Pasvalio rajone gelbėdamas audros nutraukto elektros laido purtomą brolį, žuvo penkių vaikų tėvas. „Dėl mūsų vyriausiojo brolio Aurelijaus Aglinsko mirties aš kaltinu tik Rytų skirstomuosius tinklus, – žvelgdamas į tragedijos vietą „Akistatai“ pareiškė Latvijoje gyvenantis Arvydas (30 m.).
Tyliai pritardamas jo žodžių klausėsi jauniausias brolis aštuoniolikmetis Artūras Valiulis, kurį gelbėdamas ir žuvo Aurelijus.
Nelaimė į Vaškus (Pasvalio raj.) atslinko kartu su juodais audros debesimis. Po pietų kaime praūžė galinga audra su kruša, tądien talžiusi visą Lietuvą. Vaškų kaimo pakraštyje, prie daugiabučio gyventojų ūkinio pastato, vėjas nulaužė seną žilvitį. Lietui aprimus, apžiūrėti nulaužto medžio į kiemą susirinko aplinkinių namų gyventojai. Buvo ir būrelis vaikų. Tada žmonės pastebėjo, kad krisdamas žilvitis nutraukė ir į ūkinį pastatą nuvestus du senus elektros laidus.
„Prieš daug metų, kai išėjo įstatymas, mes patys į ūkinį pastatą po žeme atvedėme elektros kabelį, todėl nutrauktieji laidai nuo to laiko buvo nenaudojami, – pasakojo Arvydas. – Visi netgi buvo įsitikinę, kad jie atjungti, jais elektros srovė neteka.“
Tragedija po audros
Lygiai taip pat manydamas, kad laidai atjungti, A. Valiulis pasilenkęs paėmė vieną laidą, norėdamas jį susukti. Laidas buvo su gamykline izoliacija, todėl iš pradžių Artūras nieko nepajuto. Tačiau vos vaikinas ėmė laidą vynioti, per daug metų nuo saulės ir šalčio sudūlėjusi izoliacija ėmė trūkinėti ir A. Valiuliui staiga kirto galingas elektros smūgis. Pasirodo, elektrikai savo darbą padarė aplaidžiai – atvedus požeminį kabelį, jie elektros srovę atjungė tik sienoje, o pačius ore kabojusius laidus taip ir paliko prijungtus prie transformatorinės.
Tačiau tą akimirką į nelaimę papuolusiems žmonėms ne tas rūpėjo. Artūras parkrito raitydamasis ir negalėdamas paleisti laido, nes šis buvo prilipęs prie rankos. Tai matydamas, broliui į pagalbą šoko A. Aglinskas. Jis išplėšė Artūrui iš rankos laidą, tačiau tada srovė trenkė jam.
Ant žemės pakritusį ir sąmonę praradusį A. Aglinską už kelnių galų nuo laido nutempė kaimynas Jonas, pats už savo didvyrišką poelgį irgi buvęs elektros nupurtytas. Atbėgusi kaimynė medikė Alma Magelinskienė Aurelijų puolė gaivinti, bet visos pastangos buvo bevaisės.
Išrinko vardą ir žuvo
Sukrėsti kaimiečiai bandė skambinti Rytų skirstomųjų tinklų dispečeriams, kad šie atjungtų srovę, kol dar kas nors nežuvo, bet bendrovės telefonas neatsakė. Srovė buvo atjungta tik po kelių valandų, kai atvykę rajono kriminalistai pagaliau surado atsakingus elektrikus.
Traktorininku dirbęs A. Aglinskas su pirmąja žmona turėjo 2 sūnus. Prieš kelerius metus jis vedė antrą kartą, su kita žmona susilaukė 3 dukrų. Jauniausiąją žmona pagimdė nelaimės išvakarėse.
A. Aglinskas puikiai sutarė su savo moterimi, paėmusi kreditą šeima susitvarkė butą. Tragedijos dieną Aurelijus žmoną parsivežė iš gimdymo namų. Pasigrožėjęs naujagime, vyras padėjo jai išrinkti Karolinos vardą ir po pietų žuvo... Jam tebuvo 34 metai.
Po laidotuvių nutrenktojo artimieji ketina pasitarti su advokatu, ar nepareiškus ieškinio elektrikams už aplaidumą. Tačiau, „Akistatos“ žiniomis, Rytų skirstomųjų tinklų vadovai kaltinimus neigia – pasak jų, yra žinoma, jog negalima liesti nutrauktų, ant žemės gulinčių elektros laidų, tad tragiška A. Aglinsko mirtis įvykusi ne dėl tos bendrovės kaltės.
Nužudė vandens siurblys
Kasmet mūsų šalyje elektros nupurtyti žūva keliolika žmonių. Pasak inžinieriaus elektriko Algimanto Datkūno, šios nelaimės nutinka dėl dviejų priežasčių. Mažesnė dalis tragedijų (kaip nutiko ir A. Aglinskui) įvyksta be žmogaus kaltės, gelbėjant kitą ar dėl nelaimingų sutapimų.
Apmaudžiai beprasmiškai prieš porą metų Šiauliuose žuvo penkiolikmetė, laisčiusi daržą. Nelaimė Bačiūnų gatvėje esančioje sodų bendrijoje “Lelija-2” įvyko šiltą rugpjūčio popietę.
Paauglė kartu su savo dvejais metais vyresne seserimi nutarė palaistyti daržą, todėl abi pasiėmė seną netvarkingą elektrinį vandens siurblį ir nudrožė prie tvenkinio.
Jaunesnioji sesuo siurblį įmerkė į vandenį nežinodama, kad pažeista jo elektros laido izoliacija. Vyresnioji tuo metu nutempė elektros laidą ir įjungė į name esantį elektros lizdą... Po minutėlės sugrįžusi prie tvenkinio septyniolikmetė rado savo seserį plūduriuojančią žemyn galva kūdroje. Vyresnioji seserį čiupo, kad ištrauktų, tačiau vos ją palietė, atšoko pati gavusi elektros srovės smūgį. Tada nuskuodusi išjungė elektros laidą ir seserį ištraukė, gaivino, kaip mokėjo, bet viskas veltui – iškviesti greitosios pagalbos medikai paauglės neatgaivino.
Mergina neišmanė apie pavojų
Pasak inžinieriaus A. Datkūno, žymiai dažniau dėl elektros smūgio kalti būna patys nukentėjėliai. Tokios žūties geriausias pavyzdys – šiemet balandį didžiulį rezonansą sukėlusi nelaimė Vilniaus centre: parko transformatorinėje buvo nutrenkta 23 metų besišlapinusi mergina.
Nelaimė nutiko po septintos valandos vakaro Vilniaus senamiestyje esančiame Sereikiškių parke. Nuo vaikštinėjusios jaunimo kompanijos atsiskyrė mergina, kuriai prireikė nusišlapinti. Kadangi aplink niekur tualeto nėra, nuo praeivių žvilgsnių mergina nutarė pasislėpti elektros pastotėje. Vėliau nustatyta, kad į geležinį garažą panašios transformatorinės durys seniai buvo chuliganų išlaužtos.
Vos mergina ėmė šlapintis, ją trenkė galingas elektros išlydis. Srovė buvo tokia stipri, kad mergina ne vienoje kūno vietoje apdegė iki apanglėjimo. Nelaimingoji dar gerą valandą gulėjo merdėdama transformatorinėje, kol buvo atjungta elektra ir gelbėtojai galėjo prieiti. Pasikankinusi dvi paras ligoninėje, mergina visgi mirė.
Elektra nutrenkė per šlapimą
„Dalį kaltės dėl šios nelaimėlės žūties ir panašių nelaimingų įvykių turėtų prisiimti net ir mokytojai, – neabejoja A. Datkūnas. – Kam per pamokas mokiniams be perstojo į galvas kimšti, kada išsiveržė Vezuvijus ar kas Barbadoso sostinė. Daugelis tą Vezuvijų su Barbadosu matys kaip savo ausis, o elektros prietaisai bei laidai mus supa visą mūsų gyvenimą kiekviename žingsnyje.
Mokytojai turėtų daugiau dėmesio skirti praktiškiems dalykams, reikėtų išsamiau paaiškinti, kodėl ir kaip trenkia elektros srovė, kaip nuo jos apsisaugoti“.
Anot A. Datkūno, akivaizdu, kad transformatorinėje iš kažkurio laido vyko elektros nuotėkis į žemę. „Mergina nežinojo, kad vanduo, o ypač druskų turintis šlapimas – geri srovės laidininkai. Nesunku suvokti, į kokią vietą elektra kirto merginai pritūpus šlapintis...“
Pasak inžinieriaus, elektros srovė neretai sutraukia raumenis, todėl negalima delnu, vidiniu pirštų paviršiumi kepštelint tikrinti, ar laidininku neteka srovė. Bet A. Datkūnas perspėja, jog geriau ranka iš viso taip netikrinti, nes neretai net sekundę trukęs elektros smūgis būna mirtinas, nes srovė sutraukia ir širdies raumenį, sustabdo plakimą.
Saugiau ne nueiti, o nušokčioti!
Elektros srovė ypač pavojinga stovint ant drėgnos žemės, betoninių rūsio grindų ar drėgnų vonios plytelių, tačiau tūkstančius žmonių elektra nutrenkė ir namie ant medinių sausų grindų.
A. Datkūnas prisiminė ne taip seniai įvykusią tragediją Latvijoje. Švęsti Joninių į šią šalį buvo atvykusi šiauliečių šeima. Kol tėvai linksmai bendravo su janiais ir janėmis, jų pradines klases lankęs sūnus nutarė pameškerioti. Tėvas vaikui davė 4 ar 5 metrų ilgio meškerę, bet nė pats nežinojo, kad anglies pluoštas – karbonas, iš kurio dabar gaminamos modernios žūklės priemonės, yra ne elektrą izoliuojanti plastmasė, o geras elektros laidininkas. Nešdamas pakeltą karboninį meškerykotį, vaikas juo netyčia prisilietė prie virš ežero ėjusių aukštos įtampos elektros laidų ir krito negyvas vietoje...
Inžinierius pabrėžė: pastebėjus ant žemės gulintį nuo stulpo nukarusį ar nežinia iš kur ateinantį elektros laidą, jokiu būdu negalima prie jo artintis! Jei tai aukštos įtampos laidas, net eiti tolyn nuo jo pavojinga, nes gali trenkti į kojas žeme ratu aplink laidą tekanti srovė. Galite juoktis, bet nuo įtartino laido, gulinčio ant žemės, saugiausia pasitraukti šokčiojant ant suglaustų kojų.
„Elektra – nematoma, negirdima ir neužuodžiama, todėl žmonės dažnai neįvertina, koks pavojus tyko prisiartinus prie laidų, kuriais teka kelių tūkstančių voltų įtampos elektros srovė. Tokio laido nereikia nė paliesti – aukštavoltės srovės išlydis, kaip miniatiūrinis žaibas, dažnai trenkia per pusmetrio ar net didesnį atstumą“, – perspėjo A. Datkūnas. – Kuo oras drėgnesnis, tuo šis atstumas didesnis!“
Kaip nutrenktuosius gelbėti
„Jei žmogų visgi nukirto elektra, tikrai nereikia pasikliauti senovišku metodu – kūno apkasimu žeme, – baigdamas kalbėjo inžinierius A. Datkūnas. – Visų pirma reikia kuo greičiau atjungti žmogų nupurčiusią srovę – ištraukti kištuką iš elektros lizdo ar išjungti pastato elektros saugiklius“.
Jei tai neįmanoma, žmogų purtantį elektros laidą galima patraukti žnyplėmis ar nukirsti kirviu – jeigu šių įrankių rankenos plastmasinės, medinės, sausos.
Jei įrankių po ranka nėra, nuo elektros šaltinio žmogų patartina nutempti rankas apsivyniojus sausu drabužiu.
Tada belieka daryti nukentėjusiajams širdies masažą bei dirbtinį kvėpavimą.
Sigitas Stasaitis
