Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėti patys žiauriausi Lietuvos istorijoje nusikaltimai. Iki gyvos galvos kalėti nuteisti „tulpiniai“ Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis.
Praėjusiame „Akistatos“ numeryje jau rašėme, kad V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Andrušaitis – 20, A. Vertelka – 11 žmonių, o D. Blinkevičius – 5 žmones. Pastarajam teismas skyrė 8 metus nelaisvės.
Tarp daugybės kitų nusikaltimų, kuriuos įvykdė „tulpiniai“, bene didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlė naftininkų ir pareigūnų nužudymai. Kol gaujos nariai žudė vieni kitus ar suvedinėjo sąskaitas su kitų gaujų banditais, daug kas į tai žiūrėjo pro pirštus. Ne vienam kirbėjo mintis: „Tegul išsišaudo patys...“
Tačiau pagrobę buvusį „Mažeikių naftos“ direktorių, sušaudę policininką ir prokurorą, „tulpiniai“ parodė, kad jie nieko nebijo ir yra „aukščiau visų“. Esą ne tik paprasti mirtingieji, bet ir valdžios žmonės turėję bijoti jų. Jei būtų buvęs neišaiškintas Kiesų pagrobimas ir nužudymas, tai po to jau buvo planuota apiplėšti ne vieną verslininką. „Tulpinių“ planuose buvo net turtingiausio Lietuvos žmogaus Bronislovo Lubio pagrobimas. Banditai jau aiškinosi, kas jį saugo, kur jo turtai.
Naftininkų žūtis
Buvusį „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir vairuotoją Alfonsą Galminą „tulpiniai“ užpuolė 2000 metų liepos 6 dienos vakarą. Pagrobtuosius nusikaltėliai nusivežė į Panevėžio rajone nusipirktą Čiūrų vienkiemį, esantį maždaug už 10 kilometrų nuo garsiosios „tulpinių“ vilos Ėriškiuose, ir nedelsdami pradėjo tardyti, bandydami sužinoti kredito kortelių kodus. Juos Kiesai pasakė gana greitai, nes pamatė, kaip nusikaltėliai diržu pasmaugė vairuotoją.
G. ir V. Kiesai buvo nužudyti naktį iš liepos 6-osios, kai Romualdas Čeponis su sėbrais atkakliai bandė iškvosti, kur G. Kiesus slepiąs daugiau pinigų. Apie didžiulius pinigus taip ir neišgirdę banditai suirzo, o R. Čeponiui neišlaikė nervai ir jis paleido G. Kiesui kulką į galvą sūnaus akivaizdoje. Kai sukrėstas išvysto vaizdo Valdas Kiesus pradėjo isteriškai rėkti, R. Čeponis jį irgi nužudė.
Jau nebegyvoms aukoms budeliai nukirto galvas ir užkasė. Begalviai G. bei V. Kiesų ir A. Galmino kūnai buvo surasti tik 2001 metų pabaigoje, užkasti duobėse šalia „tulpinių“ buveinės Ėriškiuose. Nužudytųjų tapatybės nustatytos tik atlikus DNR ekspertizę.
Iš pradžių buvo manoma, kad Gedeminas Kiesus atpažino po medžiagine kauke veidą slėpusio A. Vertelkos balsą (su juo buvo turėjęs verslo reikalų) ir dėl to buvo nužudytas. Tačiau prokurorai paneigė šią versiją. Pagrobtųjų likimas buvo nuspręstas iš anksto – patologiškai įtarus V. Baltušis žudė visus liudininkus, tad aukų tikrai būtų nepasigailėjęs.
Negyvas ir Kiesų budelis. Juos sušaudęs R. Čeponis pats žuvo nuo „Aro“ kovotojų kulkų. Jis vienintelis iš „tulpinių“ vadų buvo likęs laisvėje ir toliau tęsė juodus darbus. Pareigūnams pavyko sužinoti, kad R. Čeponis ruošiasi apiplėšti ir nužudyti dar vieną verslininką. Nusikaltėliai ties Pušalotu pateko į pareigūnų pasalą. R. Čeponis pistoletu bandė atsišaudyti ir buvo nušautas. Policijos jau ieškomas „tulpinis“ buvo užsiauginęs barzdą, pakeitęs šukuoseną.
Po velėna – ir saviškius
Nužudę naftininkus, „tulpinių“ vadeivos atsikratė ir padėjėjais – tais, kurie sekė, kurie padėjo sulaikyti Kiesus, kurie žinojo apie nužudymą. Taip su gyvenimu atsisveikino Egidijus Bučys (27 m.), Giedrius Liubartas (26 m.), Ramūnas Narbutas (26 m.), Aleksandras Lebedevas (24 m.). Šie jauni vyrai slapstėsi nuo pareigūnų, tad „tulpinių“ vadai išsikvietė juos – esą aptarti, kur ir kaip toliau slapstytis. Ir aptarė: A. Andrušaitis su V. Baltušiu šaltakraujiškai nužudė savo parankinius.
Kad būtų sunkiau nustatyti nužudytųjų asmenybes, lavonai buvo užkasti nuogi. Kai 2001 metų gruodžio mėnesį jų kapavietės buvo aptiktos, visiškai suirusių kūnų tapatybę pavyko nustatyti tik pasitelkus DNR ekspertizę.
Tragedija sodų bendrijoje
2000 metų lapkričio 5-osios rytą Panevėžio rajone, kolektyvinių sodų bendrijoje „Ekranas-1“, buvo rasti sušaudyti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė ir Pasvalio rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektorius Sergejus Piskunovas. Keturiasdešimtmečiai pareigūnai buvo sušaudyti prie S. Piskunovui priklausančio sodo namelio tvoros.
Įvykio vietoje rasta apie 30 dviejų pistoletų tūtelių. Inspektoriui, kurio kūnas aptiktas lauke prie tarnybinio automobilio „Citroen“, į įvairias kūno vietas kliuvo 8 kulkos. Į galvą jam buvo paleistas kontrolinis šūvis. Prokurorė V. Kazlauskaitė žuvo ant priekinės keleivio sėdynės. Moteris mirė nukraujavusi, kai ją vienintelė kulka sužeidė į nugarą.
Nuo pat tyrimo pradžios buvo neabejojama, kad nusikaltėlių taikinys – Sergejus Piskunovas, o jo draugė nužudyta kaip nereikalinga liudytoja. Tai buvo patvirtinta ir teisme, nors ir A. Andrušaitis, ir V. Baltušis neigė, kad jie dalyvavo nužudyme.
Tačiau 2002-ųjų vasarą V. Baltušis pats papasakojo pareigūnams, kad jis su A. Andrušaičiu laukė S. Piskunovo netoli sodo namelio. Visa tai yra užfiksuota videojuostoje. V. Baltušis tada pasakojo, kad S. Piskunovas atsišaudė ir kad kontrolinį šūvį į jį paleido A. Andrušaitis. Slėpdami nusikaltimą, „tulpiniai“ autogenu supjaustė pistoletus. V. Baltušis, beje, buvo sužeistas. Teisme parodymus davė jam padėjęs gydytojas.
S. Piskunovą nužudyti irgi buvo nusprendęs V. Baltušis. Mat įtarė, kad šis pareigūnas jį seka.
Tikrasis banditų lyderis
Ilgą laiką buvo manoma, kad „tulpinių“ lyderis yra A. Vertelka. Tačiau teisme išaiškėjo, kad didžiausią autoritetą gaujoje turėjo V. Baltušis.
Nors ir nebaigęs aukštojo mokslo, gaujos lyderis V. Baltušis buvo apsiskaitęs. Ypač mėgo knygas apie mafiją, atsiversdavo ir filosofijos bei psichologijos knygas. V. Baltušio veide nuolat žaidė šypsenėlė, jis atrodė geraširdis – tuo suklaidino ne vieną savo auką. Jis galėjo šypsotis į akis, paplekšnoti per petį ir tuoj pat nušauti. Panašiai elgdavosi ir su savo draugais, ir su priešais. Jis sugebėjo už nosies vedžioti net pareigūnus, kartais jiems papasakodamas kai kurių nusikaltimų detales.
Apie V. Baltušį ir kitus „tulpinius“ bei jų darbelius „Akistata“ planuoja rašyti, kai įsiteisės teismo nuosprendis.
„Tulpinių“ aukos:
1. Aurimas Glebovas, 1993 m.
2. Audrius Krivickas, 1994 m.
3. Marius Kačkys, 1994 m.
4. Pavelas Sereikis, 1994 m.
5. Gintaras Maskoliūnas, 1994 m.
6. Gintaras Tamošiūnas, 1994 m.
7. Algirdas Stundžius, 1994 m.
8. Alvydas Gelažis, 1994 m.
9. Dangiras Stirkys, 1994 m.
10. Dainius Kurpavičius, 1995 m.
11. Audrius Leščinskas, 1995 m.
12. Deimantas Kairiūnas, 1996 m.
13. Gintaras Dūda, 1997 m.
14. Virginijus Marščionka, 1997 m.
15. Arvydas Gaspariūnas, 1997 m.
16. Laimis Rasiulis, 1999 m.
17. Saulius Janonis, 1999 m.
18. Vaidas Kavaliauskas, 1999 m.
19. Gintautas Sereika, 1999 m.
20. Alfonsas Galminas, 2000 m.
21. Gedeminas Kiesus, 2000 m.
22. Valdas Kiesus, 2000 m.
23. Audrius Laužikas, 2000 m.
24. Giedrius Liubartas, 2000 m.
25. Ramūnas Narbutas, 2000 m.
26. Egidijus Bučys, 2000 m.
27. Aleksandras Lebedevas, 2000 m.
28. Sergejus Piskunovas, 2000 m.
29. Vida Kazlauskaitė, 2000 m.
30. Danutė Džiuvė, 2000 m.
31. Julius Džiuvė, 2000 m.
32. Vaidas Berdešius, 2000 m.
33. Darius Lipnevičius, 2000 m.
34. Saulius Bitė, 2001 m.
Žilvinas VIZGIRDA
