Šaltakraujis žudikas. Kruvinų mafijos užsakymų vykdytojas. Pinigų troškulio apakintas budelis. Taip šią savaitę kalbėjo aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai. Visi šie žodžiai buvo skirti 16 metų nuo mūsiškės teisėsaugos besislapsčiusiam 43 metų vilniečiui Donatui Adomėnui, kuris įkliuvo Ukrainoje.
Buvo aktyviai keistasi informacija
Kaip skelbė žiniasklaida, Ukrainos specialiosios pajėgos D. Adomėną sulaikė praėjusią savaitę. Tikėtina, jog daugelį metų ieškotas įtariamasis galėjo daryti nusikaltimus ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, kitose šalyse, todėl jis sulaikytas keturiasdešimčiai parų.
„D. Adomėnas – vienas ilgiausiai ieškotų Lietuvos bėglių. Šio asmens sulaikymas buvo intensyvaus bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi tarp Lietuvos teisėsaugos žinybų ir Ukrainos kriminalistų rezultatas. Apsunkindamas teisėsaugininkams paiešką, D. Adomėnas nesyk keitė tapatybę, kad galėtų atvkyti ir gyventi Ukrainoje. Tikimės, jog jo ekstradicija įvyks artimiausiu metu. Deja, jo ekstradicijos procesas gali kiek užtrukti dėl kai kada abejotinų kaimyninėse šalyse svetimšaliams asmenims taikomų išdavimo taisyklių“, - portalui „Balsas.lt“ teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.
Artimiausiomis dienomis Lietuvos prokurorai laukia Ukrainos teisėsaugos oficialaus patvirtinimo, kada teisme prasidės D. Adomėno išdavimo procedūra.
Nužudymų pėdsakai veda į Kauną?
D. Adomėno tikslią buvimo vietą Lietuvos pareigūnai aiškinosi keletą metų. Tačiau Vilniaus kriminalistai jau ne vienerius metus įtarė, kad D. Adomėnas gali slėptis būtent Ukrainoje.
Užpernai šioje šalyje buvo sulaikytas jo bendrininkas 36 metų Danielius Sruoga. Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, sulaikytas D. Sruoga teisme pasakojo, kad su D. Adomėnu iš Lietuvos jie spruko į Baltarusiją, o po to – į Maskvą. Vėliau D. Sruoga persikėlė gyventi į Ukrainą, svetima pavarde įsidarbino povandeninio plaukiojimo instruktoriumi viename vandens pramogų parke.
D. Adomėną liepos 3-ąją sulaikė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir greitojo reagavimo būrys „Sokol“. Jis buvo sučiuptas, Kryme, Simeizo gyvenvietėje, su suklastotais dokumentais. Sulaikomas įtariamasis priešinosi, jį tramdė nemažas būrys kaukėtų ir ginkluotų pareigūnų.
Paklaustas apie D. Adomėno sulaikymo operaciją, A. Matonis atsakė: „Mūsų duomenimis, ji vyko sklandžiai. Tačiau šios operacijos smulkmenų kol kas negaliu atskleisti“.
Lietuvos ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad D. Adomėnas įtariamas vykdęs užsakomąsias žmogžudystes Lietuvoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse.
Neoficialiai kalbama, kad iš kitų samdomų žudikų lietuvis galėjo išsiskirti ne tik ypatingu negailestingumu ir ryžtingumu, bet ir savitu žmogžudysčių parengimo bei vykdymo stiliumi. Esą jis kruopščiai „tyrinėdavęs“ numatytą auką, naudodavęsis tobuliausia žvalgybine technika. Kalbama, jog Ukrainoje pastaraisiais metais veikė žudikas, kuris savo aukas nušaudavęs beveik be išimties tik Kalašnikovo markės automatu.
„D. Adomėno sulaikymas padės galutinai atskleisti 1991–1993-iaisiais Vilniuje bei jo apskrityje įvykdytas ir iki šiol neišnarpliotas kraupias žmogžudystes. Neatmestina, kad bus siekiama atskleisti, ar jis nebuvo prisidėjęs prie kai kurių „tamsių“ nužudymų Kaune“, – teigė A. Matonis.
Iki šiol bene daugiausia aistrų kelia dvi kauniečių mirtys – 2002 metais prie savo namų sušaudyto „daškinių“ gaujos iždininko Vidmanto Mickevičiaus (Kryžiaus) bei 2004-aisiais nužudyto kauniečio verslininko Valdo Jakučio žmogžudysčių bylos. Siejamas su „Vilniaus brigada“
Lietuvos pareigūnai D. Adomėno ieškojo jau nuo 1993-iųjų rudens.
Tais metais D. Adomėnas ir D. Sruoga saugojo cigaretėmis prekiaujantį verslininką, bendrovės „Virada“ viceprezidentą Vytautą Baurą. Įtariama, kad jiedu 1993-iųjų liepos mėnesį Vilniaus Architektų gatvėje, esančiame bute sušaudė V. Bauro verslo partnerį Ramūną Žygą ir jo svečią. Nusikaltėliai aukas nušovė ant jų galvų uždėję antklodę ir pagalvę.
Po mėnesio abu apsaugininkai Vilniuje pagrobė patį V. Baurą. Liepkalnio gatvėje tas ištrūko iš jų automobilio. Jam į pagalbą šoko netoliese buvę neuniformuoti brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos kuopos kariai. D. Adomėnas iš automato paleido seriją šūvių, bet pataikė ne į bėglį. Kulkos sužeidė tris karius ir vieną automobiliu pro šalį važiuojantį žmogų.
Šis nusikaltimas sukėlė didelį triukšmą visoje šalyje. Tris ar keturias dienas laikraščiai tik ir terašė apie šį įvykį Vilniuje.
Dar iki šio išpuolio D. Adomėnas ne kartą buvo pagarsėjęs kriminaliniuose sluoksniuose. Pareigūnai šį vilnietį įtarė ginklų bei sprogmenų laikymu, kitais nusikaltimais, tačiau įkalinimo bausmė jam taip ir nebuvo paskirta.
„Praėjusiame dešimtemtyje D. Adomėnas priklausęs tuo metu sostinėje karaliavusiai „Vilniaus brigadai“. Kiek vėliau pradėjo vykdyti šios grupuotės narių paskirtas sudėtingiausias užduotis“, - portalui „Balsas.lt“ kalbėjo A. Matonis.
„Kilerius“ gundo švelnus klimatas
1993–1995 metais, pavargę nuo susirėmimų, tarpusavio karų ir policijos persekiojimo, daugelis Vilniaus organizuotų nusikalstamų grupuočių atstovų ir jų užduotis vykdančių žudikų persikėlė į įvairias Europos šalis. Daugelis jų pasirinko Krymą arba Viduržiemio jūros šalis, kuriose šiltas ir švelnus klimatas, – Graikiją, Kiprą, Ispaniją, Italiją bei pietinę Prancūzijos pakrantę.
Tai bene geriausiai iliustruoja faktas, jog kadaise iš garsaus Maskvos tardymo izoliatoriaus „Matroskaja tišina“ pabėgęs žinomas Rusijos samdomas žudikas Aleksandras Solonikas nevaržomai gyveno ir galiausiai mįslingomis aplinkybėmis buvo pasmaugtas Graikijoje.
TIK FAKTAI
Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis užsienyje įkliuvęs samdomas žudikas iš Lietuvos buvo kaunietis Juozas Maksimavičius.
1992 metų gruodžio 28-ąją Kazachstane J. Maksimavičius nušovė Karagandos metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. Svičinskį.
1994 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas J. Maksimavičių nuteisė mirties bausme sušaudant. Tačiau vėliau tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas patenkino žudiko malonės prašymą – mirties bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Manoma, kad nemažai žmonių užsienyje nužudė ir garsiausiu Lietuvos samdomu žudiku laikytas Alvydas Juodris. 1998-ųjų rugpjūčio 28-ąją šis vyriškis nusišovė, kai jo konspiracinį butą Klaipėdoje šturmavo policijos ir „Aro“ pareigūnai.
Yra duomenų, kad kai kuriais atvejais Klaipėdos mafijos autoritetas Sigitas Gaidjurgis profesionalų žudiką A. Juodrį „paskolindavo“ ir kitiems Lietuvos bei Rusijos kriminalinio pasaulio šulams.
Manoma, kad Rusijoje ir Lietuvoje A. Juodris iš viso galėjo nužudyti apie 50 žmonių.
Už vieno kruvino užsakymo įvykdymą A. Juodris paprastai gaudavo nuo 5000 iki 50 000 JAV dolerių.
