Po Antrojo pasaulinio karo visose sferose dominavo dvi valstybės – JAV bei TSRS. Šis dualizmas tęsėsi kelis dešimtmečius, t.y. iki pat sovietinės sistemos žlugimo. Subyrėjus TSRS, amerikiečių įtaka pasaulyje dar labiau išaugo ir ši šalis tam tikrą laiką neturėjo rimtų varžovų. Vis dėlto pastaruoju metu pakankamai didelę politinę bei ekonominę įtaką įgauna Kinija, į dominuojančių valstybių ratą sugrįžo ir Rusija. Susiformavo tam tikras triumviratas arba JAV, Kinijos bei Rusijos trivaldystė.
JAV politinis ir ekonominis dominavimas pasaulyje įsitvirtino tik XX amžiuje. Kaip bebūtų paradoksalu, amerikiečių įtaką itin padidino du pasauliniai karai. Tačiau tuo stebėtis nereikia – totaliniai karai tiesiogiai nepalietė JAV teritorijos, ant Amerikos miestų nenukrito nei viena bomba, nebuvo sugriauta infrastruktūra. Amerikos pramonė iš šių karų netgi uždirbo milijardus (ypač I pasaulinio karo metu, kai prekyba su kare dalyvavusiomis šalimis garantavo milžiniškas pajamas).
Tuo tarpu iki tol pasaulyje dominavusios Europos valstybės (D. Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija) pasaulinių karų metu patyrė milžiniškus nuostolius ir neteko dominuojančių pozicijų pasaulyje. Iš sugriautos Europos po Antrojo pasaulinio karo politinę įtaką atgavo ir netgi ją sustiprino tik TSRS, tuo tarpu likusi Europa neturėjo jokios didesnės politinės galios. Šaltojo karo metu apsiginklavusios branduoliniais ginklais Amerika bei TSRS konkuravo dėl įtakos pasaulyje. Ši konkurencija vyko visose sferose.
Žlugus sovietinei sistemai, Rusijos Federacija nebegalėjo rungtis su JAV – rusus slėgė vidinė krizė, socioekonominės problemos ir t.t. Ši šalis visiškai neprarado savo reikšmės tik dėl milžiniško karinio (visų pirma – branduolinio) arsenalo.
Kurį laiką amerikiečiai dominavo ir neturėdami rimtų varžovų jautėsi neįveikiami. Tačiau kol amerikiečiai džiaugėsi galingiausios pasaulio valstybės laurais, Kinija sugebėjo pasiekti neįtikėtinų laimėjimų ir tapti rimta JAV varžove.
Nuo 1978 m. Kinijos ekonomika iš komandinės (sovietinio modelio) pradėta perorientuoti į rinkos ir iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Tam didelę įtaką daro nevyriausybinės organizacijos bei atskiri šalies piliečiai. Antra vertus, prie sparčios Kinijos plėtros prisidėjo ir milžiniškas gyventojų išnaudojimas pramonėje, sunkios darbo sąlygos ir nedideli atlyginimai, korupcija bei dažni žmogaus teisių pažeidinėjimai.
Tokie veiksniai lemia milžinišką Kinijos ekonomikos augimą, tuo pačiu ir politinės reikšmės pasaulyje stiprėjimą. Šiuo metu Kinija yra Azijos šalių lyderė. Ji vis dažniau konkuruoja su JAV ne tik dėl ekonominės, bet ir dėl politinės įtakos pasaulyje. Ameriką krečiant ekonominiams sunkumams, Kinijos dominavimas stiprėja. Tuo labiau, kad JAV prestižą bei įtaką mažina ir karinės konfrontacijos užsienyje.
Ankstesnes pozicijas atgauna ir Rusija. Tam didžiausią įtaką ko gero turėjo milžiniškas naftos ir dujų kainų augimas. Rusiškos dujos tiekiamos į didžiąją dalį Europos ir taip Maskva gali didinti ne tik ekonominę, bet ir politinę įtaką Senajam žemynui.
Milijardinės lėšos, gautos iš naftos bei dujų eksporto, padėjo atkurti stabilumą Rusijos viduje bei pagerinti socioekonomines šalies tendencijas. Tuo pačiu rusiška energetika tapo neatsiejama nuo Maskvos politikos.
Taigi, formuojantis pasauliniam triumviratui, ši trivaldystė didina konfrontaciją ir konkurenciją tarp galingiausių valstybių. Adekvačiai stiprėja kiekvienos iš jų noras plėsti savo įtakos sferas pasaulyje. Akivaizdus to pavyzdys – JAV ir Rusijos diplomatinė konfrontacija, pasireiškusi net keletoje sferų.
Rusija atvirai prieštaravo amerikiečių PRG dislokavimui Europoje, o JAV savo ruožtu taip pat nėjo į kompromisus ir bet kokia kaina stengėsi „prastumti“ šią idėją. Ko gero nieko nenustebino rusų ir amerikiečių kolizija dėl Gruzijos. Šis regionas nuo seno buvo Maskvos įtakos sferoje, tuo tarpu JAV pastaruoju metu taip pat ten siekė įsitvirtinti. Amerikai plečiant įtaką buvusiose Kremliaus valdose, Rusija taip pat veržiasi į JAV interesų sferas – stiprinami santykiai su Venesuela, pasigirdo raginimų Kuboje dislokuoti Rusijos strateginę aviaciją. Taigi JAV ir Rusijos santykiai pastaruoju metu tapo pakankamai nevienareikšmiški, o šių dviejų valstybių nesutarimai niekada nieko gero pasauliui nedavė.
Kinija, užsitikrinusi Azijos regiono lyderės pozicijas, nesiekia itin aktyviai plėsti savo politinės įtakos kituose žemynuose. Rusijos įtakos sferų kinai vengia, nes jiems labai aktuali rusiška energetika, tuo tarpu iki JAV politinės galios bei technologinio pranašumo Kinijai dar pakankamai toli, todėl ši šalis didžiausią reikšmę skiria ekonominės įtakos plėtrai.
Vis dėlto trys ko gero galingiausios ir įtakingiausios pasaulio valstybės ne tik konkuruoja tarpusavyje. Pastaruoju metu Irano branduolinės programos atžvilgiu JAV, Kinija ir Rusija pakankamai vieningos. Panašią poziciją šios valstybės užima ir Š. Korėjos branduolinių bandymų atžvilgiu. Be to, tik su Kinijos pagalba amerikiečiams pavyko įtikinti Š. Korėjos vadovybę pradėti derybas dėl branduolinių reaktorių uždarymo ir šios programos sustabdymo.
Rusija taip pat remia (bent jau kol kas) NATO, o faktiškai JAV žinioje vykstančias karines operacijas prieš Talibaną. Yra ir daugiau šių trijų valstybių tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžių. Todėl nors pastaruoju metu santykiai tarp dviejų iš šio triumvirato narių – JAV bei Rusijos – yra įtempti, aptarti ankstesnio bendradarbiavimo pavyzdžiai leidžia tikėtis, kad JAV ir Rusija, taip pat Kinija ne tik konkuruos pasaulinėje arenoje, bet ir sugebės vystyti dialogą. Būtent nuo šio dialogo priklausys daugelio pasaulio regionų stabilumas.
Gediminas Dubonikas
