjo energija panaudojama plačiau. Planuojama, kad iš vėjo energijos 2010 m. bus generuojama daugiau, nei 289 GWh elektros energijos. Tai reikštų beveik tiek pat, kiek pagaminama hidroelektrinėse. Žinoma, vėjo jėgainės reikalauja didelių investicijų.
Norint įsirengti vėjo jėgainę, reikia žinoti, kad 1 KW pagaminti reikės investuoti maždaug 1000 EUR. Vis dėlto rinkoje jau galima rasti mažo galingumo vėjo jėgaines, pritaikytas dirbti Lietuvos sąlygomis prie nedidelių vėjų, todėl brangstant elektros energijai vėjo jėgainės gali tapti pelningu investicijų sektoriumi.
Bioenergetika
Lietuva gana aktyviai domisi biodegalų gamyba. Pagal ES direktyvą Lietuva nuo 2005 m. privalo ne mažiau kaip 2 proc. visų sunaudojamų degalų pakeisti biokuru. Mūsų šalyje jau ne naujiena nei bioetanolis, nei biodyzelinas, nes šie produktai gaminami Lietuvoje. Rapsai, naudojami kuro gamyboje, auga kelių dešimčių tūkstančių hektarų plote.
Tačiau nepaisant bioaugalams tinkamų gamtinių sąlygų, biodegalai mūsų šalyje vis dar nėra popiuliarūs (kaip kad Vokietijoje, kur veikia apie 300 biodegalinių), tačiau norintys investuoti šiame sektoriuje gali tikėtis kitokios situacijos ateityje. Tuo labiau, kad litro dyzelino kaina Lietuvos degalinėse ketvirtadienį pirmą kartą perkopė 4 Lt.
Augalinė biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro didelią vietinio kuro dalį. Medienos kurui gali būti naudojama menkavertė malkinė mediena, medienos perdirbimo pramonės atliekos ir miško kirtimo atliekos.
Tuo labiau, kad „Gazpromo“ direktorių taryba pritarė sprendimui Baltijos ir NVS valstybėms toliau kainas didinti iki Europos lygio. Jau kitą mėnesį Lietuva už dujas gali mokėti 400 dolerių – arba 20 proc. daugiau nei metų pradžioje. Todėl augalinė masė gali tapti bent daline atsvara brangstančioms dujoms.
Sparčiausia pažanga – automobilių sektoriuje
Didelės investicijos ir rizika – neatsiejami alternatyvios energetikos sektoriaus akcentai. Tiek tiesioginis investavimas į šią sferą, tiek ir netiesioginis, yra pakankamai rizikingas. Tačiau situacija keičiasi ir šis sektorius, nuolat kylant tradicinių energetinių žaliavų kainoms, pasaulyje tampa vis pelningesnis.
Pelningos tampa ne tik tiesioginės investicijos į energetikos gavybą. Vis labiau populiarėja elektra varomi ar hibridiniai automobiliai.
Nuo 2000 metų JAV buvo parduota 150 tūkst. vienetų hibridinio „Toyota Prius“, jų populiarumą paskatino hibridus įsigijusios kai kurios Holivudo žvaigždės. „Honda“ taip pat aktyviai skverbiasi į hibridinių automobilių rinką.
2008 – 2009 m. Skandinavijos rinkoje pasirodys tūkstančiai elektromobilių „Think Citys“. Nors pardavimo kaina bus pakankamai didelė - 25.000 eurų, plius 150 eurų kainuos akumuliatoriaus nuoma mėnesiui, susidomėjimas taip pat nemažėja.
Hibridiniai automobiliai turi elektros variklį, kurio baterijos kraunasi, kai automobilis važiuoja. Tokie modeliai ypač taupūs miesto gatvėse, kur reikia dažnai stoviniuoti. Vis dėlto Lietuvoje prekyba elektra varomais automobiliais kolkas tikriausiai nebūtų pelninga. Vis dėlto ir mūsų šalyje jau pasirodė hibridiniai (elektra ir tradiciniu kuru varomi automobiliai), kurie ilgainiui gali atrasti savo vietą auto rinkoje.
Realijos ir tendencijos
Šiuo metu mūsų šalyje alternatyvi energetika vis dar nėra labai pelninga sfera investicijoms. Prie to prisideda ir tradicinis, gan skeptiškas požiūris į tokias naujoves. Vis dėlto analizuojant Vakarų tendencijas galima patvirtinti, kad šis sektorius ateityje tik plėsis. Prie to prisidės ir tarptautinės direktyvos, Lietuvos įsipareigojimai ES. O ir mūsų žmonės vis labiau nerimauja dėl pastoviai kylančio tradicinio energetikos sektoriaus kainų.
Taigi norintys investuoti į alternatyvią energetika, turi ne tik disponuoti nemažomis lėšomis, bet ir apsišarvuoti kantrybe laukiant, kada ši sfera atneš pelną. Tačiau reikia nepamiršti, kad naftos ir dujų ištekliai visame pasaulyje yra riboti. Branduolinės energetikos taip pat po truputį atsisakoma. Tad visai realu, kad dabar vadinamoji „alternatyvi energetika“ ateityje gali tapti pagrindine.
Gediminas Dubonikas
Daugiau:
