Genetiškai modifikuoti organizmai ir jų panaudojimo galimybė kelia audringas diskusijas tiek Europoje, tiek ir likusiame pasaulyje. Išrasti JAV, genetiškai modifikuoti organizmai vis labiau plinta ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
GMO produktas - genetiškai modifikuotas maistas, gaunamas daugiausiai iš augalų, kurių savybės tobulinamos įterpiant naujų kito organizmo genų. Tai daroma siekiant padidinti žemės ūkio kultūrų derlingumą ar jų atsparumą kenkėjams.
Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo sektorius yra vienas iš sudėtingiausių aplinkosaugos sektorių Europos Sąjungoje. Bendriausiai GMO naudojimą būtų galima išskirti į dvi kategorijas: ribotas naudojimas ir apgalvotas išleidimas į aplinką. Šias dvi GMO naudojimo rūšis reglamentuoja dvi taip vadinamos horizontalios (bendrosios) direktyvos.
Vis dėlto dalis ES valstybių į GMO žiūri pakankamai nevienareikšmiškai. Galbūt būtent todėl Europos aplinkos ministrai kovo 2 d. dar kartą atmetė EK siekį panaikinti Austrijos ir Vengrijos taikomą draudimą auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Tai yra trečiasis kartas, kai Komisija bandė priversti panaikinti draudimus austrams, ir antrasis kartas Vengrijai.
Taigi, Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos Tarybos posėdyje buvo balsuojama dėl draudimų panaikinimo. Tačiau kaip ir ankstesnių balsavimų metu – 2005 bei 2006 metais, GMO auginimo draudimo atšaukimui Austrijoje nepritarta, kaip nepritarta ir vengrų priimtų draudimų savo šalyje kultivuoti GMO atšaukimui. Prieš draudimų panaikinimą balsavo 22 iš 27 ES valstybių. Tarp jų – ir Lietuva.
Pagal ES teisę, šalims leidžiama uždrausti atskirus GM augalus dėl aplinkosauginių ir sveikatos priežasčių. Europos Sąjungos šalys, palaikančios austrų ir vengrų poziciją akcentuoja, kad yra nemažai priežasčių, kodėl šie draudimai neturi būti panaikinti. Visų pirma, genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810, kurie yra sukurti taip, kad gamintų toksiną, naikinantį vabzdžius, poveikis yra neaiškus ir prieštaringas.
Be to, GMO kultūrų auginimas yra šiuo metu iš naujo vertinamas Europos Sąjungos lygmenyje kaip reikalauja ES teisė. Jokie nacionaliniai draudimai neturi būti panaikinti kol nebus atlikta išsami, nepriklausoma ir kokybiška peržiūra. Pabrėžiama ir tai, kad moksliniai tyrimai rodo šių GMO neigiamą poveikį kitiems organizmams, dirvožemio derlingumui ir vandens ekosistemoms. Šie GMO (kukurūzai ir javai) taip pat sukelia vabzdžių atsparumą toksinui, kurį jie gamina, taip potencialiai keldami problemas ūkininkams.
Vis dėlto ne visi GMO yra draudžiami. Europos Komisija 2007 m. kovo 26 d. pritarė Tarybos sprendimui dėl aliejinių rapsų produktų, genetiškai modifikuotų taip, kad būtų atsparūs herbicidui amonio glufozinatui, pateikimo rinkai. Šie genetiškai modifikuoti rapsai skirti importui, perdirbimui ir gyvulių pašarams, tačiau neskirti žmonių maistui ir auginimui.
Toks EK sprendimas paremtas tuo, kad Europos maisto ir saugos tarnyba pateikė išvadą, jog genetiškai modifikuoti aliejinių rapsų produktai yra tokie pat saugūs žmonėms ir gyvūnams, o naudojant juos numatytu būdu - ir aplinkai, kaip ir tradiciniu būdu išvesti rapsai. Taigi, skirtingai nei Austrijos ir Vengrijos draudžiamos genetiškai modifikuotos kultūros, aliejinių rapsų produktai ES neribojami.
Taigi, kolkas ES valstybių nuomonės dėl GMO pakankamai skiriasi. Jeigu kai kurių kultūrų – kad ir aliejinių rapsų, auginimas yra teisiškai reglamentuotas ir leidžiamas, tai genetiškai modifikuotiems kukurūzams Austrija ir Vengrija iki šiol neuždega žalios šviesos.
Tokios diskusijos kyla todėl, kad genetiškai modifikuotų organizmų valdymo sektorius yra vienas iš sudėtingiausių aplinkosaugos sektorių Europos Sąjungoje. Bet ar tikrai genetiškai modifikuoti organizmai, taip pat ir tiek diskusijų ES sukėlę kukurūzai, kenkia žmonių sveikatai, teršia ir aplinką? Į šį klausimą pateikti vienareikšmišką atsakymą kolkas sudėtinga.
Gediminas Dubonikas
