Kaip ir reikėjo tikėtis, antradienį Klaipėdos apygardos teisme, kur nuo praėjusių metų gegužės vidurio vyksta Daktarų teismo procesai, prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo Henriką Daktarą nuteisti aukščiausia bausme – įkalinimu iki mirties.
Tokios pačios bausmės Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševskij prašė ir kitam Daktarų gaujos veteranui Egidijui Abariui, pravarde Goga.
Tuo tarpu žemesnes pozicijas ne vieną dešimtmetį ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusioje kauniečių gaujoje užėmusiems asmenims pasiūlytos kur kas švelnesnės bausmės: Rolandą Zavecką, pravarde Džempis, prokuroras pasiūlė įkalinti 16 metų, Virginijų Silvesrtravičių – 9 metams, Vaidą Vansevičių – 8, Vidmantą Gudzinską, geriau žinomą kaip Guzą, – 5 metams, Saulių Vaitukaitį – 4 metams, bausmes atliekant pataisos namuose.
Sujudimas teismo salėje prasidėjo tada, kai buvo paskelbta, jog su teisėsauga sutikusiam bendradarbiauti dar nuo tarybinių laikų žinomam H. Daktaro patikėtiniui Rimvydui Žilinskui, senais laikais išgarsėjusiam Rimvio ir Taisono pravardėmis, prokuroras pasiūlė metus ir trejus mėnesius truksiantį namų areštą.
Daktarų nusikaltimai – 73 bylos tomuose
Prokuroro baigiamąją kalbą klausę žurnalistai pastebėjo, kad prokurorui S. Jasevičiui prašnekus apie tai, kad kadaise Daktarai buvo labai garsi organizuota nusikaltėlių grupuotė, tai išgirdęs H. Daktaras jautėsi tarsi pakylėtas.
73 bylos tomuose surašyti gaujai inkriminuojami nusikaltimai įvykdyti 1993–2000 metais.
Daugiau nei metus uostamiestyje narpliojant senus Daktarų nusikaltimus nustatyta, kad gaujos viršūnėms 1994 – 1996 metais nemažus pinigus padėjęs susikrauti kaunietis verslininkas Sigitas Čiapas buvo nužudytas po to, kai prasidėjo nesutarimai dėl pinigų.
1996 metų vasarį H. Daktaras buvo suimtas prevencine tvarka įtarus jį bendradarbiaujant su automobilių vagimis. Jis padėjo buvusiam Kauno kriminalinės policijos vadovui ir „Agoros“ koncerno apsaugos viršininkui Jurijui Milevskiui už išpirką surasti pavogtą automobilį. Po dviejų mėnesių H. Daktarui buvo pateiktas kaltinimas, iš kurio aiškėjo, kad jis gali būti nuteistas remiantis ne tik J. Milevskio parodymais ir padarytu garso įrašu, bet ir S. Čiapo bei vairuotojo Vinco Varno liudijimais.
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad nors tuo metu H. Daktaras 1996-ųjų pavasarį sėdėjo Lukiškių kalėjime, tačiau kalėjimo darbuotojų ar kitų asmenų slapčia perneštu telefonu galėjo užsakyti S. Čiapo žmogžudystę.
Suorganizuoti nužudymą buvo pavesta E. Abariui, kuris per kelis kitus Daktarų veikėjus ne tik subrandino kruviną akciją, bet ir pasitelkė iš Baltarusijos atvykusius samdomus žudikus. Pastarieji vėliau itin keistomis aplinkybėmis žuvo arba pradingo nežinoma kryptimi.
Saviškių žudynes atskleidė buvę sėbrai
Prie senų nusikaltimų išaiškinimo nemažai prisidėjo ir buvę Daktarų senbuviai. Jie ne tik ikiteisminio tyrimo tyrėjams, bet teisme viešai pasakojo, kaip H. Daktaras ir kiti jo parankiniai žudė savus ne tik aplink Kauną esančiuose miškuose, bet ir tuomet gaujos vyrų pamėgtoje pasilinksminimų vietoje – šiandien Vilijampolės griuvėsiais virtusiame „Vilijos“ restorane.
Ilgus metus tarp Daktarų lyderių sukinėjęsis, tačiau prieš keletą metų savo noru su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti V. Gudzinskas teisme pasakojo, kad 1993-ųjų vasaros pabaigoje užėjo į „Vilijos“ restorano sporto salę. Netrukus jis H. Daktaro buvo pašauktas prieiti arčiau. „Kai priėjau, pamačiau veidu į grindis gulintį Vladimirą Seneckį (tarp banditų jis buvo vadinamas Turistu – red. past.).
Ar jis buvo gyvas, nežinau, bet H. Daktaras man liepė užveržti virvę ir ištiesė jos galus. Paėmiau virvę. Tuo metu mane supykino, pradėjau vemti. Mečiau virvę, iškart nubėgau į tualetą. Išsivėmiau. Po to išėjau į koridorių ir stovėjau prie sienos. Mačiau, kaip iš sporto salės buvo išnešamas V. Seneckio lavonas, suvyniotas į kažkokią medžiagą“, – apie Turisto egzekuciją pasakojo Guzas.
Taip pat teisėsaugininkams nemažai Daktarų paslapčių atskleidęs R. Žilinskas-Taisonas atvirai pasakojo, kaip 1993-ųjų Kalėdų vakarą, praėjus keturiems mėnesiams po Turisto žmogžudystės, viename pakaunės miškų H. Daktaras į kitą nemažiau svarbų Daktarų veikėją Rimantą Ganusauską-Mongolą paleido keletą mirtinų šūvių.
„Nesupratau, kas vyksta, kai E. Abarius išsitraukė pistoletą ir nutaikęs į Mongolą iššovė. Tačiau vietoj šūvio pasigirdo šnypštelėjimas. R. Ganusauskas suriko ir pasileido bėgti į mišką. Jis spėjo žengti tik kelis žingsnius, nes H. Daktaras iš savo pistoleto iššovė vieną ar du kartus, tad Mongolas nukrito. Prieš mirtį jis dar spėjo surikti: „Živilė!“ Pasirodo, jis buvo H. Daktaro vyresnės dukters krikštatėvis“, – praėjusių metų rugsėjį vykusiame teismo posėdyje kalbėjo Taisonas.
Tiesa, abiejų vyriškių kūnai nesurasti iki šiol.
Taip pat atskleista, jog Daktarai itin sunkinančiomis aplinkybėmis nužudė ir kitus jiems nelojalius bei akivaizdžios ištikimybės nedemonstravusius asmenis – Mačialkos ir Karabos pravardėmis anuomet Kaune garsėjusius – Arvydą Mučinską bei Robertą Borchertą.
Užtarėju tapo V. Beleckas
Bene labiausiai bylą stebinčius buvusius ir dabartinius kriminalinės policijos darbuotojus nustebino, kad viename iš paskutiniųjų teismo posėdžių H. Daktaro užtarėju prisistatė šiuo metu Lukiškėse už kunigo Ričardo Mikutavičiaus apiplėšimą ir nužudymą kalintis Vladas Beleckas.
Šis H. Daktaro motinai parašė kelis laiškus, kuriuose teigiama, kad bendravęs su R. Ganusausku antikvarinių vertybių įsigijimo klausimas.
V. Beleckas rašė, kad visa tai įvyko maždaug 1995 metais (praėjus dviems metams po paslaptingo Mongolo dingimo, – red.past.). Tačiau ne vienus metus žurnalistus maitinęs lakia fantazija bei išgalvotomis sąmokslo teorijomis persmelktomis istorijomis V. Beleckas nebuvo pristatytas paliudyti Daktarų teismo procese.
Paprašytas plačiau pakomentuoti minėtų laiškų turinį V. Beleckas per Lukiškių kalėjimo administraciją kategoriškai atsisakė bendrauti ir su Balsas.lt žurnalistu.
Vėl išaugo susidomėjimas gaujos enciklopedija
Nuo praėjusių metų gegužės vidurio prasidėjusiam Daktarų teismui vertinti buvo pateikta 20 epizodų, kai neteisėtai buvo panaudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, kuriuos pareigūnai surado konspiraciniuose būstuose, apleistose sodybose, pakaunės miškuose.
2005 metais Kriminalinės policijos biuro pradėtos bylos tyrime apklausta per 160 asmenų.
Devyniems asmenims, tarp jų ir Vidmantui Siaurusevičiui-Siaurui, Iliodorui Popovui-Popui, Alvydui Viktorui Laurinavičiui-Lurui, Žymantui Janiseliui-Jaučiui, Algimantui Brusokui-Štrausui, Rimgaudui Urbonavičiui-Kelbui, ir kitiems, įtariamiems dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl jų mirties.
Minėti Daktarų gaujos atstovai mirė ne mažiau keistesnėmis aplinkybėmis. Oficialios mirties priežastys tokios: nenustatytų asmenų nužudymas, apsinuodijimas alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis, staigus infarktas.
Keturiems asmenims ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai.
Kaltinimą šioje byloje palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras S. Jasevičius ir Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis.
Per visą Daktarų teismo maratoną Lietuvos knygynus pasiekė net du papildomi (ketvirtasis ir penktasis) anksčiau neskelbtais faktais ir nuotraukomis papildytos knygos „Tikroji Daktarų istorija“, kurioje pasakojama apie H. Daktaro ir jo parankinių audringą praeitį, leidimai.
Pastebėta, jog pastarosiomis savaitėmis vėl išaugo susidomėjimas šia Balsas.lt žurnalisto Dailiaus Dargio knyga ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, kurioje ir vyksta garsiosios kauniečių banditų gaujos teismo procesai.
Po pertraukos rugsėjį vyksiančiame teismo posėdyje prasidės kaltinamųjų ir jų gynėjų baigiamosios kalbos. Manoma, kad teismo sprendimas šioje byloje bus paskelbtas dar iki šių metų pabaigos.
