Lietuvos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Seime pristatydamas praėjusių metų generalinės prokuratūros veiklos ataskaitą, pareiškė manantis, jog gali daugėti ne tik įprastų turtinių nusikaltimų, bet ir žmonių grobimų dėl išpirkos. Tai A. Valantinas susiejo su ekonomine mūsų šalies situacija.
„Akistata“ primena pačius skandalingiausius žmonių pagrobimus Lietuvoje.
Iš tikro, žmonių grobimas Lietuvoje dar nėra dažnas, bet per pastaruosius dešimtmečius buvo užfiksuotas ne vienas žmonių pagrobimo atvejis. Pagrobėjų įkaitais buvo tapę ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. Visų rimčiausių pagrobimų tikslas – pinigai. Įkaitas buvo vertinamas ir keliasdešimčia tūkstančių litų, ir keliais milijonais.
Lietuviai žmonių pagrobėjai savo gimtinę ne kartą išgarsino ir užsienyje. Pavyzdžiui, kauniečio Manto Dockaus (30 m.) vadovaujama gauja. Pats M. Dockus ilgai buvo ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke, kol pernai vasarą buvo suimtas Ispanijoje. Jo gauja Ispanijoje klastojo pinigus, vogė automobilius ir, vilkėdami Ispanijos policininkų uniformomis, grobė turtingus žmones.
M. Dockaus, gyvenusio su svetimu pasu, 4 metus ieškota dėl milijonieriaus iš Didžiosios Britanijos pagrobimo. Pagrobėjai, įkaitą laikę 9 paras, jau buvo gavę 500 000 eurų išpirką (o reikalavę – 3 mln. ir 200 000 eurų). Su Mantu kartu veikė jo draugė Neringa Gromaitė, jo jaunėlis brolis Eimantas Dockus, lietuvis Giedrius Jakočiūnas ir vienas Čekijos pilietis.
Pagrobtasis išsigelbėjo, nes... sulyso
Skandalingiausias pagrobimas pastaruoju metu buvo įvykdytas pernai pavasarį prie Marijampolės. Pagrobėjų auka tapo marijampolietis Žydrūnas Buzas (34 m.), vadinamas prieštaringai vertinamu verslininku. Mat prieš 12 metų Ž. Buzas buvo nuteistas ir kalėjo už svetimų pinigų pasisavinimą, o vėliau, sugrįžęs į laisvę, ėmėsi galingo verslo. Policija jį tebesieja su nusikalstamu pasauliu.
Keli ginkluoti ir kaukėti pagrobėjai vakare įsiveržė į Puskelnių sodų bendrijoje esantį Ž. Buzo tėvo vardu registruotą namą, kur vyko Žydrūno artimų žmonių puota, ir Žydrūną iš pirtelės išsitempė.
Žinių apie pagrobtąjį nebuvo 3 savaites. Jo artimieji slėpė, kad už Žydrūną buvo reikalaujama išpirkos – 3,2 mln. eurų (daugiau kaip 11 mln. litų).
Galiausiai pagrobtasis atsirado, kai pergudravo asmenį, jį saugojusį viename sodo namelyje prie Kauno. Pro raiščio, kuris dengė akis, kraštą išvydęs, kad kelioms akimirkoms liko vienas, marijampolietis išdaužė langą ir paspruko, o tada pasiprašė sodų bendrijoje sutiktų žmonių pagalbos.
Su Ž. Buzu tuokart bendravę pareigūnai pasakojo, kad prieš pagrobimą buvęs stambaus kūno sudėjimo vyras, 3 savaites laikytas pusbadžiu ir nerimaudamas dėl savo bei šeimos narių likimo, gerokai sulyso, todėl jam pavyko išsilaisvinti iš pančių ir pasprukti.
Generalinės prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Ž. Buzo pagrobimo šiuo metu dar nebaigtas. Kaltinimai pareikšti nemažai grupei įtariamųjų. Vienas iš jų – kaunietis Artūras Račkelis. Jis yra ne tik Ž. Buzo pažįstamas, bet ir turi bendrą verslą. A. Račkelis teismo laukia suimtas. Kitiems įtariamiesiems taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.
Pats Ž. Buzas ir jo daugiavaikė šeima po pagrobimo kelis mėnesius buvo saugomi visą parą. Vėliau kasdienė pareigūnų apsauga panaikinta. Ji nebuvo sugrąžinta ir po Ž. Buzo kreipimosi į kelis teismus.
Suvalkijos verslininkai jaučiasi nesaugūs
Suvalkijoje – verslininkų „paklausa“. Taip galima teigti ne tik dėl Ž. Buzo pagrobimo. Pernai čia buvo įvykdyti dar 2 pagrobimai.
Lapkričio mėnesį Vilkaviškyje, daugiabučių namų kvartale, dienos metu iš kiemo buvo įžūliai pagrobtas šiame mieste esančių maitinimo įstaigų „Pijo pica“ ir „Pijo disko baras“ savininkas Kazimieras Paulauskas (38 m.). Keli namo gyventojai matė, kaip 3 asmenys jėga įsisodino į savo automobilį tuo metu į kiemą parvykusį K. Paulauską ir šokte šoko iš kiemo. Įvykio vietoje liko gulėti per grumtynes iškritę verslininko daiktai – krepšys, moteriškas batelis, žiedas.
Pagrobtasis automobilyje buvo mušamas, iš jo reikalauta pinigų. Vilkaviškio rajono pakraštyje, laukuose, pagrobėjai stabtelėjo palaukti bendrininkų. K. Paulauskas, nutaikęs momentą, spruko.
Šiuo metu tyrimas jau baigiamas. Kaip patikino Vilkaviškio policijos vadovas Rolandas Gylys, byla tikrai pasieks teismą – teisiamųjų suole sėdės 2 anksčiau neteisti Kauno rajono gyventojai. Gali būti, kad dėl pagrobimo pradėta byla teisme bus perkvalifikuota kaip savavaldžiautojų byla. „Akistatos“ žiniomis, sulaikytieji įrodinėja mėginę „auklėti“ verslininką dėl skolų.
Pernykštį rudenį iš savo namų kiemo buvo pagrobtas ir marijampolietis Alvydas Meštaras (39 m.), vienos bendrovės vadybininkas, tuokart prieš keletą mėnesių uždaręs turėtą valiutos keityklą. Keli pagrobėjai nuvežė jį į laukus, mušė ir reikalavo pinigų. Smurtautojai surištą ir žiauriai sumuštą Alvydą paliko tamsoje, kol vyras klaidžiodamas pats susirado pagalbą.
Šis pagrobimas neatskleistas iki šiol. Pareigūnai neslepia manantys, kad nusikaltimo auka jiems ne viską papasakojo.
Pagrobėjų taikiklyje – vaikai
Skaudžiausia, kai pagrobėjai nusitaiko į vaikus ir paauglius, tikėdamiesi nemenkų išpirkų iš jų tėvų.
1994-ųjų rugsėjo pradžioje buvo pagrobtas Kazlų Rūdoje (Marijampolės apskr.) tuo metu gyvenusio muitininko sūnus Eimantas D. (8 m.), rytą ėjęs į mokyklą. Net 4 paras apie vaiką nebuvo jokių žinių. O tada keleto rajonų pareigūnai, sulaikę 5 įtariamus asmenis, išlaisvino Eimantą, slėptą viename sodo namelyje prie Alytaus. Šioje operacijoje ypač išgarsėjo vėliau Lietuvos generaliniu komisaru tapęs tuometinis Alytaus policijos vadovas Vytautas Grigaravičius.
Iš Eimanto tėvo grasinančiais skambučiais buvo reikalaujama 30 000 dolerių. Įtariamieji įkliuvo, kai vyras nuvežė jiems išpirką.
Dėl Eimanto pagrobimo teismo bausmių sulaukė jauni alytiškiai giminaičiai Loreta Lepeškienė (8 metai nelaisvės) ir Ramūnas Lukšys (7 metai nelaisvės), patys tuo metu turėję mažamečių vaikų. Jų bendrininkas Artūras Lepeška, Loretos vyras, pasikorė Marijampolės areštinėje, vos tik buvo į ją uždarytas.
Šiuo metu minėti pagrobėjai jau seniai gyvena laisvėje. O jų buvusi auka Eimantas, 23 metų vyras, savarankišką gyvenimą pradėjęs viename Lietuvos didmiestyje.
Beveik prieš metus teismo bausmės už plungiškių medikų sūnaus Manto A., tuomet trylikamečio, pagrobimą sulaukė ir plungiškiai 25 metų Ernestas Teresius (7 metai nelaisvės) bei 29 metų Rolandas Ivanauskas (4 metai nelaisvės). Šį nusikaltimą jie buvo įvykdę 2001-ųjų kovą, tačiau teismas ilgai negalėjo užbaigti savo darbo, nes kaltininkai slapstėsi.
Du iš trijų iš pagrobėjų buvo nepilnamečiai baigiamųjų klasių moksleiviai. Jie iš ligoto pagrobtojo, kurį porą dienų laikė pririštą prie sijos apleistos sodybos griuvėsiuose šalia Plungės, motinos reikalavo 10 000 JAV dolerių išpirkos. Surastas ir išlaisvintas berniukas buvo labai sušalęs, o užveržtos virvės buvo pažeidusios jo rankų nervus – prireikė rimtos medikų pagalbos.
Prieš 8 metus dar vienas mažametis buvo pagrobtas Telšiuose. Tuomet už 10 metų Luką L. pagrobėjai Vaidas Telšinskis (dabar 27 m.) ir Tomas Vilimavičius (dabar 25 m.) iš nelaimėlio tėvų reikalavo 1500 JAV dolerių išpirkos. Lukas iš nelaisvės namo šilumos trasoje pabėgo pats, kai jam pavyko nukąsti virves, kuriomis buvo surištos rankos. Vėliau pagrobėjai buvo nuteisti.
Visi kalbintieji buvusių pagrobtų vaikų tėvai „Akistatai“ teigė nebenorintys prisiminti kraupių įvykių, nes po jų būta sveikatos problemų, nerimo, baimės – liekamieji reiškiniai lydi iki šiol.
Pagrobimų sąrašas ilgas...
Bene labiausiai Lietuvoje išgarsėjęs yra „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino pagrobimas 2000-ųjų liepą. Nusikaltėliai – garsieji Panevėžio „tulpiniai“ – tuokart nužudė savo aukas ir iš bankomato paėmė G. Kiesaus 128 000 litų. Dabar šie galvažudžiai kali už kitus žiaurius nusikaltimus – nuteisti iki gyvos galvos.
1997-ųjų vasarą Joniškio rajone buvo įkalinti Rusijos piliečiai Anatolijus ir Vladimiras Fisenkos – tėvas ir sūnus. Joniškio verslininkai iš jų reikalavo grąžinti 39 000 JAV dolerių skolą. Pagrobtieji buvo laikomi firmos „Žiemgala“ patalpose, belangiame kambaryje. Tai truko kelias savaites, kol sūnus, išleistas organizuoti išpirkos, kreipėsi į policiją.
Lietuvį Viktorą Grodį įkaito dalia 1997-aisiais ištiko Čečėnijoje. Jis dėl reikalaujamos išpirkos pusės milijono JAV dolerių – buvo laikomas net pusantrų metų. Lietuvis buvo išlaisvintas tik po ilgų derybų, kai šis reikalas buvo sprendžiamas tarptautiniu lygiu.
2007-ųjų balandį Kaliningrade (Rusija) mįslingai pradingo lietuvis verslininkas Stanislovas Jucius. Iki šiol taip ir nežinoma, ar jis gyvas, ar miręs. Likusieji statybų bendrovės „Jupoja“ akcininkai, kartu su juo vystę verslą, pasitraukė iš Rusijos rinkos.
1999-ųjų vasarį Vilniuje buvo pagrobta iš klubo ėjusi vilnietė Laura V. Ją pagrobę 5 vilniečiai iš merginos motinos pareikalavo 50 000 JAV dolerių išpirkos, o pačią merginą 5 paras slėpė nuošalioje sodyboje Pasvalio rajone.
Vėliau visi 5 Lauros pagrobėjai buvo nuteisti kalėti. Vienas jų – Arūnas Česnulevičius (22 m.) – 2000-ųjų rugpjūtį buvo mirtinai sumuštas Pravieniškių pataisos namuose, kur buvo ką tik pradėjęs atlikti teismo paskirtą bausmę.
Irena ZUBRICKIENĖ
