Užliūliavo ir žurnalistus
Prieš 14 metų tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka sulaukė netikėto vizito. Pas jį savo noru apsilankė Vakarų Lietuvos mafijos krikštatėvis Sigitas Gaidjurgis.
Daugiau nei keturias valandas trukusiame pokalbyje vienas žiauriausių visų laikų Lietuvos banditų ilgai ir, atrodytų, nuoširdžiai įtikinėjo prokurorus, kad daugiau nei dešimt metų sklandantys gandai apie žvėriškus jo vadovaujamos gaujos nusikaltimus tėra konkurentų ir žurnalistų šmeižtas.
„Galiu pasakyti, kad čia didžiausias melas. Jokiai nusikalstamai grupuotei aš nevadovauju, žiūriu, kaip pragyventi, auginu penkis vaikus, neturiu nieko bendro su jokiomis grupuotėmis, nusikaltimais, – tokiais žodžiais savo pokalbį su prokurorais tą kartą pradėjo S. Gaidjurgis. – Aš nemanau, kad turėjau grupuotę. Turėjau vieną, antrą, trečią, ketvirtą draugą, su kuriais bendraudavau, išgerdavau, bet nevykdžiau nusikaltimų. Tai ką, aš negaliu draugauti? Aš Klaipėdoje gimiau, užaugau, sportuoti ateidavau su tam tikrais žmonėmis. Čia nėra nieko baudžiamo. Jeigu vykdai nusikaltimus – kitas reikalas. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.“
Dviveidis gangsteris
„Aš nedariau jokių nusikaltimų. Neturėjau jokios grupuotės ir nevadovavau. Aš vadovavau savo šeimai ir savo žmonai, – 2000-ųjų vasarį per apklausą prokurorų kabinete kalbėjo S. Gaidjurgis. – Kaip aš galiu turėti grupuotę – vieną draugą nužudė, antrą, trečią, į mane patį kėsinosi. Iš mano nelaimių padarė mane grupuotės vadeiva, centru.“
Kas jis – dviveidis Klaipėdos monstras? Kokia buvo jo vaikystė ir jaunystė? Kodėl S. Gaidjurgio gauja galėjo nevaržoma siautėti daugiau nei dešimtmetį? Kas Gaidjurginius siejo su kitomis Lietuvos gaujomis? S. Gaidjurgio motina paliko šeimą, kai būsimasis nusikaltėlių autoritetas dar buvo mažas berniukas. Sigitą užaugino tėvas ir pamotė. Paauglystėje jis niekuo neišsiskyrė iš kitų, nepasižymėjo vėliau legendiniu tapusiu įtarumu ir žiaurumu.
Tačiau pirmąją vagystę įvykdė būdamas šešiolikos.
Elgiuosi kaip ožys
1993-iųjų birželį pačiame Klaipėdos centre buvo susprogdintas Viktoras Varnas, pravarde Čianga. Buvęs Afganistano karo dalyvis kelerius metus tarnavo sovietų armijos specialiosios paskirties desantininkų dalinyje. Čianga buvo įvaldęs kovos menus, puikiai šaudė.
Atlikęs tarnybą kariuomenėje, Čianga grįžo į Klaipėdą ir vertėsi atsitiktiniais darbais. Tačiau žlungant Sovietų Sąjungai jis vienas pirmųjų mieste ėmė išlupinėti skolas iš tuomečių verslininkų.
„Čianga, grįžęs iš Afganistano, nenorėjo paklusti vietiniams, – prisimena knygą apie S. Gaidjurgio nusikaltimų kelią parašęs daug metų kriminalines temas nagrinėjantis žurnalistas Vytautas Žutautas. – Jis buvo tvirto charakterio vyras, išėjęs karinę mokyklą. S. Gaidjurgis jį yra kvietęs į vadinamąsias banditų schodkes (sueigas. – Red.), ir, atrodo, vieną kartą Čianga yra peršovęs kažkurį iš jų. Todėl paskui kažkas kerštaudamas susprogdino jo automobilį pačiame Klaipėdos centre. Ta byla nėra ištirta, ji liko tamsi. Nors visi jautė, kad turbūt S. Gaidjurgis susprogdino, viskas iki galo nebuvo išsiaiškinta.“
Mano šaltiniai policijoje prasitarė, kad tuomet Šiaulių banditų globojamas Čianga buvo aktyvus policijos informatorius. Jis buvo suteikęs nemažai vertingų žvalgybinių duomenų apie S. Gaidjurgio ir kitų grupuočių veiklą.
Neabejojama, kad pats S. Gaidjurgis apie tai buvo neblogai informuotas jam nuolat žinias teikusių pareigūnų. Ir nors gaujos vadeiva visada viešai skelbė, jog niekada nieko neskundė policijai, atėjęs į Generalinę prokuratūrą prisipažino, kad ir pats dabar elgiasi kaip ožys.
„Aš kovoju su policija ir su tais ožiais prakeiktais, kurie žudė, reketavo ir jų rankomis buvo pralietas nekaltų žmonių kraujas. Todėl su ožiais reikia elgtis ožiškai. Aš, kaip ožys, taip ir elgiuosi“, – per apklausą prokuratūroje yra sakęs S. Gaidjurgis.
