1945 m. rugpjūčio 6 d. specialiai modifikuotas JAV karinių pajėgų lėktuvas numetė ant Hirosimos atominę bombą. Prasidėjo masinio naikinimo ginklų era, kuri tęsiasi ir dabartiniais laikais. Todėl prisimenant Hirosimos ir Nagasakio tragedijas visas pasaulis, tarp jų ir Europos Sąjunga (ES), siekia pasaulinės taikos įtvirtinimo.
Taikos siekis – vienas iš Europos Sąjungos idealų. Būtent todėl reikia prisiminti tokius ES veiksmus norint įtvirtinti taiką pasaulyje, kaip įsipareigojimą naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad užkirsti kelią ginklų platinimo programoms, keliančioms susirūpinimą pasauliniu lygiu. Be to, tokias programas, ypač nukreiptas gaminti masinio naikinimo ginklus, Europa nuolat kritikuoja ir ragina sustabdyti.
ES poziciją dėl ginklų, ypač masinio naikinimo, padrąsino ir JAV prezidento B. Obamos kalba 2009 m. balandžio 5 d., kuria jis aiškiai išdėstė norą sumažinti branduolinį arsenalą. Šį JAV siekį palaiko ir Rusija, remia kiti regionai, be abejo ir ES. Be to, Europos Sąjunga nuolat kritikuoja Irano bei Š. Korėjos branduolines iniciatyvas, ypač Irako branduolines ambicijas ir norą sukurti branduolinę programą.
Tačiau ne tik rezoliucijomis, bet ir konkrečiais veiksmais Europa prisideda prie taikos siekio ir pasaulinio stabilumo užtikrinimo. Dar 1995 m. lapkritį 15 ES valstybių narių ir beveik visos, t.y. dvylika Viduržemio jūros regiono teritorijų ir šalių (Marokas, Alžyras, Tunisas, Egiptas, Izraelis, Jordanas, Palestinos Savivalda, Libanas, Sirija, Turkija, Kipras ir Malta), priėmė Barselonos deklaraciją, kuri įgyvendinama ir praktiniu būdu.
Šį dokumentą pasirašiusios šalys siekia užtikrinti taiką ir visuotinį klestėjimą regione bei gerinti Viduržemio regiono tautų tarpusavio supratimą. Tie patys siekiai deklaruojami ir naujojoje Europos ir Viduržemio jūros regionų chartijoje dėl taikos ir stabilumo užtikrinimo.
Be to, Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi grąžinti taiką ir stabilumą Balkanų regione, o jos pagrindinis uždavinys yra integruoti šio regiono šalis į Europos politinį ir ekonominį gyvenimą, "Stabilizavimo ir būrimo į bendras struktūras procesas“ – buvo labai svarbi ES politikos įgyvendinimo politikos priemonė.
ES siekia taikos ir kituose pasaulio regionuose, dažnai tolimuose Europai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga taikos misijai Vakarų Sudano Darfūro (Afrika) regione skirs 100 milijonų JAV dolerių (79 milijonus eurų). Europos taikos misijos, pavieniui ar tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui JTO sudėtyje, prisideda prie vienos didžiausių vertybių – taikos saugojimo bei palaikymo daugelyje kitų pasaulio regionų.
Todėl Hirosimos ir Nagasakio tragedijos, nors ir vykusios toli nuo Europos (Europoje vykusio Antrojo pasaulinio karo aidas) metinės dar kartą primena tiek europiečiams, tiek ir visiems kitiems pasaulio gyventojams, kad taika yra didelė siekiamybė, jos siekti ir ją išlaikyti – vienas svarbiausių žmonijos uždavinių ir XXI amžiuje.
Gediminas Dubonikas
