Vilniaus apygardos teismas nuosprendį Gaidjurginiams paskelbė 2006-ųjų sausį. Tiek prokurorams, tiek nuteistiesiems tą nuosprendį apskundus, galutinį tašką šioje byloje Aukščiausiasis Teismas padėjo tik po penkerių metų.
Nuosprendį apskundė
Prokurorų nuomone, nuosprendžiai Virginijui Baltušiui ir Arminui Graužiniui buvo per švelnūs. Pirmajam vietoj 18 metų prokurorai prašė įkalinimo iki gyvos galvos, o antrajam vietoj teismo skirtų 8 metų – laisvės atėmimą 15 metų.
Savo motyvų turėjo ir kalėti iki gyvos galvos nuteisti Sigitas Gaidjurgis bei Marius Marijošius. S. Gaidjurgis apeliaciniame skunde nurodė, kad nesąs padaręs nė vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl turįs būti išteisintas. Kad bausmė esanti per griežta ir neteisinga ir kad jis kaltu pripažintas dėl esą kitų žmonių padarytų nusikaltimų, skunde rašė ir M. Marijošius.
Iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą taip pat prašė V. Baltušis. Jo teigimu, buvusi pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą. Skunde V. Baltušis rašė, kad byla esanti suklastota, o apkaltinamasis nuosprendis esąs priimtas šališko teismo.
Išteisinamas prašėsi ir A. Graužinis.
Prokuroro nenušalino
Kaip buvo įprasta šioje byloje, ir Apeliaciniame teisme pradėjus nagrinėti bylą Gaidjurginiai pabandė nušalinti valstybinį kaltintoją Generalinės prokuratūros prokurorą Artūrą Urbelį. „Nušalinimą reiškiu Urbeliui, nes jis yra šališkas“, – teismui sakė M. Marijošius.
Po jo kalbėjęs S. Gaidjurgis pareikalavo to paties, nes, anot jo, „prokuroras Urbelis klastojo bylą“.
Kai teisėjai V. Baltušio paklausė, ką jis manąs apie A. Urbeliui pareikštą nušalinimą, šis atsakė: „Patyčių patyčios vyksta. Ir į protokolą tai įrašykit“. Nuteistajam ėmus daugiau replikuoti, teisėjas įspėjo jį negriauti posėdžio tvarkos ir neįžeidinėti žmonių. „Labiausiai įžeistas čia esu aš! Su antrankiais kaip gyvulys!“ – šaukė V. Baltušis. Kadangi per teismo posėdžius jis būdavo neramus, konvojaus policininkai paprastai jį visą laiką laikydavo surakintomis rankomis ir atokiau nuo kitų teisiamųjų.
Beje, savo versiją Apeliaciniam teismui pateikė ir A. Graužinis. Jis tvirtino, kad sulaikomas 2002-ųjų rudenį jis prie savęs grynaisiais turėjęs 12 000 litų. Esą mainais už tuos pinigus policijos pareigūnai jį siūlę paleisti į laisvę.
Teisėjų kolegija nepatenkino nuteistųjų prašymų nušalinti prokurorą, bet pirmajame posėdyje nagrinėti bylos iš esmės taip ir nepradėjo. Paaiškėjo, kad dėl ligos vienas advokatas neatvyko, o kiti byloje dalyvaujantys gynėjai nėra susipažinę su byla. Be to, V. Baltušis pareiškė nepasitenkinimą savo advokatu ir pareikalavo kito.
Pradėti nagrinėti bylą iš esmės Apeliacinis teismas planavo 2006-ųjų rugsėjo pabaigoje, tačiau pradėjo tik 2007-ųjų vasario 23-iąją.
Įrodymai nepakito
To posėdžio pradžioje buvo gautas A. Graužinio prašymas sušvelninti jam kardomąją priemonę ir išleisti jį į laisvę. Šį prašymą teismas atmetė, o patį A. Graužinį dar įspėjo dėl prokuroro įžeidinėjimo.
O štai A. Damkų Apeliacinis teismas nuprendė paleisti. Jis išbuvo suimtas 4 metus ir 5 mėnesius. Savo sprendimą paleisti į laisvę nuteistąjį teismas motyvavo tuo, jog iš pataisos namų, kuriuose buvo laikomas A. Damkus, buvo gauta informacija apie tai, jog jam grasinama fiziniu susidorojimu. A. Damkus kalėjo Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, vėliau buvo perkeltas kitur, bet vis dėlto baimintasi dėl jo gyvybės. Tad A. Damkus tą pačią dieną buvo išleistas namo, gavęs įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje.
Ir vasario 23-iąją teismas beveik nepasistūmėjo į priekį, nes tiek S. Gaidjurgis, tiek M. Marijošius, tiek V. Baltušis ir A. Graužinis pateikė daugybę prašymų – iškviesti dešimtis liudytojų, ekspertų. Tad byloje buvo padaryta pertrauka iki gegužės 10-osios.
Tačiau nei iš naujo apklausti liudytojai, nei ekspertai naujų įrodymų nepateikė. Posėdžiai vyko beveik metus, bet ir Apeliacinio teismo teisėjai buvo beveik tokios pat nuomonės kaip ir jų kolegos iš Vilniaus apygardos teismo. Tiesa, kai kuriems nuteistiesiems jie bausmes netgi sugriežtino.
Paskutinis žodis
Prieš paskelbiant Apeliacinio teismo nuosprendį 2008-ųjų sausį teisiamiesiems buvo suteikta teisė tarti paskutinį žodį. Čia vėl labai pasireiškė S. Gaidjurgis – pažadėjo savo kalbą sakyti net tris dienas. Beje, ir apygardos teisme paskutinį žodį jis žadėjo sakyti ilgai, tačiau pakalbėjęs vos 15 minučių, visus susirašytus kalbos lapus atidavė teisėjams.
Šį kartą 15 minučių S. Gaidjurgiui neužteko, bet ir trijų dienų nereikėjo. S. Gaidjurgis citavo bylos medžiagą, neigė jam pateiktus kaltinimus ir sakė esąs teisiamas be įrodymų. „Taip, aš esu banditas, bet negalima visų nusikaltimų nurašyti man“, – sakė S. Gaidjurgis.
Teismas Klaipėdoje
Kai Apeliacinio teismo teisėjai rašė nuosprendį Gaidjurginiams, Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama dar viena byla, kurioje kartu su tos gaujos senbuviais S. Gaidjurgiu ir A. Damkumi buvo teisiami Valdemaras Macevičius, Povilas Skruibys, Arūnas Kaveckas, Aurimas Norvydas, Valentinas Kleinovas. Apie šitų asmenų 2000 metais Klaipėdoje padarytus nusikaltimus ir patį teismą mes jau esame rašę. Jie buvo teisiami už verslininkų užpuolimus, automobilių sprogdinimus, žmonių sužalojimą.
S. Gaidjurgis, vos pradėjus nagrinėti bylą, už nepagarbą teismui ir prokuroro užgauliojimą visam proceso laikui buvo pašalintas iš teismo salės. 2008-ųjų spalį, skelbiant nuosprendį, S. Gaidjurgis buvo iš Vilniaus atvežtas į Klaipėdą, tačiau teismo salėje vėl šūkavo ir piktinosi, teismo nuosprendį pavadino paistalais, todėl buvo surakintas antrankiais ir išvestas.
Teismas už terorizmą S. Gaidjurgiui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Griežtai buvo nuteisti ir kiti: kalėti nuo 3 iki 11 metų. Ypač nemalonus teismo nuosprendis buvo A. Damkui. Kaip minėta, vos 2007-ųjų vasarį Apeliacinis teismas jį buvo išleidęs į laisvę, nes buvo gauta duomenų, kad jam grasinama fiziniu susidorojimu. Paskelbus Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį A. Damkus buvo areštuotas teismo salėje. Teismas jam skyrė 6 metus nelaisvės.
Sugriežtino bausmes
Apeliacinis teismas savo nuosprendį paskelbė tik 2010 metų balandį. Šio teismo teisėjų kolegijos nuomone, visų tos bylos nuteistųjų kaltė buvo įrodyta. Kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų S. Gaidjurgio, V. Baltušio, M. Marijošiaus, A. Graužinio apeliacinių skundų teiginius, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvęs šališkas, kad buvusi pažeista nuteistųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Nuteistųjų teiginiai pripažinti neatitinkančiais bylos aplinkybių ir esančiais tik deklaratyvaus pobūdžio.
Teisėjų kolegija dalies veikų, kvalifikuotų pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą, kvalifikavimą pakeitė ir jas kvalifikavo pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą – dėl to buvo pakeistos ir kai kurios bausmės.
Buvo sugriežtinta bausmė V. Baltušiui. Vietoj 18 metų nelaisvės teismas jam skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Dabar šis nusikaltėlis iki gyvos galvos kalėti nuteistas jau kelis kartus.
Vienerius metus Apeliacinis teismas pridėjo ir A. Graužiniui – vietoj 8 jis kalės 9 metus.
Apeliacinio teismo nuosprendį Gaidjurginiai irgi apskundė. Ir kai ką laimėjo.
Panaikino neturtinę žalą
Šių metų sausio 20-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek S. Gaidjurgiui, tiek V. Baltušiui, tiek M. Marijošiui ir A. Graužiniui paliko galioti laisvės atėmimo bausmes, tik panaikino nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. O ji buvo ne tokia ir maža – 432 000 litų.
Pasirodo, kad tyčiniai nužudymai, už kuriuos buvo priteista ši neturtinė žala, buvo padaryti 1997–1999 metais, kai galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas. O šiame kodekse prievolė atlyginti neturtinę žalą tokiu atveju dar nebuvo numatyta. Naujasis Civilinis kodeksas įsigaliojo tik 2001 metų liepos 1 dieną ir atgaline tvarka netaikomas.
Turtinės žalos Gaidjurginiai padarė už 156 204 litus. Ji turėtų būti atlygintina, tačiau vargu ar kalėjime S. Gaidjurgis, M. Marijošius ar V. Baltušis uždirbs tiek pinigų. O iki šiol galiojantys įstatymai, galima sakyti, gynė nusikaltėlių turtą. Klaipėdoje daugelis žino apie tai, kad S. Gaidjurgis turėjo ne vieną butą ne tik pačiame uostamiestyje, bet ir Vilniuje, namus – Šilutėje ir Trakų rajonuose, automobilių, net laivą, vis dėlto S. Gaidjurgį areštavus pasirodė, kad visas šis turtas yra ne jo, o jo sugyventinių, buvusių žmonų, jų motinų... Iš S. Gaidjurgio viso labo buvo paimtas tik geltono metalo pakabukas, 12 litų ir 5 centai. Daugiau jo kišenėse nebuvo nieko. Ir ne tik kišenėse. Visi nusikaltėliai paprastai sugeba taip paslėpti savo turtus, kad jų rasti neįmanoma.
Taigi galų gale nuosprendis žudikams pagaliau įsigaliojo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Faktai/biografijos:
Sigitas Gaidjurgis, gimęs 1958 metų spalio 30 dieną Klaipėdoje.
1975 metais nuteistas už valstybinio turto grobstymą – 5 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
1976 metais – už valstybinio turto grobstymą pakartotinai – 6 metams.
1982 metais – už piktybinį chuliganizmą – 4 metams.
1999 metais – už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą – 3 mėnesiams ir 10 dienų.
2005 metais – už žmogžudystes ir kitus nusikaltimus – kalėti iki gyvos galvos.
2008 metais – už terorizmą – 8 metams.
2005 metais Vilniaus apygardos teismas įrodė, kad S. Gaidjurgis nužudė 16 žmonių. Už tai, taip pat už ginklų laikymą, turto sunaikinimą teismas jį nuteisė 3 kartus kalėti iki gyvos galvos ir dar 215 metų nelaisvės.
***
Virginijus Baltušis, gimęs 1966 metų gruodžio 14 dieną Panevėžyje.
Iki savo žmogžudysčių epopėjos buvo teistas tik kartą – 1997 metais gavo 10 000 litų baudą už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą.
Vilniaus apygardos teismas įrodė, kad kartu su Gaidjurginiais V. Baltušis nužudė 5 žmones, ir už tai jam paskyrė 56 metus nelaisvės. Galutinai apibendrinus šias žmogžudystes jam skirta kalėti iki gyvos galvos.
Dar 6 kartus kalėti iki gyvos galvos ir dar 168 metus Vilniaus apygardos teismas nuteisė V. Baltušį pačių Tulpinių byloje. Ten buvo įrodyta, jog jis dalyvavo nužudant 26 žmones. Taigi ant V. Baltušio sąžinės – 31 atimta gyvybė.
***
Marius Marijošius, gimęs 1971 metų gruodžio 9 dieną Klaipėdoje.
1988 metais nuteistas už vagystes – 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
1990 metais – už išžaginimą – 10 metų.
2002 metais – už nužudymą – 17 metų.
2005 metais teismas įrodė, kad M. Marijošius dalyvavo nužudant 5 žmones. Už tai jis nuteistas 76 metams laisvės atėmimo, o bausmes subendrinus – kalėti iki gyvos galvos.
***
Renatas Šadeikis, gimęs 1970 metų balandžio 10 dieną Klaipėdoje.
Iki susitikimo su S. Gaidjurgiu buvo neteistas. Kartu su kitais Gaidjurginiais dalyvavo nužudant 9 žmones, buvo pagrindinis jų gaujos sprogdintojas. Už visus nusikaltimus teismas jam skyrė net 104 metus nelaisvės. Vis dėlto už tai, kad padėjo atskleisti visus Gaidjurginių nusikaltimus, jam buvo paskirta tik 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
***
Artūras Damkus, gimęs 1969 metų liepos 24 dieną Klaipėdoje.
1993 metais nuteistas už turto prievartavimą ir grasinimus – 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
1999 metais – už šaunamojo ginklo nešiojimą ir pasų taisyklių pažeidimą – metams ir 6 mėnesiams.
Kartu su Gaidjurginiais A. Damkus dalyvavo nužudant 4 žmones. Už šį ir kitus nusikaltimus jam buvo skirti 35 metai nelaisvės, o bausmes subendrinus liko 7 metai ir 2 mėnesiai.
Dar 6 metus kalėti Klaipėdos apygardos teismas už žmonių sužalojimą jam paskyrė 2008 metais.
***
Arminas Graužinis, gimęs 1960 metų spalio 24 dieną Klaipėdoje.
1978 metais nuteistas už išžaginimą – 4 metams laisvės atėmimo.
1981 metais – už pareigūno vardo pasisavinimą, sukčiavimą ir atvirąją vagystę – 5 metams.
1988 metais – už prekybą narkotikais – 3 metams ir 6 mėnesiams.
1993 metais – už neteisėtą laisvės atėmimą ir turto prievartavimą – 6 metams.
1998 metais – už chuliganizmą – metams ir 4 mėnesiams.
Kadangi teisiamas su Gaidjurginiais A. Graužinis savo kaltės nepripažino, tai tik už nužudymo slėpimą, neteisėtą laisvės atėmimą ir žmogaus sužalojimą jam buvo skirti 9 metai nelaisvės, be to, jis pripažintas pavojingu recidyvistu.
PABAIGA
Žilvinas VIZGIRDA
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (1)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (2)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (3)
...
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (29)
