sigitas gaidjurgis

Artimiausiomis dienomis Lietuvos knygynuose, prekybos centruose pasirodys naujausia knygų apie mafiją autoriaus, žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Tą proga išskirtinai mūsų skaitytojams siūlome dar vieną intriguojančią ištrauką iš šios knygos. Užliūliavo ir žurnalistus Prieš 14 metų tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka sulaukė netikėto vizito.

Vyriausybei pateikta jos atstovų apskrityse šių metų pirmojo pusmečio veiklos ataskaita rodo, kad situacija savivaldybėse – kraupi. Per 6 mėnesius nustatyti net 193 savivaldybių priimti teisės aktai, prieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Be to, 311 atvejų į savivaldos teisę nebuvo perkeltos įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nuostatos. Negana to, savivaldybės net ir nurodžius trūkumus 56 pažeidimų neištaisė bei 71 atveju neperkėlė įstatymų nuostatų į savo teisę.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleidžiama knyga apie šalyje veikusias mafijos struktūras, jų kelią, įtaką šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir iki dabar. Knygos autorius Dailius Dargis atskleidžia sovietinių rublių dingimo istoriją iš Lietuvos, samdomų lietuvių žudikų rolę žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudyme, o taip pat mafijos santykius su šalies verslininkais.

Vasarą LNK televizijos žiūrovams bus pristatytos naujos pernai nemažos sėkmės sulaukusio Egidijaus Knispelio kriminalinių laidų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ serijos. Į LNK televizijos eterį birželio 16 dieną su plačiausiai nuskambėjusiomis kriminalinėmis bylomis grįžta tiriamosios žurnalistikos veteranas E. Knispelis. Laidų ciklo autoriai žada pateikti netikėtumų.

2002 metų spalio 1-ąją Kaune buvo rastas negyvas „Akistatos“ žurnalistas Albertas Oniūnas. Teisėsauga tada nusprendė, kad A. Oniūnas nusižudė. Sugrįžti į tuos 2002-uosius paskatino publikacijos „Lietuvos žiniose“. Žurnalistė Rūta Skatikaitė straipsnių cikle „Lietuvos gaujas globojo pareigūnai“ prisiminė tragiškai žuvusį mūsų kolegą A. Oniūną, kuris bene pirmasis atskleidė ne tik Sigito Gaidjurgio, bet ir visos Žemaitijos mafijos juodus darbus.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendį Gaidjurginiams paskelbė 2006-ųjų sausį. Tiek prokurorams, tiek nuteistiesiems tą nuosprendį apskundus, galutinį tašką šioje byloje Aukščiausiasis Teismas padėjo tik po penkerių metų. Nuosprendį apskundė Prokurorų nuomone, nuosprendžiai Virginijui Baltušiui ir Arminui Graužiniui buvo per švelnūs. Pirmajam vietoj 18 metų prokurorai prašė įkalinimo iki gyvos galvos, o antrajam vietoj teismo skirtų 8 metų – laisvės atėmimą 15 metų.

2006-ųjų sausį Gaidjurginiai išgirdo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį – žmogžudžių veikla buvo įvertinta griežtomis bausmėmis. Paskutiniai žodžiai 2005-ųjų pabaigoje prokurorai baigė skaityti savo baigiamąsias kalbas ir paprašė teismo Sigitui Gaidjurgiui, Mariui Marijošiui ir Virginijui Baltušiui skirti įkalinimus iki gyvos galvos, o savo kaltę pripažįstantiems ir su teisėsauga bendradarbiaujantiems Benui Juodriui – 5 metus, Renatui Šadeikiui – 7 metus, o Artūrui Damkui – 10 metų nelaisv...

Metų nepakako, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų Gaidjurginių bylą. Teismo procesą stabdė ir psichiatrinės ekspertizės. Isterijos priepuolis Nors Vilniaus apygardos teismas iš pradžių nepatenkino Virginijaus Baltušio prašymo nepradėti bylos nagrinėjimo ir skirti jam psichiatrinę ekspertizę, vėliau jau patiems teisėjams sukėlė įtarimų jo psichika. Pirmiausia – Apeliacinio teismo teisėjams.

Pirmuosiuose teismo posėdžiuose Sigitas Gaidjurgis linksmai nusiteikęs šaipėsi iš teisėjų ir prokurorų. Vis dėlto kai išgirdo liudininkų parodymus, jis ėmė isterikuoti, o galiausiai net buvo paskelbęs bado streiką. Nerado palaikų Nuo S. Gaidjurgio sulaikymo iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo posėdžio prabėgo 2 metai. Palyginus pagal bylos apimtį, nužudymų skaičių, galima sakyti, kad prokurorai dirbo gan sparčiai, bet rūpesčių užteko visiems. Ypač beieškant nužudytųjų lavonų.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) palikdamas S. Gaidjurgiui paskirtą bausmę kalėti iki gyvos galvos, panaikino nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija konstatavo, kad nusikaltimai – tyčiniai nužudymai, už kuriuos buvo priteista neturtinė žala, buvo padaryti 1997-1999 metais. Tuo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (CK), kuris prievolės atlyginti neturtinę žalą tokiu atveju dar nenumatė.

Kadangi Klaipėdoje vienas po kito buvo žudomi žmonės, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento vadovybėms teko imtis priemonių. Nueita lengviausiu keliu – pakeisti įvairių uostamiesčio policijos tarnybų vadovai. Komisarų kaita Žudynės, sprogimai gatvėse, muštynės ir susišaudymai restoranuose tuo metu buvo Klaipėdos kasdienybė. Tokia padėtis kėlė nerimą ir VRM bei Policijos departamento vadovams.

„Aro“ pareigūnai Sigitą Gaidjurgį sulaikė Palangoje švenčiantį savo draugo gimtadienį. Bet net ir būdamas areštinėje Klaipėdos nusikaltėlių vadeiva nenutraukė savo kruvinos veiklos. Neišaiškinta žmogžudystė 1999-ieji Klaipėdoje prasidėjo žmogžudystėmis. Sausio pradžioje prie vieno Žardininkų gatvės daugiabučių, vos išlipęs iš savo „Mercedes'o“, viena kulka į pilvą ir dviem į galvą buvo sužalotas 25 metų Svajūnas Veryga, pravarde Svajka Mažasis. Jis mirė dar nespėjus atvykti medikams.

Klaipėdoje tais metais žudė ne tik Gaidjurginiai, bet ir kitos grupuotės. O nusikaltimus kartais darydavo ir policijos pareigūnai... Gyveno lyg šachas Nusišovus Alvydui Juodriui, jo našlė Judita kartu su savo dukterimis persikėlė gyventi pas Sigitą Gaidjurgį ir gyveno kartu iki pat jo arešto. Su S. Gaidjurgiu ji susilaukė dukters. Gyvendamas su Judita, S. Gaidjurgis nemetė ir savo sugyventinės Rasos Ramanauskaitės, įsikūrusios sodyboje Kintuose.

1998-aisiais Sigitas Gaidjurgis dar karaliavo uostamiestyje. Na o kai kuriems jo „kolegoms“ tais metais atėjo atpildo valanda. Bijojo išdavystės Praėjusį penktadienį rašėme, kad 1998 metų pavasarį Sigitas Gaidjurgis Palangos miške nušovė Viktorą Beriozkiną, pravarde Čigonas. Tuo metu šiam buvo 49 metai. Net pats S. Gaidjurgis pripažino, kad su V. Beriozkinu, kuris vertėsi automobilių prekyba, jiedu buvo geri draugai.

Klaipėdos nusikaltėlių viršūnėms labai nepatikdavo, jeigu jų mieste būdavo ramu. Todėl kartais vien tam, kad kiltų sumaištis, būdavo sprogdinama, šaudoma. Sprogimai – vienas po kito Sigito Gaidjurgio asmens sargybinis ir reikalų patikėtinis Renatas Šadeikis jam tarnavo daugiau nei 10 metų. Apie jo pasiaukojimą ir ištikimybę savo bosui tarp nusikaltėlių sklido legendos.

Stengdamasis Lietuvoje sukelti įtampą, Sigitas Gaidjurgis ne tik šaudė jam neįtikusius žmones, bet ir sprogdindavo policijos komisariatus, kitus visuomeninės paskirties pastatus. Dingo sugyventinis 1997 metų birželio 17-ąją į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą kreipėsi Gitana M. ir pareiškė, kad dingo jos sugyventinis Naurius Noreika. Ji pranešė, kad prieš savaitę N. Noreika išvažiavo iš namų automobiliu „Audi 80“ ir nuo to laiko daugiau jo nemačiusi.

1997-aisiais Klaipėdoje ir aplink ją liejosi kraujas. Banditai buvo taip suįžūlėję, kad vidury dienos šaudydavo į jiems neįtikusius žmones. Du lavonai šalikelėje Vieną tų metų birželio 27-osios popietę Kretingos rajono Mikoliškių girininkijos girininkas Romas Mažonas išgirdo šūvių papliūpas.

Sigitas Gaidjurgis, kaip ir Tulpinių vadeivos, žudė ne tik priešus, bet ir savo gaujos narius, parankinius. Kartais jis tapdavo tikru inkvizitoriumi. Per daug žinojo Kartu su Alvydu Juodriu-Benu iš Šiaulių į Klaipėdą atvažiavo ir Raimondas Minkus. Jis, sėbrų vadinamas Ryžu ar Jurgiu, greitai įgijo S. Gaidjurgio pasitikėjimą ir tapo šio vairuotoju. Ir ne tik – R. Minkus buvo lyg ir S. Gaidjurgio ūkvedys, dirbdavo jam visus buities darbus.

„Akistata“ toliau tęsia publikacijas apie Lietuvos organizuotas nusikalstamas grupuotes. Mūsų akiratyje jau buvo Kauno Daktarai ir Daškiniai, Panevėžio Tulpiniai, Biržų, Šiaulių nusikalstamos grupuotės. Šį kartą mūsų publikacijų herojai – vieni iš žiauriausių banditų – Klaipėdos Gaidjurginiai. Kauno Daktarų byloje šiuo metu dar tik vyksta ikiteisminis tyrimas.

Kai prieš pat Naujuosius iki gyvos galvos nuteistą ir Lukiškėse kalintį mafijos bosą pakrikštijo Vilniaus arkivyskupas metropolitas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis - amo neteko daugelis. Ir šiapus, ir anapus grotų. Kodėl? Pavojingo žmogžudžio siekis, kad jam būtų atleistos visos nuodėmės, visuomenę veikiausiai turėjo įtikinti, kad Sigitas Gaidjurgis atgailauja. Kad keičiasi ir nusipelno užtarimo, gal net švelnesnės bausmės.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį dėl praeityje gerai žinomo Sigito Gaidjurgio suburto nusikalstamo susivienijimo nusikaltimų - trys nuteistieji atliks laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, tiesa, šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos S. Gaidjurgiui (gim. 1958 m.) ir Mariui Marijošiui (gim. 1971 m.) buvo skirtas ir ankstesniu nuosprendžiu, tuo metu Virginijui Baltušiui (gim.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį dėl praeityje gerai žinomo Sigito Gaidjurgio suburto nusikalstamo susivienijimo nusikaltimų - trys nuteistieji kalės iki gyvos galvos.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis suteikė išskirtinį interviu apie svarbiausius 2009 metų kriminalinius įvykius. Šalies nusikaltėliai vertėsi kvaišalų kontrabanda, atrodo, jais verčiasi ir ateityje neketina šios veiklos atsisakyti. Pareigūnas portalui balsas.lt tvirtino, kad net ekonominio sunkmečio metu būdų kovoti su šiuo visuomenės blogiu yra, todėl dažniausiai jie panaudojami nedelsiant.

Šaltakraujis žudikas. Kruvinų mafijos užsakymų vykdytojas. Pinigų troškulio apakintas budelis. Taip šią savaitę kalbėjo aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai. Visi šie žodžiai buvo skirti 16 metų nuo mūsiškės teisėsaugos besislapsčiusiam 43 metų vilniečiui Donatui Adomėnui, kuris įkliuvo Ukrainoje. Buvo aktyviai keistasi informacija Kaip skelbė žiniasklaida, Ukrainos specialiosios pajėgos D. Adomėną sulaikė praėjusią savaitę.

Spalio 7 dieną sukanka penkiolika metų, kai buvo įvykdytas vienas šiurpiausių nusikaltimų Lietuvoje – praeityje garsioje Kauno kavinėje „Vilija“ buvo nužudyti penki laikinosios sostinės kriminalinės „Daktarų“ gaujos nariai. Žudikai neįvardijami iki šiol Tai pirmasis atvejis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, kai buvo sušaudyti net 5 vyriškiai.

Vakar sustiprinto saugumo sąlygomis į Klaipėdos apygardos teismą iš Lukiškių kalėjimo atvežtas prieš kelerius metus didžiausiu pajūrio nusikalstamo pasaulio autoritetu laikytas Sigitas Gaidjurgis nepageidavo išgirsti jam skirto nuosprendžio. Tuo tarpu keliems jo buvusiems bendrams Temidės verdiktas buvo labai netikėtas, rašo „Respublika“. „Ko čia mane atvežėte? Pažeistos visos konstitucinės mano teisės. Neskaitykite. Išveskite.