akistatos

Pernai spalį tėvą nužudęs sūnus iki šiol buvo priverstinai gydomas griežto stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu, sveikatai pagerėjus, tėvažudžio imsis ekspertai. Ant gražiai suremontuoto namelio, stovinčio Lydos gatvėje netoli Šiaulių ligoninės, jau beveik metai kabo spyna. Pro šalį eidami miestiečiai nuščiūva, nes visi žino – namas priklausė garsiam gydytojui Povilui Pečiuliui, kurį namie nužudė, supjaustė gabalais ir miške užkasė tikras sūnus Vytautas Pečiulis.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais. Strasbūras išgirdo Henytės balsą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.

Šiaulių girtuoklių tremties vieta tapusius Tyrulius telanko tik policininkai bei aludariai Miestelio baruose lakama iki nugriuvimo. „Policija? Greičiau atvažiuokit pas mus į Tyrulius. Čia mūsų kaimynas Andrejus Rešetnikovas savo motinos sugyventinį Valerijų papjovė.“ Tokio skambučio sulaukę Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai tik atsiduso. Ir vėl iškvietimas į Tyrulius.

Henrikas Daktaras autobiografijoje atskleidžia paperkamų teisėjų ir advokatų tarpusavio sandėrius. Draugai gėrė ir iššvaistė kasą Pats žymiausias Kauno „daktarų“ veikėjas Henytė ketvirtą kartą buvo nuteistas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas mafijos autoritetams.

Išsiskyręs vyras savo seksualinei aistrai patenkinti rinkosi ir savo mažametį sūnų. Po skyrybų - draugiškai Kauno rajone gyvenantis Andrius (35 m.; pavardė neskelbiama, kad nebūtų atpažinta auka), aukštąjį išsilavinimą kadaise įgijęs vienos bendrovės meistras, pastaruosius 2 metus gyvena kartu su tėvais, nes su žmona išsiskyrė. Po skyrybų moteris liko gyventi kitame mieste. Kartu su ja – ir dabar jau 5 metų sūnelis.

Tuo metu, kai dauguma Lietuvos žmonių mėgaujasi besibaigiančia vasara ir paskutinėmis atostogų dienomis, įžūlūs nusikaltėliai tęsia savo juodus darbus ir nė nemano atostogauti. Pagrobimai, apiplėšimai, žmogžudystės – visa tai vyksta kasdien ir visai šalia mūsų. Tokių sunkių ir pavojingų nusikaltimų bumas buvo jau seniai. Keletas iš kriminalinių istorijų, sudominusių naujos TV3 laidos „Akistata“ kūrybinę grupę, nuskambėjo per visas žiniasklaidos priemones.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ bene daugiausia pagyrimų suteikė savo bendražygiui Vidmantui Siaurusevičiui (Siaurui). Nesėkmingas tardymas Tardymo izoliatoriuje keletą savaičių praleidęs žmogus greitai supranta, kokių gyvenimo vertybių, iš kurių svarbiausia – asmens laisvė, jis neteko. Po kelių įtemptų savaičių ir nuolatinių minčių apie artėjančią mirtį, Henytė Lukiškėse sulaukė nelaukto svečio.

Henrikas Daktaras savo memuaruose pateikia galimas Sigito Čiapo žmogžudystės versijas. Prisipažinimus lydėjo mirtini šūviai 1996 metų balandžio 5-osios – Didžiojo penktadienio – rytą Kaune, Sargėnuose, prie savo namų buvo nužudytas Kauno koncerno „Agora“ prezidentas, buvęs čekistų karininkas, turėjęs didelių politinių ambicijų Sigitas Čiapas ir jo asmeninis vairuotojas Vincas Varnas, susiruošę verslo reikalais į Vilnių. Per stebuklą išliko gyva S. Čiapo žmona Jolanta.

Pasvalio rajone gelbėdamas audros nutraukto elektros laido purtomą brolį, žuvo penkių vaikų tėvas. „Dėl mūsų vyriausiojo brolio Aurelijaus Aglinsko mirties aš kaltinu tik Rytų skirstomuosius tinklus, – žvelgdamas į tragedijos vietą „Akistatai“ pareiškė Latvijoje gyvenantis Arvydas (30 m.). Tyliai pritardamas jo žodžių klausėsi jauniausias brolis aštuoniolikmetis Artūras Valiulis, kurį gelbėdamas ir žuvo Aurelijus. Nelaimė į Vaškus (Pasvalio raj.) atslinko kartu su juodais audros debesimis.

Prokuroras Algimantas Kliunka prasitarė, jog kai kurie „kovotojais su mafija“ nėra net prisilietę prie garsiųjų bylų. Krimtosi dėl S. Čiapo mirties Vėliau tuometiniai policijos vadovai, kurie iki tol atsisakydavo kartu su prokurorais tirti ,,daktarų“ grupuotės veiklą, teigdami, kad neturi informacijos, kad nepasitiki Kauno policija, jautėsi gana nelaimingi dėl to, kad H. Daktarą sulaikė vieni prokurorai.

Ilgametis kovotojas su „daktarais“ prokuroras Algimantas Kliunka prisipažįsta buvęs įtrauktas į Sigito Čiapo priešų voratinklį. Dvylika neigiamų publikacijų Tik po ilgai užtrukusių derybų su „Akistata“ sutikęs pasidalinti savo prisiminimais apie Kauno kriminalinį pasaulį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka teigė, jog pradėjus domėtis nelegalia Alkoholio prekybos tarpininkų asociacijos steigėjų veikla ir...

Henriko Daktaro autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ daugiausia kritikos sulaukęs prokuroras Algimantas Kliunka bylinėtis dėl šmeižto ir įžeidimo nematė reikalo. Prokurorą sulygino su gestapo šefu Henytės knygoje nemažai vietos skirta jo plačiai aprašytiems susitikimams su žinomais šalies teisėsaugininkais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jis atsidurtų kalėjime.

Vakariečiai kempinguose skaito knygas, o mūsų tautiečiai – rengia išgertuves. Krizė – dar ne pasaulio pabaiga. Kad ir kaip gyvenimas sunkėja, pailsėti visiems norisi, ypač vasarą. Pigiausias poilsis – keliaujant savo mašina, nakvojant kempinguose palapinėje. Patinka ar ne, bet taip keliaudamas nuo aplinkinių nepasislėpsi, visas tavo gyvenimas kempinge – kitiems kaip ant delno.

Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja, kaip jį, tapusį įtariamuoju, atkakliai bandė gelbėti žmona. Įžūlus apiplėšimas 1994-ųjų lapkričio 10-ąją Henytė suorganizavo buvusio Kauno kriminalinės policijos vadovo ir Sigito Čiapo koncerno „Agora“ apsaugos viršininko Jurijaus Milevskio automobilio „Ford Mondeo“  vagystę.

Iki praitų metų teisėsaugos vadovai miegojo ant laurų – statistika skelbė, jog Lietuvoje nuo nusikaltėlių per metus nukenčia mažiau nei 2% gyventojų. O pernai mokslininkų atliktas tyrimas padarė sprogusios bombos įspūdį – naujausiais duomenimis, nuo nusikaltėlių kasmet nukenčia du iš trijų šalies piliečių! „Akistata“ pasidomėjo, kas ir kodėl meluoja.

Legendinis teisėsaugos veteranas atverčia kriminalinių autoritetų ir policijos nutylėtus „daktarų“ veiklos puslapius. Šešėlinis pasaulis legalizuojasi Prasidėjus laukinio kapitalizmo arba pradinio kapitalo kaupimo erai, be Kauno „daktarų“ grupuotės lyderių palaiminimo mieste jokio svarbesnio sprendimo nebuvo galima priimti. Išspręsti įvairias problemas „slabadinių“ prašydavo įtakingi bankininkai, politikai ir net teisėsaugos pareigūnai.

Policijos areštinių išlaikytiniai, žalodami save, dažniau tik pramogauja, o ne duoda signalą, kad jiems reikalinga pagalba. Taip mano šalies areštinėse dirbantys pareigūnai. „Karjeros“ žalojimusi nepradeda Policijos įvykių suvestinėse kone kiekvieną savaitę sumirga naujas pranešimas apie kurioje nors Lietuvos areštinėje save žalojusį sulaikytąjį ar suimtąjį.

Alkoholikas R. Miknys, papjovęs kaimyną, motiną ir sugyventinę, stos prieš teismą. Mažučiame Ventos miestelyje (Akmenės raj.) bedarbis alkoholikas, kelis kartus teistas Romualdas Miknys (45 m.) šiemet sausį nudūrė motinos draugą 60 metų Viktorą Raubutą.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ prasitaria apie pirmąjį skilimą senosios „daktarų“ kartos grupuotėje. Avietiniai švarkai, vakarietiškos mašinos 1991–1993 metais nemažai permainų įvyko ne tik Lietuvos politikoje bei ekonomikoje, bet ir kriminaliniame pasaulyje. Senasis vagių elitas Kaune prarado savo įtaką. Atsiradus naujiems autoritetams labai paaštėjo prieštaravimai. Pasikeitė ir pati kriminalinė ideologija.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Lietuva garsėja ne tik pinigų klastotojais, bet ir pogrindinėmis banknotų spaustuvėmis. „Akistatos“ 41-ajame numeryje rašėme apie Kaune nuteistus eurų gamintojus. Klastotojai dirbo taip profesionaliai, kad net specialistai sunkiai atskyrė Lietuvoje padirbtus pinigus nuo tikrų. Teisme buvo išsiaiškinta, kad organizuota grupuotė pagamino beveik 14 milijonų eurų. Teismas jų „nuopelnus“ įvertino nuo vienerių metų laisvės apribojimo iki 7 su puse metų neleisvės.

Henrikas Daktaras savo knygoje mini savo mįslingas keliones maršrutu Novosibirskas–Kaunas. Artimųjų ir Pšidzės globa Laikraščio „Akistata“ bei portalo „Balsas.lt“ skaitytojų susidomėjimo sulaukusios H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ įdomiausios citatos bei autoriaus komentarai  nėra Kauno Vilijampolės boso gyvenimą reklamuojantis serialas. Manytume, kad reikia daugiau tokių publikacijų ciklų – tegul visuomenė sužino apie banditų gyvenimą. Jame tikrai ne viskas yra sklandu ir gražu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėti patys žiauriausi Lietuvos istorijoje nusikaltimai. Iki gyvos galvos kalėti nuteisti „tulpiniai“ Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis. Praėjusiame „Akistatos“ numeryje jau rašėme, kad V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Andrušaitis – 20, A. Vertelka – 11 žmonių, o D. Blinkevičius – 5 žmones. Pastarajam teismas skyrė 8 metus nelaisvės.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ išsamiai dėsto, kaip jis krimtęsis ne dėl gresiančio ilgo įkalinimo, o dėl draugų išdavystės. Šturmas Užliedžiuose 1986 metais, dar prieš suimant Kauno „daktarų“ gaujos narius, buvo surinkta labai daug jų nusikalstamos veiklos įrodymų. Dar iki sulaikymo buvo gautos sankcijos juos suimti, o tai tuomet būdavo gana retai. Netrukus buvo suimtas ir pats H. Daktaras. Šiai operacijai kriminalistai kruopščiai ruošėsi.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie įkurtuves Užliedžių dvare, kurios buvo pakrikštytos milicijos ir A. Sadecko nuolatiniais reidais Naujas gyvenimas Užliedžiuose Maždaug 1982 metais Henytė staiga pakilo nusikaltėlių hierarchijoje. Taigi „daktarams“ neblogai sekėsi. Bet kodėl? Atsirado ilgalaikiai ryšiai vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, valdžios organuose.

Vilniaus apygardos teismas dar kartą kalėti iki gyvos galvos nuteisė Panevėžio „tulpinių“ grupuotės vadeivas Virginijų Baltušį, Algimantą Vertelką ir Audrių Andrušaitį. Šiuos tris nusikaltėlius bausti kalėjimu iki gyvos galvos siūlė ir valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai. Ketvirtąjį „tulpinį“ Darių Blinkevičių siūlyta įkalinti 16 metų, o su teisėsauga bendradarbiaujančiam Dainiui Skačkauskui prokurorai siūlė skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę.

Henriko Daktaro knygoje „Išlikt žmogumi“ apšmeižtas buvęs garsus Kauno operatyvininkas Jurijus Liaškinas pateikė savą sensacingų įvykių versiją. Teisėsaugos koridoriais Tarp skandalingosios knygos herojų – ne tik Henytės draugai, nusikaltėliai, kurių nemaža dalis iškeliavę į aną pasaulį, bet ir žinomi teisėsaugininkai. H. Daktaras smulkiai bei vaizdingai aprašo savo susitikimus su žinomais Lietuvos teisėsaugos pareigūnais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jis atsidurtų už grotų.

Henrikas Daktaras savo garsiojoje knygoje „Išlikt žmogumi“ prašneko apie jam mestus įtarimus dėl žinomo Varėnos kriminalisto nužudymo. Darbas uošvių akims 1979 metais Henytė susipažino su Ablonskių šeima, persikėlusia į Kauną iš Šilutės rajono. Pažinties priežastis – jam į akį kritusi jauniausioji šeimos atžala – duktė Ramutė. Kaip teigia savo autobiografijoje Henytė, po devynių dienų jis paprašė Ramutės rankos.

Nesuvokiama, kai žudiku tampa asmuo, gyvybę atėmęs savo motainai - žmogui, iš kurio pats gavo gyvenimą. Motinos vertybė – atlaidi širdis Jau beveik pusė metų – prikaustyta prie lovos. Visą kūną nuolat skauda, nes jame nebebuvo sveikos vietos. Kelis kartus per dieną – skausmą malšinantys vaistai. Pakilti iš lovos neįmanoma, didžiausia kančia – net ir atsisėsti. Tokia nuo praėjusių metų gruodžio 13-osios yra Krosnos miestelio (Lazdijų r.) gyventojos Dalios Medušauskienės (53 m.) kasdienybė.

Namuose nebūna tokios pinigų slaptavietės, kuriops neužuostų fantazijos nestokojantys ilgapirščiai. Krizė sumažino santaupas? Į Kalvarijos policiją (Marijampolės apskr.) kreipėsi kalvarijietė Marija S. (78 m.) ir pasiskundė, kad buvo apvogta savo namuose. Viena gyvenanti moteris, pas kurią retkarčiais užeina tik keli giminaičiai, stebėjosi vagišių uosle: šie jos santaupas nepastebimai išnešę iš seno žieminio palto, kuris kabo miegamojo spintoje, kišenės.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisipažįsta, kad praėjus 9 pažinties dienoms nusprendė susituokti su Ramute. Pasitarimas J. Bielskio namuose Po dviejų teistumų (1977 ir 1978 metais) už chuliganizmą ir įkalinimo Pravieniškėse H. Daktaras pasikeitė – ėmė mažiau girtauti, sportavo. Operatyvininkų duomenimis, kartu su Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas, Henytė ėmė vadovauti savo kiemo gaujai – ši apiplėšinėdavo turtingesnius kauniečius, reketuodavo namudininkus.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie Pravieniškių kolonijoje iškovotą „garbingiausią“ nusikaltėlių titulą. Kalėdos anapus tvoros Jei bute ar name įsiveisė tarakonų, jų išnaikinti beveik neįmanoma. Jei nepašalinsime šių parazitų atsiradimo priežasties, galime kiek norime juos nuodyti chemikalais – vis tiek išgyvens. Jau tokie tie gyviai – atsparūs kaip niekas kitas.

Lietuvos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Seime pristatydamas praėjusių metų generalinės prokuratūros veiklos ataskaitą, pareiškė manantis, jog gali daugėti ne tik įprastų turtinių nusikaltimų, bet ir žmonių grobimų dėl išpirkos. Tai A. Valantinas susiejo su ekonomine mūsų šalies situacija. „Akistata“ primena pačius skandalingiausius žmonių pagrobimus Lietuvoje.

Henrikas Daktaras savo autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ atvirai rašė apie žiaurias muštynes prie „Inkaro“, kurios vėliau vėl jam „pelnė“ antrąjį teistumą. Tas saldus žodis „laisvė“ „Perskaitęs, jog išeinu į laisvę, negalėjau patikėti savo akimis, – prisimena H. Daktaras. – Atsisveikinęs su savo kameros draugais, vatinėmis kojomis žengiau pro duris. Kelias iki laisvės vartų pasidarė labai ilgas ir kankinantis.

Henrikas Daktaras savo autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ atvirai rašo, kaip kalėjimo papročių girnos sumala silpnuosius. Pirmieji įspūdžiai kameroje Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga.

„Akistata“ tęsia sensacingiausias Kauno mafijos autoritetu laikomo Henriko Daktaro autobiografijos „Išlikt žmogumi“ mintis. Mafijos adresas Naujalio g. 18 Reikėtų priminti, kad Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas), pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė yra H. Daktaro tėvo sesuo.

Bevaikės šeimos trokšte trokšta vaikų, o kitų naujagimiai kartais atsiduria tualeto duobėje, šiukšlių konteineryje. Tarp šiukšlių – negyvi dvynukai „Akistatos“ duomenimis, Lietuvoje gimdyvių rankomis kasmet nužudomi 3 – 5 naujagimiai. Šį skaičių papildo dar keli kūdikiai, pagimdyti namuose ir mirę per neapdairumą, neatsargumą, nemokšiškumą. Naujausias negyvų naujagimių faktas – Klaipėdoje. Sausio 15-osios gatvėje vėlyvą rytą prie šiukšlių konteinerių kuitėsi keli benamiai.

„Akistata“ pradeda publikuoti sensacingiausias Kauno mafijos autoritetu laikomo Henriko Daktaro autobiografijos „Išlikt žmogumi“ mintis. Henytė prieš žurnalistus Savaitraštyje „Ekstra“ 2005 m. gruodžio 19 d. (Nr. 51 (367) pasirodžiusiame straipsnyje „Daktarų imperijos griūtis“ priminiau garsaus kauniečio Henriko Daktaro, pravarde Henytė, praeitį ir tuomet jam pareikštus įtarimus turto prievartavimu.

Balandžio 24 dieną skaitytojus pasieks atnaujintas vienas seniausių Lietuvoje kriminalinio žanro leidinių „Akistata“. Du kartus per savaitę − antradieniais ir penktadieniais − spaudos kioskuose ir prekybos centruose pasirodantis laikraštis „Akistata“ nuo šiol dažnai publikuos portale „Balsas.lt“ bei savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“ pasirodančius straipsnius. Pradžia nebuvo lengva Pirmasis „Akistatos“ numeris išleistas 1990 metų gruodžio 25 dieną.

UAB „Balsas.lt“ įsigijo 13 tūkstančių tiražu platinamą vieną seniausių Lietuvoje kriminalinių leidinių – „Akistatą“. „Akistatos“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Žutauto teigimu, leidėjų pasikeitimas labai naudingas: „Tai sustiprins dienraštį ir sugrąžins populiarumą. Su šiais sunkumais „Akistata“ susidūrė, Andriaus Kubiliaus vyriausybei priėmus įstatymą – žiniasklaidai pakelti PVM nuo 5 iki 19 proc.“, - sakė V. Žutautas.