vilijos

Nors, anot tuometinės Lietuvos žiniasklaidos, policija į žudynių vietą atvyko per keturias minutes, bet prabėgo net 24 metai, o „Vilijos“ žudynių byla iki šiol lieka neišnarpliota. Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergdžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.

Nuo organizuotai veikusių nusikaltėlių ar jų samdytų žudikų kulkų krito buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gediminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir vairuotojas Alfonsas Galminas, taip pat kauniečiai – koncerno „Agora“ prezidentas Sigitas Čiapas ir jo vairuotojas Vincas Varnas, Gintaras Pluščiauskas bei bendrovės „Italiana International“ vadovas Valdas Jakutis.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais kaip grybai po lietaus dygo banditų grupuotės. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje daugelis kauniečių gangsterių ėmė kopijuoti ne tik vakariečius, bet ir tuo metu ryškiai kriminaliniame pasaulyje sublizgėjusius naujuosius rusus. Ypač tuos, kuriuos matė vaizdajuostėse, - taip skelbiama neseniai prekyboje pasirodžiusiame ir naujais faktais antaujintame žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija” leidime.

Gegužę suėjo penkeri metai, kai Lietuvos knygynuose pasirodė pirmoji dokumentinė knyga apie mūsų šalies nusikalstamas gaujas - tai rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio parašyta „Tikroji Daktarų istorija”. Nuo tos dienos šią knygą neoficialiai įvairiais formatais yra perskaitę bemaž 1 milijonas lietuviškai skaitančių žmonių visame pasaulyje. Praėjus penkeriems metams pasirodė jau trečiasis knygos leidimas su anksčiau neskelbtomis nuotraukomis, ir aišku informacija.

 2010-ųjų gegužę Lietuvos knygynuose pasirodė pirmieji rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija” egzemplioriai. Per tuos penkerius metus buvo išpirkta keliasdešimt tūkstančių šios knygos egzempliorių, todėl praėjus lygiai penkiems metams išleista papildyta šios Kauno mafijos biblija vadinamos knygos versija. tv3.lt skaitytojams siūlome ištrauką iš naujausio knygos leidimo.

Pastarosiomis savaitėmis tarp perkamiausių lietuviškų knygų yra ir naujausias rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos, Airijos parduotuvėse pasirodžius šiai nekantriai lauktai publicistinės dokumentikos knygai, kviečiame sužinoti įdomiausius knygoje pateiktus faktus ir jos kūrimo detales. 1. „Mafijos kronikos“ buvo rašomos nuo 2013-ųjų rugpjūčio iki 2014-ųjų vasario.

Kaip ir reikėjo tikėtis, antradienį Klaipėdos apygardos teisme, kur nuo praėjusių metų gegužės vidurio vyksta Daktarų teismo procesai, prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo Henriką Daktarą nuteisti aukščiausia bausme – įkalinimu iki mirties. Tokios pačios bausmės Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševskij prašė ir kitam Daktarų gaujos veteranui Egidijui Abariui, pravarde Goga.

Senieji Kauno Daktarų veteranai šią savaitę teisme pasakojo, kaip buvo susidorota su iki šiol nesurastais gaujos nariais. „Apie Henriką Daktarą dvyliktoje klasėje rašiau baigiamąjį rašinį, kai buvo pasiūlyta tema „Autoritetas“. Labai džiaugiuosi, kad taip baigiau vidurinę mokyklą. Žinau, kad Henrikas – stiprus žmogus ir ištvers šį didžiulį spaudimą, o aš visada už jį“, – taip rašė Simonu prisistatęs kaunietis interneto portale henrikasdaktaras.lt.

Žurnalistas seka karštais senų Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimų tyrimo pėdsakais. Kasdien ieškoma nusikaltimų vietų Atrodo, kad pastaraisiais metais sutriuškintus ir kalėti iki mirties nuteistus Panevėžio „tulpinius“ bei Klaipėdos „gaidjurginius“ pagal kraupių nusikaltimų skaičių gali nesunkiai pranokti Kaune ilgus metus siautėjusi 51 metų Henriko Daktaro vadovauta Vilijampolės „daktarų“ grupuotė.

Eidamas 69-uosius metus, taip ir neatsigavęs po patirtų sužalojimų, mirė legendinis kriminalinis autoritetas Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas. Spalio 13-ąją jis buvo palaidotas Vagankovo kapinėse. Samdomo žudiko kulkos Rusija neteko dar vienos mafijos, tiksliau – „įteisintųjų vagių“ („vory v zakone“), kurie laikosi „garbės įstatymo“, – legendos.

Rusijos naujienų portalas „Rosbalt“ praneša, jog penktadienį ryte privačioje klinikoje, esančioje Kašyrskos gatvėje, mirė Rusijos kriminalinio pasaulio veteranas 69 metų Viačeslavas Ivankovas, geriau žinomas Japončiko pravarde. Vasarą pasikėsino į gyvybę Spėjama, jog V. Ivankovo sveikata smarkiai pašlijo po to, kai šių metų liepos pabaigoje jis buvo apšaudytas prie prabangaus tailandiečių restorano Maskvoje.

Henrikas Daktaras „Akistatos“ žurnalistui prisipažino kolekcionavęs spaudos iškarpas apie savo audringą praeitį. Ar tikėti fantastiška versija? Šio žurnalistinio tyrimo autorius, kelerius metus rinkęs medžiagą apie galingiausios ir ilgiausiai Lietuvoje gyvavusios kriminalinės grupuotės – „daktarų“ – istoriją, apie „Vilijos“ restorane įvykdytą kruvinąją akciją, per kurią buvo žiauriai nužudyti penki „slabadinių“ aplinkos vyrai, prisimena susitikimus su rugsėjo 4-ąją Bulgarijoje sulaikytu H. D...

Ilgametis prokuratūros veteranas Vladimiras Kakoškinas prisimena, kaip teko bendrauti su Henriku Daktaru. Kalėjimų išrinktasis „Zonos įstatymus“ priima arba keičia tik „vierchai“, padedami jiems ištikimų „šustriakų“. Bet koks „potvarkis“ įsigalioja tik jiems tarpusavyje susitarus ir paskelbus. Kadangi kolonijos „vierchai“ susitikti akis į akį negali, taisykles jie nustato per tarpininkus susirašinėdami ar perduodami įsakymus žodžiu.

Henrikas Daktaras, ne vieną dešimtmetį vadovavęs gaujai, kuri negailestingai žudė priešininkus, per pastaruosius aštuonis mėnesius išbandė viską, kad tik pats liktų sveikas ir gyvas. Desperatiškos tėvo pastangos išsisukti nuo teisėsaugos žlugo sūnaus Enriko akyse - H.Daktaras apalpo, kai suvokė, jog daugiau niekada nebeišeis į laisvę.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais. Strasbūras išgirdo Henytės balsą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.

Neseniai politikoje sužibusį 38 metų kaunietį  Rolandą Michalskį, kurio karjera, panašu, politikos olimpe dar visai neseniai aktyviai rūpinosi Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, garsina skandalinga praeitis. Atrodo, jog šis veidas ateityje į Lietuvos kriminalinį metraštį įrašys dar neregėtus veiklos faktus.

Kai kurie Henriko Daktaro biografijos faktai leidžia manyti, kad šalindamas konkurentus kovoje dėl vadžios, jis tapo absoliučiu lyderiu. Abu norėjo tapti vieninteliu bosu Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, ir Henytė buvo ne tik giminės, bet ir seni draugai, jaunystėje kartu plėšdavo žmones. Abu buvo pripažinti Kauno „daktarų“ grupuotės lyderiai, ir kiekvienas slapčia tikėjosi tapti vieninteliu bosu.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad „Vilijos“ žudikų pėdsakai veda į Rusiją. Tokių prielaidų neatmeta ir prokurorai. Niekas niekada nepamiršta Tuoj po 1993-iųjų spalio 7-osios žudynių Kauno „daktarų“ pamėgtame „Vilijos“ restorane Henytės sėbrai pradėjo savo tyrimą.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisimena vieną kraupiausių nusikaltimų „Vilijos“ restorane. Du lyderiai - jau negerai 1993-iųjų liepą Kaune pasklidus kalboms apie paslaptingai pradingusį H. Daktaro artimą pažįstamą Vladimirą Seneckį, geriau pažįstamą pravardėmis Turistas bei Sosiska, daugelis miesto nusikaltėlių pasijuto nesaugūs. Kalbama, kad V. Seneckis vieną karštą liepos dienos rytą nuvyko į „daktarams“ priklausantį „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ prasitaria apie pirmąjį skilimą senosios „daktarų“ kartos grupuotėje. Avietiniai švarkai, vakarietiškos mašinos 1991–1993 metais nemažai permainų įvyko ne tik Lietuvos politikoje bei ekonomikoje, bet ir kriminaliniame pasaulyje. Senasis vagių elitas Kaune prarado savo įtaką. Atsiradus naujiems autoritetams labai paaštėjo prieštaravimai. Pasikeitė ir pati kriminalinė ideologija.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisipažįsta, kad praėjus 9 pažinties dienoms nusprendė susituokti su Ramute. Pasitarimas J. Bielskio namuose Po dviejų teistumų (1977 ir 1978 metais) už chuliganizmą ir įkalinimo Pravieniškėse H. Daktaras pasikeitė – ėmė mažiau girtauti, sportavo. Operatyvininkų duomenimis, kartu su Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas, Henytė ėmė vadovauti savo kiemo gaujai – ši apiplėšinėdavo turtingesnius kauniečius, reketuodavo namudininkus.

„Akistata“ tęsia sensacingiausias Kauno mafijos autoritetu laikomo Henriko Daktaro autobiografijos „Išlikt žmogumi“ mintis. Mafijos adresas Naujalio g. 18 Reikėtų priminti, kad Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas), pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė yra H. Daktaro tėvo sesuo.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“- teisėsaugos pareigūnams nerimą kelia padidėjęs gerai policijai žinomo šešėlinio pasaulio veikėjo Arūno Pukelio - Šviniaus dėmesys futbolui. Plečiantis Lietuvos futbolo skandalui, įtraukiančiam naujų veikėjų, daugelis nežino, nuo ko viskas prasidėjo. Teisėsaugininkai turi duomenų, kad šešėlinio pasaulio atstovas A. Pukelis, pravarde Švinius, pernai įsigijo 40 proc. Lietuvos futbolo čempionų Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ akcijų.

Pasigirdus kalboms, kad Seimo narys Ligitas Kernagis nesuskaičiuoja, kiek turėjo moterų ir kiek su jomis susilaukė vaikų, tautos išrinktasis sutiko laidai „Kakadu“ atlikti savo gyvenimo išpažintį ir sutramdyti piktaliežuvius.   „Kakadu” žiniomis, pasiryžti šiam žingsniui Ligitą paskatino nuo paties Seimo pirmininko gauta pyla dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių ne itin malonių gandų.

„Balsas.lt savaitė“ pristato iki šiol neatskleistas garsiausias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos banditams – neramios dienos. Kai suimti Kauno „daktarų“ gaujos veteranai pradėjo bendradarbiauti su Kriminalinės policijos pareigūnais, gali būti atskleista daug laikinojoje sostinėje ir kituose miestuose įvykdytų žiaurių nusikaltimų. Pajudėjo senų bylų tyrimas „Daktarų“ lyderiams pažadėta sušvelninti bausmes, jeigu papasakos apie žinomus neištirtus nusikaltimus.

„Balsas.lt savaitė“ narplioja Kauno Vilijampolės autoriteto ir jo parankinių sąsajas su specialiosiomis tarnybomis. Ar Henytė veikė vienas „Henrikas Daktaras, arba Henytė, – ne toks, kad sulaukęs senatvės ir patyręs prabangaus gyvenimo skonį likusias dienas praleistų už grotų. Tačiau jis ir ne toks, kad sugalvotų gudrų pabėgimo planą. Manau, kad H. Daktarą įkalbėjo tie, kuriems rūpi žmonių, įkalintų dėl jo kadaise pavestų užduočių, likimas“, − savaitraščiui „Balsas.

Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių. Per aštuoniolika Lietuvos nepriklausomybės metų Kaune žuvo daugiau negu trisdešimt prieštaringos reputacijos, organizuotų nusikaltėlių grupuotėms priklausančių asmenų. Tik keletas iš šių spalvingais žygdarbiais policijos kartotekose pasižymėjusių kauniečių paslaptingai dingo be žinios.

„Balsas.lt“ baigia pirmadienį pradėtą pasakojimą apie žudynes Kauno „Vilijos“ restorane, kurios sukrėtė ne tik nusikalstamą pasaulį. I dalį skaitykite čia, II dalį – čia. Tirti žudynių nenorima? Net ir praėjus penkiolikai metų nežinomybė ir keistas dabartinės teisėsaugos viršūnių požiūris į „Vilijos“ žudynių tyrimą tebėra apipynę vieną garsiausių užsakomųjų žmogžudysčių Lietuvoje.

„Balsas.lt“ tęsia pirmadienį pradėtą pasakojimą apie žudynes Kauno „Vilijos“ restorane, kurios sukrėtė ne tik nusikalstamą pasaulį. Pasikėsinimas – į save? Pasikėsinimo į aukščiausio rango Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus istorija praėjus 15 metų darosi vis mįslingesnė.

Spalio 7 dieną sukanka penkiolika metų, kai buvo įvykdytas vienas šiurpiausių nusikaltimų Lietuvoje – praeityje garsioje Kauno kavinėje „Vilija“ buvo nužudyti penki laikinosios sostinės kriminalinės „Daktarų“ gaujos nariai. Žudikai neįvardijami iki šiol Tai pirmasis atvejis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, kai buvo sušaudyti net 5 vyriškiai.

„Balsas.lt“ praėjusią savaitę jau rašė apie kasdienes neaiškių Kauno veikėjų kovas dėl apleistų miesto stadionų. Kaune, Partizanų gatvės 192—uoju numeriu pažymėtame žemės sklype, esančiame regbio stadione, kone kasdien besilankantis Lietuvos regbio federacijos vykdomojo komiteto narys bei vaikų ir jaunimo regbio klubo „Ąžuolas“ vadovas, neseniai į miesto tarybą patekęs Vytautas Vasilenko „Balsas.

Įgyvendinant Vilniaus miesto strateginiame plane numatytą tikslą – pagerinti miesto įvaizdį, parengta dalies senamiesčio teritorijos architektūrinės, urbanistinės, inžinerinės plėtros koncepcija. Šios 22,77 ha teritorijos tarp Maironio, Aukštaičių, Paupio, Zarasų ir Polocko gatvių plėtros koncepcijai pritarė Vilniaus miesto taryba.