Pasaulinė finansų krizė vis labiau įsisiūbuoja. Prasidėjusi Amerikoje ji jau išplito po visą pasaulį ir praktiškai nėra regiono, kuriame nebūtų nepastebėti socioekonominiai sunkumai. Jie jaučiami ir mūsų šalyje. Kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Latvija ar Rusija, finansinės problemos išjudino netgi bankininkystės sektoriaus pagrindus. Be to, šie ekonominiai sunkumai gali peraugti į dar pavojingesnę – socialinę krizę.
Finansinė krizė, drebinanti viso pasaulio ekonominius pamatus, prasidėjo JAV. Nuo 2004 iki 2006 m. JAV palūkanų normos pakilo nuo 1 iki daugiau nei 5 procentų. Tai sudavė stiprų smūgį JAV nekilnojamojo turto rinkai ir ypač gyventojams. Todėl šie pastaruoju metu nebepajėgia grąžinti paskolų. Dideli sunkumai užklupo rizikingus klientus, kuriems paskolos buvo suteiktos vadinamojoje antrinėje paskolų rinkoje, nepaisant nepakankamo mokumo.
Padidėjęs nemokių klientų skaičius lėmė antrinės paskolų rinkos žlugimą. 2008 m. pradžioje JAV investicinės bankininkystės milžinai „Goldman Sachs“ ir „Merryll Lynch“ pareiškė, jog didžiausia pasaulio ekonomika išgyvena recesiją arba jau yra pakeliui link jos.
Adekvačiai, jau 2008 m. pradžioje prasidėjo akcijų rinkų krizė, kuri iš JAV persimetė ir į kitus regionus. Kilo chaosas Azijos ir Europos rinkose, krito akcijų kursai. Visame pasaulyje prasidėjo finansų krizė.
Europoje finansų krizė jau palietė nevieną sektorių. Tūkstančiai darbuotojų atleidžiami iš darbo automobilių gamybos, paslaugų, aptarnavimo sektoriuose Vakarų Europoje. Europos pramonės koncernai, tokie kaip Vokietijos Opel ar prancūzų Peugeot, iki šiol gaudavę milijardinius pelnus, prašo ES paramos.
Lietuvos kaimynės Latvijos bankininkystės sistema pastaruoju metu išgyvena tikrai nelengvus laikus. Latvijos vyriausybė neeiliniame posėdyje nusprendė perimti „Parex banko“ kontrolinį akcijų paketą ir perduoti jį Hipotekos bankui. Vyriausybei atiteko 51 proc. banko akcijų. 34 proc. akcijų perduota valstybiniam Hipotekos ir žemės bankui, 15 proc. akcijų lieka smulkiesiems akcininkams. Ministrų teigimu, valstybė greitu laiku akcijas perduos strateginiam investuotojui.
Vis dėlto Latvijos „Parex bankas“ – ne vienintelis pasaulinės finansų krizės paliesta finansinė institucija. Ne taip toli nuo Lietuvos nutolusios Islandijos finansų sistema taip pat atsidūrė ties žlugimo riba. Didžiausias Islandijos bankas tapo trečia Islandijos vyriausybės nacionalizuota institucija. Dėl bankų griūties Islandijos krona smuko net 30 proc., o agentūra „Standard&Poor's“ sumažino šalies skolinimosi reitingus. Islandijos vyriausybė buvo priversta gelbėti nuo suirutės finansų sistemą imdama naujas paskolas.
Finansinė krizė vis labiau įsisiūbuoja ir Rusijoje. Tai turėtų mus ypač neraminti, kadangi į šią šalį Lietuva eksportuoja pakankamai daug pramonės bei žemės ūkio produkcijos, o jos rinka iki šiol duodavo mūsų šalies verslui nemažą pelną, tuo pačiu ir nemažus mokesčius į valstybės biudžetą.
Bemaž kasdien stabdanti prekybą pagrindinėse dviejose biržose Rusija pageidaujamų rezultatų kol kas nesulaukė. Mažėjančios naftos bei dujų kainos taip pat prisideda prie Rusijos finansų sistemos nestabilumo. Ekonomikos griūtis šioje valstybėje gali sukelti socialinius ar politinius neramumus, kas irgi kelia nerimą.
Finansų audros dvelksmas jaučiamas ir Lietuvoje. Nors investuojančiųjų į akcijas tiesiogiai akcijų biržose, per investicinius fondus Lietuvoje nėra itin daug, tačiau sąskaitų pensijų fonduose savininkų, ir tuo pačiu investuotojų pasaulio finansų rinkose, net keli šimtai tūkstančių.
Akivaizdžiai matome, kaip tai daro įtaką kitoms šalies gyvenimo sritims. Lėtėja eksporto plėtra, sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos, bankai nebeskolina vieni kitiems, todėl sumažėjo gyventojų ir įmonių galimybės gauti paskolas. Kadangi trūksta pinigų, juos pasiskolinti bankams labai brangu, taigi didėja palūkanos tiek įmonėms, tiek gyventojams.
Nors finansų krizė apėmė visus regionus, pasaulio analitikai nelinkę visko piešti tik niūriom spalvom. Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Didžiosios valstybės viena po kitos rengia finansų sistemos gelbėjimo planus, kuriuose imamasi visų priemonių jų finansų rinkoms apsaugoti. Todėl finansų ekspertai akcentuoja, kad 2009 antroje pusėje ir 2010 pasaulinės rinkos galbūt jau turėtų pamažu stabilizuotis, o lėtėjanti regionų ekonomika – atsigauti.
Lietuvos ekonominė situacija kiek kitokia, todėl mūsų šaliai prognozuojami du variantai. Daugelis analitikų mano, kad realiai krizė Lietuvoje gali prasidėti tik 2009-ųjų žiemos pabaigoje. Tuomet verslas iš tiesų susidurs su apyvartinių lėšų trūkumu. Mums gali pakišti koją ir atominės elektrinės uždarymas. Todėl Lietuvos ekonomikos atsigavimas gali nusitęsti iki pat 2012 metų.
Vyrauja ir kita nuomonė. Jei pasitvirtins prognozės, jog 2009-ųjų metų paskutiniais ketvirčiais prasidės ekonomikos augimas, tai Lietuvos ūkis netrukus pradės atsigauti. Tačiau, kad ir kuris iš šių variantų pasitvirtintų, tiek pasaulio, tiek Lietuvos pakilimas vyks ne taip lengvai ir greitai, kaip kad norisi.
Šiandieninėje situacijoje galima įžvelgti ir teigiamų pasekmių – visų pirma turto kainų infliacija paremtos eros pabaigą, geresnį finansinio sektoriaus reguliavimą bei didesnį pasitikėjimą juo ir ilgalaikį pasaulio ekonomikos augimą ateityje. Be to, pinga žaliavos: nafta, dujos, metalai, kt. Energiją importuojančioms šalims, taip pat ir Lietuvai, tokios išteklių kainų tendencijos bus tik į naudą. Tad, nors pasaulinė finansų krizė ir turi daug neigiamų aspektų, kaip ir kiekviena iki šiol buvusi suirutė, ji nesitęs amžinai. Klasikinis dėsnis – kiekvieną nuosmukį lydi pakilimas.
Gediminas Dubonikas
