„Balsas.lt savaitė“ pristato iki šiol neatskleistas garsiausias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos banditams – neramios dienos. Kai suimti Kauno „daktarų“ gaujos veteranai pradėjo bendradarbiauti su Kriminalinės policijos pareigūnais, gali būti atskleista daug laikinojoje sostinėje ir kituose miestuose įvykdytų žiaurių nusikaltimų.
Pajudėjo senų bylų tyrimas
„Daktarų“ lyderiams pažadėta sušvelninti bausmes, jeigu papasakos apie žinomus neištirtus nusikaltimus. Kai kurie su vilijampoliečiais bendravę Lietuvos nusikalstamo pasaulio autoritetai, baimindamiesi atsidurti už grotų, net išvažiavo iš šalies.
Iki šiol niekas nežino, kur slepiasi Kauno kriminalinio pasaulio pažiba Henrikas Daktaras, pravarde Henytė. Vieni šaltiniai teigia, kad vyras slapstosi Ispanijoje, kiti tvirtina, jog glaudžiasi Kaliningrade. Čia jį gali globoti sėkmingai tarptautiniame nusikaltėlių pasaulyje įsitvirtinę kariškiai. Dar nuo sovietmečio H. Daktaras su jais palaikė ne tik asmeninius, bet ir verslo ryšius.
Viena apklausas iki paryčių sostinės Policijos departamente atliekančios tyrimo grupės užduočių – nustatyti, ar kai kurie garsūs Kauno politikai, verslininkai ir teisėsaugininkai veikė išvien su žinomais miesto nusikaltėliais.
„Mes turime vilties, kad pajudės kai kurių žmogžudysčių tyrimas ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose“, − „Balsas.lt savaitei“ sakė patikimas šaltinis Policijos departamente.
Artimiausiu metu tikimasi išaiškinti praėjusiame dešimtmetyje nužudyto verslininko Sigito Čiapo žudikus, taip pat ištirti, kas nužudė mįslingai Kaune dingusį mafijos „krikštatėvį“ Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas.
Policijos pareigūnai jau surinko pakankamai duomenų, kurie padės ištirti ir kitas daugiau kaip prieš dešimt metų įvykdytas žmogžudystes. Tarp jų – garsiosios 1993-iųjų skerdynės kadaise garsėjusiame „Vilijos“ restorane. Jame buvo nušauti 5 su „daktarais“ susiję asmenys.
Tuomet planuota restorane nužudyti apie dešimt asmenų. Tačiau prieš pat samdomų žudikų pasirodymą iš kambario, kuriame vėliau nuaidėjo mirtini šūviai, išėjo H. Daktaras ir artimiausi jo draugai.
Trintis tarp policijos ir prokuratūros
Pajudinus senąsias bylas, baigėsi kelerius metus Kaune tvyrojusi asmenų, laviruojančių tarp verslo ir nusikalstamo pasaulio, sąlyginė ramybė.
Kauno apygardos prokuratūros, Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) ir policijos nuovadų pareigūnai registruoja sunkius nusikaltimus, tačiau atskleidžia jų labai nedaug. Mažai užsakomųjų žmogžudysčių ištiriama todėl, kad su tokias sudėtingas bylas nagrinėjančiais teisėsaugininkais retai sutinka bendrauti aukų artimieji, draugai ar atsitiktiniai liudininkai.
Šio straipsnio autoriui dauguma nužudytų garsių Kauno kriminalinio pasaulio veikėjų našlių, giminaičių, buvusių meilužių ir bičiulių taip pat nebuvo linkę pateikti savų versijų. Kai kurie jų prasitarė, kad vis dar pavojinga apie tai kalbėti su žiniasklaida. Tačiau kai kurios spalvingos asmenybės iš nužudytųjų aplinkos pateikė intriguojamų faktų.
Įvykdyti užsakymų samdomi žudikai iš Rusijos dažniausiai atvyksta į Kauną. Teisėsaugininkams pavyksta demaskuoti tik mažą jų dalį, mat neretai už pinigus žudantys banditai, kai įvykdo užduotį, ir patys būna nužudomi – užsakovai jais pasinaudoja ir tuojau pat atsikrato.
Kaip vieną iš kliūčių, kurios trukdo ištirti iki šiol neatskleistų žmogžudysčių seriją, vienas laikinosios sostinės teisėsaugos vadovų, prašęs neminėti pavardės, nurodė ne vienus metus trunkančius nesutarimus tarp Kauno policijos ir prokuratūros. Vis dažniau prokurorai turi pretenzijų policijai, kad ši nepakankamai atlieka operatyvinį darbą. Policija mano, kad prokuratūroje pernelyg dažnai įstringa tolesniam tyrimui paruoštos bylos.
Voratinklis – per visą Lietuvą
Nuo 1990 metų kovo, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, per šalį nusirito iki šiol neištirtų susišaudymų ir sprogimų bangos, per kurias žuvo keli šimtai (neoficialių šaltinių teigimu, net per 400!) asmenų. Dauguma šių žmogžudysčių įvykdyta įvairių kriminalinių nusikaltėlių gaujoms besidalijant įtakos zonas.
Vien Vilniuje, pareigūnų teigimu, nenustatytos bemaž 200 žmonių nužudymo priežastys ir įtariamieji. Pavyzdžiui, 1991-aisiais Vilniaus apskrityje neatskleistų žmogžudysčių padėtis artėjo prie sprogimo ribos. Tais metais neatskleistos net 26 asmenų mirtys. Tęsiantis kriminalinių gaujų karui, nuo žudikų kulkų kritusių jaunų vyrų skaičius didėjo. Vien 1993 metais sostinėje neištirti 43 nužudymai. Pavyzdžiui, praėjus dešimčiai metų – 2004-aisiais − neištirtos tik 2 žmogžudystės.
Vilniaus apygardos prokuratūros veteranų teigimu, neatskleistų žmogžudysčių sąrašas pradedamas 1992 metų įvykiais. Tų metų rugsėjo 9 dieną sostinėje, Šeimyniškių gatvėje esančioje bokso salėje, buvo nušauti Vilniaus nusikaltėlių autoritetai – Anatolijus Tomilinas (Zelionas) ir Igoris Zorkinas (Baronas). Praėjus kuriam laikui rasti nužudyti ir kiti Zeliono sėbrai – Olegas Lysenka ir Algis Grilauskas (Kablučiokas). Jų bylos iki šiol neatskleistos.
1993-iaisiais, kai žmonės džiaugėsi išlydėdami paskutinius sovietų kariuomenės dalinius, Kaune klestėjo žiauri prievarta. Per pirmuosius nepriklausomos Lietuvos metus užfiksuotos 25 organizuotos kauniečių nusikaltėlių grupuotės.
Kalbinti aukšti laikinosios sostinės teisėsaugos pareigūnai vienbalsiai sutinka, kad daugelis mieste įvykdytų nužudymų – profesionaliausiai Lietuvoje parengtos užsakomosios žmogžudystės.
Gangsteriai siautėjo netrukdomi.
Vilniuje paleistas mirtinas snaiperio šūvis į gerai policijai žinomą kaunietį Remigijų Daškevičių (Daškę). Šiauliuose nežinomo smogiko prieštankinis granatsvaidis buvo nukreiptas į „stanaitinių“ gaujos atstovą Gytaną Rasiulį. Vienaip ar kitaip krito ar be žinios dingo būrys nusikalstamo pasaulio atstovų.
Teisėsaugininkams sulaikius Klaipėdos „gaidjurginių“ veikėjus, neatskleistų žmogžudysčių ypač sumažėjo. Bene geriausiai uostamiesčio kriminalistų darbą atspindi 2002 metai. Klaipėdos pareigūnams pavyko atskleisti visus 22 nužudymus.
Paslaptis nusinešė į kapus
Nemažai amžiaus bylomis virtusių žmogžudysčių Šiaulių apskrityje pareigūnai tikėjosi atskleisti sulaikę bene garsiausiu samdomu žudiku laikytą šiaulietį Alvydą Juodrį, pravarde Benas.
Kriminalistai spėja, kad A. Juodris Lietuvoje ir Rusijoje galėjo įvykdyti daugiau kaip dešimt užsakomųjų žmogžudysčių.
1998-ųjų rugpjūčio 28-ąją prie A. Juodrio namų Klaipėdoje buvo surengta pasala. Benas į jį sulaikyti bandančius pareigūnus paleido šūvius. Per kovinių filmų scenas primenantį susišaudymą nusikaltėlis vieną „Aro“ pareigūną sužeidė, tačiau pamatęs, kad pistoleto apkaboje iš 17 šovinių teliko 4, ginklą prisidėjo prie smilkinio ir nusišovė dukters akivaizdoje.
Iki šiol neįminta žmogžudystė Šiauliuose buvo įvykdyta ir po A. Juodrio savižudybės.
2005-ųjų kovą Vidmantas Kavoliukas (Amerikonas) nušautas pagal klasikinį mafijos scenarijų − žudikai patykojo jo prie namų.
KITAME „BALSAS.LT SAVAITĖS“ NUMERYJE SKAITYKITE
• Kokių Kauno veikėjų nužudymo bylos nesulaukė atomazgos
• Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos įkūrėjo komentaras
TIK FAKTAI
Prieš kelerius metus suduoti smūgiai „tulpinių“, „gaidjurginių“, „šilinių“ gaujoms. Po „tulpinių“ sutriuškinimo kriminalistai Panevėžio apylinkėse atkasė keliolika jų aukų. Manoma, kad prie Kauno tokių mafijos kapaviečių gali būti dar daugiau.
Automatas „Agram 2000”, kuriuo, kaip įtariama, buvo sušaudytas ne vienas Lietuvos šešėlinio pasaulio veikėjas, dažnai vadinamas samdomų žudikų ginklu.
Savo arsenale šį ginklą turėjo ir „Vilniaus brigados“ smogikai, tačiau į nusikaltimus jie dažniau imdavo patikimesnį automatą „Kalašnikov“.
