Tai pirmasis atvejis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, kai buvo sušaudyti net 5 vyriškiai. Tądien ne tik mafijos pasaulio atstovus, bet ir paprastus kauniečius šokiravusį ginkluotą užpuolimą tiriantys pareigūnai tikėjosi iki šios sukakties rasti šio nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus. Nors pasiekti šio tikslo teisėsaugai kol kas nepavyko, tačiau kalbinti pareigūnai teigė, kad ši neatskleistos žmogžudystės byla per metus į jų rankas pakliūna ne kartą – kaskart juos pasiekia įvairūs liudijimai, naujos versijos ir gandai. Buvo apklausti kone visi didžiausi lietuviškos mafijos autoritetai – 2000 metais nuo samdomo žudiko kulkų kritęs Ramūnas Kuzminas, sunkiais nusikaltimais apkaltintas, tačiau parodymus prieš savo bendrininkus duodantis Jonas Bielskis ir ilgiems metams už grotų pasiųstas klaipėdietis Sigitas Gaidjurgis.
Tai, ar nužudytųjų kauniečių byla bus ištirta, ar ne, panašu, jau nelabai kam ir svarbu. Keista, tačiau apie šiuos įvykius nebuvo linkę kalbėti ir kai kurie aukšti pareigūnai, kadaise bandę išnarplioti šį visuomenę šokiravusį nusikaltimą. „1993-aisiais besiformuojant valstybei, kai visus buvo apėmusi didžioji privatizavimo manija, Lietuvoje buvo nušauta nemažai įvairaus plauko asmenų. Dauguma nusikaltimų lig šiol neatskleisti. Pagrindinės dvi tokių neatskleistų bylų priežastys – tuometinės policijos silpnas darbas, kiti šalį sudrebinę nusikaltimai, kurie tiesiog užgožė „Vilijos“ įvykius“, - senus laikus prisiminė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gediminas Bučiūnas.
Keistas ruduo – istoriniuose metraščiuose
Skerdynės „Vilijos“ kavinėje galėjo turėti tam tikrų sąsajų su 1993-iųjų rudenį Lietuvą sudrebinusiais įvykiais. Keli jų vėliau pateko į istorinių šalies įvykių sąrašą.
1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją Kauno geležinkelio stotyje triukšmingai išlydimas paskutinis sovietų kariuomenės dalinys. Po kelių savaičių Lietuvoje viešint popiežiui Jonui Pauliui II į pakaunėje esančius Lekėčių miškus su ginklais patraukia nemažas būrys savanorių, vadovaujamų prieštaringai vertinamo Jono Maskvyčio.
„Mafijos mes visiškai nebijome, nebent tik valdžios struktūrų“, - tomis dienomis šaukė J. Maskvytis.
1993 metų spalio 12 dieną ankstų rytą Vilniuje, prie savo namų, trim šūviais buvo nužudytas žurnalistas Vitas Lingys. Jam ir jo kolegoms nuolat buvo grasinama. Jau po kelių valandų apklausti nužudytojo žurnalisto bendradarbiai vienbalsiai tvirtino, kad jis buvo nušautas tik dėl nuolat spaudoje publikuojamų skandalingų rašinių, demaskuojančių šešėlinio pasaulio veiklą.
Tą patį 1993-iųjų spalį Kaune buvo pirmą kartą surengtas muai-tai (Tailando bokso) kovų sporto turnyras. Vėliau šios varžybos ilgainiui tapo „Titano“ sporto klubo „vizitine kortele“. Keli buvę šio klubo kovotojai vėliau įsiliejo į įvairias Kauno nusikaltėlių grupuotes.
Restorano užkulisiuose – „sborkės“
1992 metais Kauno Vilijampolėje, Varnių gatvėje veikiantis 4 tūkstančių kvadratinių metrų ploto „Vilijos“ restoranas ir kiti su juo sujungti objektai buvo privatizuoti. Iš kelių objektų susidedančio pastato, kuriame buvo įkurtas restoranas ir bene pirmasis Kaune naktinis baras, tarnybinėse patalpose „Daktarų“ gaujos klestėjimo laikais kone kiekvieną rytą būdavo rengiamos sueigos („sborkės“) – gaujos viršūnių posėdžiai. Jų metu buvo aptariami svarbiausi grupuotės reikalai: svarstoma veiklos taktika, strategija. Iki paryčių čia vykdavo ir pašėlusios puotos, į kurias nesidrovėdami atvykdavo ir kitų miesto nusikaltėlių gaujų atstovai, aukšti Kauno valdininkai, teisėsaugininkai ir verslininkai.
„Bent sykį per savaitę į „Viliją“ įsiverždavo ir būrys ginkluotų pareigūnų. Nekviesti atvykėliai aiškindavo, kad čia ieško didžiausių Lietuvos banditų“, - prisiminė vienas praeityje garsus Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas.
„Vilijos“ publiką nuolat kaitino žinomi estrados muzikantai, striptizo šokėjos, humoro aktoriai ir programų vedėjai. Gastroliuodamos po Lietuvą į „Viliją“ buvo užklydusios ir legendinės vokiečių popgrupės „Boney M“ juodaodės atlikėjos. Čia vieną pirmųjų praeityje populiarios televizijos laidos „Taip. Ne“ filmavimų suorganizavo jos autorius Arūnas Valinskas.
Plačiai „Vilijoje“ nuskambėjo ir Naujametinis 1995-ųjų vakarėlis, kai čia dainavusią Džordaną Butkutę apkūlė pats Kauno „daktarų“ lyderiu tituluojamas Henrikas Daktaras.
Rytoj skaitykite: Kas dėl laimingo atsitiktinumo „Vilijoje“ išvengė samdomų žudikų kulkų?
