Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais.
Strasbūras išgirdo Henytės balsą
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.
„Kartą atvyko mano advokatas ir pranešė malonią žinią, kad Strasbūro teismas priėmė ir artimiausiu metu svarstys mano bylą. Tai buvo džiuginanti naujiena, o širdyje įsižiebė vilties kibirkštėlė, kuri, galbūt padarys galą mūsų teisėtvarkos pareigūnams, fabrikuojantiems baudžiamas bylas prieš nekaltus žmones. Šiuo atveju, būtent prieš mane, - rašė Henytė, - Žinia iš Strasbūro pritrenkė Lietuvos Seimo narius, visą valdžią, mūsų visuomenę. Aukšti VRM pareigūnai vos negavo šoko, žagsėjo, kaip žąsys ir stebėjosi, kaip čia atsitiko, kad Strasbūras priėmė H. Daktaro bylą ir net ims tirti jos aplinkybes!”
Į Strasbūrą išvyko H. Daktaro gynėjas Vytautas Sviderskis bei Lietuvos kaltintojas Gintaras Švedas. „Nors tai buvo precedento neturintis atvejis, tačiau paprasti žmonės, artojai, melžėjos ir šiaip davatkų tipo dvikojai ant kiekvieno kampo malė liežuviais ir nieko nesistebėjo. Kas čia tokio, juk jis H. Daktaras – mafijozas, ką jam reiškia nupirkti ir Strasbūro teismą, – teigė Henytė, – Ir 2000 metų spalio 10 dieną mane pasiekė žinia, kad aš laimėjau bylą prieš Lietuvos valstybę. Bet vyriausybė kol kas nevykdė Strasbūro nurodymų ir nejudino mano bylos, todėl aš sėdėjau toliau Vilniaus kolonijoje. Laukiau tos dienos, kai bus peržiūrėta mano byla“.
Sveikata – brangiausias turtas
H. Daktaras savo memuaruose rašo, kad jam niekada neteko sportuoti taip, kaip atliekant bausmę zonoje. Pats net nežinojo, iš kur sėmėsi tiek jėgų. „Jei ne galimybė sportuoti, būtų „pavažiavęs stogas“. Visą bausmės laiką aktyviai ir reguliariai sportavau. Sporto rėžimas buvo griežtai suskirstytas pagal laiką. Pats susidariau grafiką, pagal kurį ir dirbau. „Lokalkėje“ buvo tik du žmonės, kurie su manimi atlaikydavo tokį didelį savaitinį krūvį“, – prisiminė knygos autorius.
Šeštą keltis, lengvi pusryčiai, „lengvas“ 6 kilometrų krosas per pusvalandį, pietūs. Tuomet sporto salė – dvi valandos dirbant su svarmenimis. „Laisvo laiko beveik neturėjau. Visuomet buvau užimtas, o jei ir išpuldavo laisva valandėlė, skaitydavau knygas, kurių daugumos turinys būdavo apie sveiką gyvenimo būdą. Perskaičiau labai daug ką naudingo ir pritaikiau savo gyvenime. Nuo pat jaunystės žinojau ir tikėjau senolių patarle, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Tad visą savo kelią, nesvarbu, kur bebūdavau, stengiausi ir rūpinausi savo sveikata“, – knygoje „Išlikt žmogumi“ rašė H. Daktaras.
Bažnyčia „zekų“ netraukia
Antradieniais ir ketvirtadieniais Henytė lankė bažnyčią, kuriai vadovavo Aušvicas Belickas. Anot kauniečio, šis dvasininkas sugebėdavęs tave išklausyti, suprasti, patarti. „Bažnyčioje surasdavau sielos ramybę, kurios trūkdavo zekų aplinkoje. Patys Vilniaus 2-ieji pataisos namai įsikūrę anksčiau buvusio vienuolyno patalpose. Prie jo subjaurojimo prisidėjo ir rusų santvarka. Iš buvusių vienuolių celių, kuriose jie gyveno ir meldėsi, rusai padarė gyvenamąsias kalinių sekcijas, – pasakoja Henytė, – Visa bažnyčia iki šiol apjuosta spygliuotomis vielomis. Žiūrint iš Rasų gatvės, nežinantis žmogus, o juo labiau, užsienio svečias, nepasakys, kad čia įkurtas vyrų kalėjimas”.
Anot jo, į nuteistųjų įrengtą koplytėlę rinkdavosi nedidelis kalinių skaičius, nes daugelis „zekų“ jau seniai niekuo nebetikėjo ir „dūšią buvo pardavę velniui“. H. Daktaro knygoje teigiama, kad dauguma buvo degradavusios asmenybės, kurių jau niekuo nebenustebinsi ir nesudominsi. „Valdžia trimituoja, kad, išleidus „mafijozą“, jo nebus galima kontroliuoti ir sunku bus jį vėl sugrąžinti į zoną.
Dauguma jų sugrįžta apiplėšę sandėliukus, prisivogę uogienių, marinuotų grybų ar dar kokio jiems seniai nematyto skanėsto. Tokie žmonės kalėjimų sistemoje sukasi kaip voverės rate, – dėstė Henytė, – Taip ir gyvenau, apsuptas visokiausio plauko kalinių ir į dideles draugystes su jais nesileidau, bet ir neatstumdavau, jei į mane kreipdavosi pagalbos. Vienaip ar kitaip stengiausi padėti, bet ne visi tai įvertindavo“.
Broliai Čiapai
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant Henytės baudžiamąją bylą, kaltinimo liudytojais buvo pakviesti buvę profesionalūs Kauno mašinvagiai broliai Saulius ir Žydrūnas Čiapai.
Anksčiau abu teisti broliai prieš dešimtmetį sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir už vertingos informacijos suteikimą buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie abu prisipažino nuo 1991 metų dalyvavę padarant maždaug 100 nusikaltimų. Dauguma jų – automobilių vagystės ir išpirkos už pavogtas mašinas reikalavimas.
Henytės procese šie abu liudytojai teigė, kad jiems yra žinoma, kad garsus nusikaltėlių autoritetas vertėsi išpirkos už vogtus automobilius reikalavimu. Anot liudytojų, kadaise „daktarams“ priklausančioje „Vilijos“ kavinėje net buvo saugoma vogtų automobilių registravimo knyga. Pats H. Daktaras tokius liudytojų parodymus teisme vadino nesąmonėmis ir teigė, kad broliai Čiapai yra blefuojantys narkomanai.
„Pagal brolių Čiapų parodymus man tardymo organai pateikė dar šešis kaltinimus. Jie skambėjo, atseiti, aš su broliais Čiapais prievartavau turtą, tarpininkavau atsiperkant mašinas, kurios buvo pavogtos. Kiek vėliau „prisiuvo“ ir septintą kaltinimą, – Henytė prisiminė akistatą su Čiapais, – Bet netrukus teismas suvokė, kad jų parodymai prieštaringi vienas kitam ir šįkart man pateiktus kaltinimus panaikino. Šie kvailiai broliai Čiapai, saugomi valstybės, kaip svarbūs liudininkai, žinodami, kad bus atleisti nuo bausmių, pliauškė visokias nesąmones apie padarytus nusikaltimus ir jų vykdytojus, o aš sėdėjau Vilniaus zonoje, laukdamas nežinia ko“.
2003 m. gruodžio 16 dieną Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti 9 automobilių vagių baudžiamąją bylą dėl 4 transporto priemonių vagysčių. Teismas visiems teisiamiesiems paskelbė nuosprendį pagal brolių Čiapų parodymus. Patys teisiamieji teisme teigė, jog broliai Čiapai meluoja. Tiesa, H. Daktaras buvęs išteisintas šioje byloje.
Gyvenimas – sargybinių šešėlyje
Broliai Čiapai davė parodymus ir apie kitas Kauno grupuotes, pasakojo apie mieste įvykdytus žiaurius nužudymus, apie galimus įtakingų nusikaltėlių ir teisėsaugos darbuotojų korupcinius ryšius.
Pirmųjų teismo posėdžių metu salėje buvo laikomasi griežčiausių saugumo priemonių. Pakanka prisiminti, kad teismo salėje prie kiekvieno lango budėjo specialiosios paskirties būrio „Aras“ automatininkai. Operatyvininkai, remdamiesi iš kriminalinio pasaulio gauta informacija, tvirtino, kad „daktarų“ jaunimas už savo autoriteto išdavystę ir mafijos įžadų nesilaikymą jau yra paskelbęs broliams mirties nuosprendį. Bet nieko ypatinga neatsitiko, ir kaukėti „Aro“ pareigūnai iš teismo salės vėliau buvo pašalinti. Tačiau žurnalistams filmuoti salėje kažkodėl buvo uždrausta.
Pats teismas vyko gana ramiai, jeigu nevertinsime kai kurių emocingų nukentėjusiųjų ir jų artimųjų pasisakymų. „Būk prakeiktas, išgama“, – taip per vieną pirmųjų posėdžių išvedamam iš teismo salės buvusiam automobilių vagiui, o dabar pagrindiniam liudytojui S. Čiapui šaukė Henytės žmona Ramutė.
Brolius Čiapus ilgą laiką saugojo ginkluota policijos apsauga, tačiau prieš keletą metų ji buvo atšaukta, nes abu broliai neva pradėjo piktybiškai pažeidinėti elementarius saugumo reikalavimus. Kalbama, kad, kartą ištrūkę iš apsaugos akiračio, vėliau jie buvę surasti pernelyg „įšilę“ nuo alkoholio.
Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovai „Akistatos“ žurnalistą patikino, jog šios kalbos tėra prasimanymas ir broliai Čiapai vis dar akylai saugomi iki šiol.
KITAME „AKISTATOS“ NUMERYJE (RUGSĖJO 4 D.) SKAITYKITE
Henytės susitikimas su Sausio 13-osios perversmo organizatoriais
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (16)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (17)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (18)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (19)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (20)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (21)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (22)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (23)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (24)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (25)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (26)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (27)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (28)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (29)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (30)
