Sovietinio komunistinio režimo nusikaltimai iki šiol nėra deramai suvokti ir įvertinti, nėra įgavę universalios prasmės, kaip, pavyzdžiui, nacizmas. Pastaruoju metu diskusijos Europoje suintensyvėjo. Dažniausiai klausimą dėl sovietinės epochos kelia buvusios sovietinės sistemos valstybės.
Štai Estijoje pradėjo darbą Komunizmo nusikaltimų tyrimų fondas, kurio pagrindinis tikslas – tirti komunistinio režimo padarytus nusikaltimus ir paskelbti apie juos tarptautiniu lygiu. Savo misija Fondas laiko besąlyginį sovietinio komunizmo kaip nusikalstamos ideologijos pasmerkimą – taip pat, kaip ir nacizmo. Taigi Europoje atkreiptas dėmesys ne tik į nacizmo, bet ir į sovietinio periodo nusikaltimus žmonijai.
Estijoje pradėjusio veikti fondo iniciatyva – pabrėžti sovietinio periodo nusikaltimus, kurie iki šiol vertinami nevienareikšmiškai. Estai tvirtina, kad sovietinės okupacijos metu buvo vykdomos represijos prieš taikius gyventojus, trėmimai. Fondo steigėjai akcentuoja, kad sovietinė okupacija pridarė daugiau žalos Estijai ir kitoms okupuotoms valstybėms, nei nacistinės Vokietijos aneksinė politika ir represijos Antrojo pasaulinio karo metu.
Be abejo, tokie tvirtinimai turi istorinį pagrindą (nors nacistinė okupacija buvo daug trumpesnė, todėl ir žala daug mažesnė). Estijos istorikai pažymi, kad šalies sovietizacijos periodu, ypač pokariu, stalinistinė Sovietų Sąjunga vykdė tikrą tautos genocidą. Estų poziciją taip pat lengvai gali patvirtinti tiek Lietuvos, tiek Latvijos istorikai. Juk būtent Baltijos valstybės stalinistinės sovietizacijos metu prarado šimtus tūkstančių pažangiausių tautiečių, ištremtų į atkampiausias TSRS platybes ar žuvusių rezistencinėje kovoje.
Tad Estija – ne vienintelė Europos valstybė, siekianti akcentuoti sovietmečio represijas ir tarptautinėje sferoje. Šioje srityje taip pat ne mažiau aktyviai reiškiasi Latvija, Lietuva, Lenkija. Latvijai atstovaujantis Europos Parlamento deputatas G. V. Kristovskis įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi atsikratyti totalitarinės praeities baimės ir pasmerkti ne tik nacistinį, bet ir komunistinį režimą. Tam, anot Latvijos politiko ir sovietmečio tyrinėtojo, gali prireikti „antro Niurnbergo tribunolo“.
Lietuvos atstovai taip pat ne kartą kėlė sovietmečio represijų tyrimo ir vertinimo svarbą tarptautiniu mastu, ypač ES lygmeniu. Diskusija dėl sovietinio rėžimo nusikaltimų mūsų šalyje vyksta jau ne vienerius metus. Apie tai kalba tiek politikai, intelektualai, tiek šalies visuomenė. Be to, nuo 1999 m. Lietuvoje veikia Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Viešuosiuose svarstymuose Lietuva pateikė pluoštą totalitarinių režimų įvertinimo Europoje pasiūlymų, tarp kurių – siūlymas skelbti Molotovo ir Ribentropo pakto dieną Europos Totalitarinių režimo aukų atminties diena, sukurti specialią ES totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimų komisiją, įsteigti ES fondą, kuris užsiimtų informacijos apie totalitarinių režimų nusikaltimus sklaida. Lietuva Europos Komisijai taip pat pateikė savo parengtą veiksmų planą, kaip ES šalyse įgyvendinti totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimo procesą.
Tačiau ES vis neįgyvendina bendros pozicijos dėl sovietinio komunizmo. Šis klausimas pradėtas plačiau kelti po 1990 metų, kai į Europą iš sovietinio lagerio „sugrįžo“ nemažai Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Nedaug dar yra politinių deklaracijų, kuriose būtų pasmerkti komunistinio režimo nusikaltimai žmoniškumui. Situaciją nulemia daugiausia politinės ir ekonominės priežastys – visų pirma, nenoras gadinti santykius su Rusija.
Užuot atsiribojęs nuo sunkių nusikaltimų žmonijai ir juos tinkamai pasmerkęs, Rusijos valdantysis elitas nesivadovauja geru denacifikuotos Vokietijos pavyzdžiu. Stalinas vis dažniau yra giriamas, jo nusikaltimai – neigiami arba sumenkinami.
Toks keistas politinis elgesys, pražūtingas pačiai Rusijai, negali pakeisti tiesos apie tai, kas padaryta, tačiau toliau neigiamai veikia Europos standartus ir vertinimų teisingumą. Atgimstantis stalinizmo kultas, kartu su nauja nacionalizmo banga, stumia Rusijos visuomenę į praeitį. Pamirštama ne tik tai, ką stalinizmo epocha atnešė pavergtoms Europos tautoms, bet ir pačių rusų patirtos represijos, inteligentijos ir paprastų piliečių masiniai šaudymai, NKVD teroras, Gulag’ų sistema.
Stalinizmo epocha vis dažniau tapatinama su pergale prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare, tačiau dažnai pamirštama, kad būtent Stalino ir Hitlerio inicijuoti susitarimai ir Europos dalybos (Ribentropo – Molotovo paktas) davė pradžią Antrajam pasauliniam karui ir Europos okupacijai. Taigi sovietmetis ir komunizmas, kuris buvo itin nuožmus Stalino valdymo metu, dabartinei Rusijai yra neliečiama tema. Šio periodo Maskva ne tik kad nenori pasmerkti ar inicijuoti žalos atlyginimą okupuotoms valstybėms, bet vis dažniau juo didžiuojasi.
ES taip pat nesiryžta viešai griežtai įvertinti sovietinio komunizmo (greičiau jį reikėtų vadinti stalinizmu, nes Lenino ir Stalino ideologija bei jos pritaikymas skyrėsi nuo socializmo teoretikų traktatų) periodo, nors nacizmas jau ne vieną dešimtmetį Europoje yra netoleruojamas.
Politiniai motyvai bei nenoras gadinti ir taip pakankamai nevienareikšmiškų ES santykių su Maskva nulemiami ir ekonominio išskaičiavimo. Rusija aprūpina visą Europą nafta bei dujomis. Šių energetinių išteklių poreikiai mūsų žemyne vis didėja, o alternatyvių šaltinių ar kitų tiekėjų paieška itin apčiuopiamų rezultatų neduoda. Todėl Europa ir ateityje bus priklausoma nuo rusiškos energetikos, o tuo pačiu ir nuo Kremliaus politikos linijos.
Galbūt todėl siekis visai ES bendrai įvertinti sovietinio komunizmo žalą Europai įgyvendinamas pakankamai lėtai. Be abejo, ši tema aktualiausia buvusioms sovietinės sistemos valstybėms ir ne tokia aktuali Vakarų Europos gyventojams, dažnai apie stalinistinį rėžimą žinantiems tik iš vadovėlių. Vis dėlto Europai reikia vieningesnio istorijos vertinimo ir gilesnio supratimo, kas buvo ir kokią žalą padarė XX a. totalitariniai režimai. Po Niurnbergo proceso pasaulyje buvo griežtai atskirtas totalitarizmas ir demokratinė praktika. Ko gero, tai vertėtų pritaikyti ir sovietinio komunizmo atžvilgiu.
ES valstybės, tinkamai neįvertinusios visų totalitarinių nusikaltimų, savo praeities, negalės sukurti savo ateities, nes tinkamai neįvertinti sovietinio komunizmo nusikaltimai, totalitarinės ideologijos transformuojasi į naujas populistines ideologijas, varžančias pamatines Europos vertybes, žmogaus teises ir laisves.
Gediminas Dubonikas
