akistatos

Pasaulio žiniasklaida, rasdama vis naujų detalių, jau kelias savaites vis primena apie kraupia tragedija virtusias vestuves Turkijoje, kai per šią šventę buvo įvykdytas teroro aktas ir žuvo per 50 žmonių, o dar dešimtys buvo sužeisti. Tarp pastarųjų – ir abu jaunieji. Lietuvoje irgi netrūksta įvykių, kai vietoj lauktos vestuvių šventės lieka liūdnai stebėtis ar net gedėti.

Po ilgo teismo durų varstymo, komikas ir televizijos laidų vedėjas Justinas Jankevičius gali jaustis laisviau. Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį byloje, kur vyras kaltinamas dviejų brolių italų sumušimu. Nors prokuratūros atstovė siūlė griežtą bausmę – vienų metų laisvės atėmimą lygtinai, paskelbta, kad J. Jankevičius baudžiamosios atsakomybės išvengs. J.Jankevičiui skirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – 376 eurų įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Buvo laikai, kai mokytojas, kaip ir kunigas bei gydytojas, buvo didžiausią autoritetą turintys, labiausiai gerbiami šviesuoliai. Net pagalvoti apie juos bloguoju atrodė kaip didžiausia nuodėmė. Taip pasakoja dabartiniai garbaus amžiaus pensininkai. O jau jų vaikai, vaikaičiai ir proanūkiai, dabarties karta, atrodo, dega vis mažesne meile ir pagarba mokytojui. Antraip teisėsaugos institucijose nebūtų taip dažnai linksniuojama ši šviesuolių profesija.

Pernai Lietuvoje kalėti iki gyvos galvos nuteisti septyni žmogžudžiai. Nors, atrodo, jų nusikaltimai skirtingi, tačiau jų gyvenimas panašus. Girtuoklystė nuo paauglystės, plėšimai, vagystės, muštynės. O štai dar trys iki gyvos galvos į kalėjimą pasiųsti nusikaltėliai priklausė banditų gaujai. Žudė spontaniškai Jau rašėme, kad panevėžietis Saulius Vidugirys ir kėdainietis Vitalijus Zaikinas įkalinimą iki gyvos galvos užsidirbo, kai nužudė kartu girtaujančius pažįstamus žmones.

2014 metais nelaimės Lietuvos keliuose nusinešė daugiau žmonių gyvybių, negu 2013-aisiais. Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika skelbia, kad pernai per avarijas žuvo 265 žmonės, tai yra 9 daugiau negu užpernai. Tarp žuvusiųjų – net 24 nepilnamečiai. Šildytis uždrausta Žinant, kad Lietuvoje dėl emigracijos ir per mažo gimstamumo gyventojų kasmet sparčiai mažėja, belieka liūdnai apgailestauti, kad „karas“ keliuose vyksta nemažėjančiais tempais.

Praėję metai kriminaliniu požiūriu buvo panašūs į ankstesniuosius: vyravo buitinės žmogžudystės, nemažėjo smurtautojų šeimose, nedavė ramybės telefoniniai sukčiai, nuolat vyko prekyba narkotikais, klestėjo kontrabanda. „Akistata“ apžvelgia rezonansinius metų nusikaltimus. Prisimename bylas, kurios sukėlė didelės visuomenės dalies susidomėjimą.

Policijos pareigūnai savo pažadą ištesėjo – Jonavoje mažametę nuskriaudęs 16 metų paauglys atsidūrė už grotų. Kauno apylinkės teismas nutarė suimti jį kol kas 3 mėnesiams. Nuskriaudė dešimtmetę Žinia apie dešimtmetės išžaginimą po Jonavą pasklido gruodžio 12-ąją. Policijai apie įvykį pranešė nukentėjusios mergaitės mama. Tuoj pat Jonavos policijos komisariate buvo sušauktas skubus pasitarimas, skriaudiko paieškoms mestos gausios policijos pajėgos.

Visiems, kas laukia džiugių metų pabaigos švenčių, būtina prisiminti, kad kartais tą lauktą džiaugsmą gali stipriai apkartinti traumos, patirtos dėl sprogusių petardų ir fejerverkų. Mat Lietuvoje kasmet vidutiniškai apie 30 žmonių priversti gydytis tokius sužalojimus. O iš viso nuo 2000-ųjų šalyje apie 470 žmonių patyrė fronto karių likimą – buvo daugiau ar mažiau sužaloti įvairių pirotechnikos priemonių.

Turbūt niekas neatsakys į klausimą, kodėl moterys teka už įkalinimo įstaigose sėdinčių vyrų. Pasak šiose įstaigose dirbančių pareigūnų, priežastys įvairios ir sunkiai suvokiamos – gal iš nuobodulio, gal dėl žemiškųjų malonumų (nors ir retų), o gal moterys verčiamos, nes kažkam kažką skolingos? Priežastys įvairios Panevėžio pataisos namų (PN) administracija pernai gavo 33 nuteistųjų prašymus tuoktis, tačiau buvo įregistruota tik 21 santuoka – mat dalis moterų arba jų vyrų persigalvojo.

„Akistatos“ paskaičiavimu, šiemet Lietuvoje būta mažiausiai šešių šeimos dramų: nužudytos 5 žmonos arba sugyventinės ir vienas sutuoktinis. Šios tragedijos paženklino Ignalinos, Ukmergės, Marijampolės, Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonus. O kiek šiemet įvyko teismų, jau paskyrusių bausmę žmonos ar vyro (ar sugyventinių) žudikui, sunku ir suskaičiuoti, nes jų gana daug.

Steponas Šaulys Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie dvi vilnietes, kurios naiviai įkliuvo į čigonų tautybės burtininkių tinklus ir, norėdamos, kad joms būtų nuimtas užkeikimas, neteko beveik 70 000 litų. Tačiau yra dar viena, beveik nežinoma, ekstrasensų grupė, apie kurią būtina perspėti visuomenę. Kai kurie jaunesni ekstrasensai į juos besikreipiančias gražesnes moteris išnaudoja net.

Praėjusiame „Akistatos“ numeryje aprašėme tris epizodus iš serijinio žudiko „odisėjos“. A. Varnelį, nužudžiusį senuką Feliksavo kaime, palikome pas brolius Mockus, Telšiuose. Pirmieji pėdsakai Pas tuos brolius netrukus tirdami nužudymo bylą užsuko ir kriminalistai. Nužudytojo sūnėnas įtarė, kad kažkas atsitiko su dėde. Pakviestas apylinkės inspektorius įlipo pro langą ir tuojau grįžo. 71 metų senukas Justinas Rekašius – nužudytas! Netrukus sodyboje jau dirbo kriminalistai.

Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie teismą, kuriame teisiami susišaudymo Kaune, kai buvo sužeisti trys Kamuolinių gaujai priskiriami vyrai, dalyviai. Teisėsaugininkai bando įrodyti, kad tai karo tarp Agurkinių ir Kamuolinių pasekmė. Tačiau Agurkiniams jų bylos dabar nerūpi. Jie turi didesnių problemų nei konkurentai.

Algirdas Butkevičius, per 100 dienų ministro pirmininko poste dar nespėjęs nuveikti didelių darbų, gali džiaugtis aukštais reitingais. Daugeliui rinkėjų imponuoja nuosaiki ministro pirmininko laikysena, o lyderystės stoka, Vyriausybei dirbant trumpą laiką, dar nekrinta į akis. Savo kalboje Vyriausybės šimtadienio proga A. Butkevičius minėjo tris suformuotas darbo grupes - mokesčių reformos, užimtumo problemų ir energetikos.

Per keletą dienų vien Alytaus krašte – apie 20 000 litų, tuo pat metu Klaipėdoje – dar 6000. Tiek pinigų telefoniniams sukčiams „padovanojo“ patiklūs gyventojai. Ką gi, jau bene vienuoliktus metus žmonės mulkinami apgavystėmis apie neva į bėdą patekusius artimuosius. Tik du iš mažiausiai 13 neseniai nusižiūrėtų aukų ryžosi pergudrauti sukčius, ir šiems buvo uždėti antrankiai.

Dzūkijos teisėsaugininkai bando suprasti, kodėl jų krašte šiais metais atsirado itin retai pasitaikančiais vadinamų nusikaltimų, kai lytinio smurto aukomis tampa vyresnio, netgi itin garbaus, amžiaus moterys. Suėmė trims mėnesiams Šv.

Nors Vyriausybė dar sausio pradžioje nusprendė nuo žemės paviršiaus nušluoti šešis Kuršių nerijoje neteisėtai iškilusius pastatus, jie iki šiol stovi kaip stovėję. Atrodo, kad kol kas bus griaunama tiktai nedidelė medinė veranda. Klaipėdos apylinkės teismas prieš keletą dienų įpareigojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją nugriauti nelegalią verandą, pastatytą prie pirties šalia Gintaro įlankos Juodkrantėje.

127 – tiek nuteistų nepilnamečių Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (NTI-PN) darbuotojai šiuo metu turi atvesti į doros kelią. Dar 65 tardymo izoliatoriuje laukia teismo – jais taip pat reikia pasirūpinti. Šis rašinys ir bus apie tai, kaip gyvena nuteisti paaugliai, ką jie veikia už storų NTI-PN sienų, ar lengva atsisakyti praeities. VAIKAI IR NUOTAIKOS Ernestas ir Aurimas –jau dvidešimtmečiai.

Aiškėja, jog girtą konfliktą šeimoje sukėlusiam šiauliečiui prokurorui D. Pažarauskui policijos, prokuratūros ir teismų vadovai galėjo atkeršyti už kandžias replikas. Gruodžio 15-ąją įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Po įmantriu pavadinimu slepiasi nauja žmonas mušančių girtų vyrų tramdymo tvarka, o vieną rimtą problemą pakeitė kita.

Pasak Teisės instituto ekspertų, per pastaruosius 10 metų nusikalstamumo lygis Lietuvoje iš esmės nesikeičia, netgi nežymiai mažėja. Tačiau policijos suvestinėse žiaurių nusikaltimų – nužudymų, žaginimų – per metus užregistruojama maždaug po 250. Apie tai, ar įmanoma apsisaugoti nuo smurtautojų, juos „išskaičiuoti“, apie žmogaus teises su Teisės instituto Baudžiamosios justicijos skyriaus vyresniuoju mokslo darbuotoju daktaru Karoliu Jovaišu kalbasi „Akistatos“ žurnalistė A. Žutautienė.

Ukrainos teismai už grotų buvo susodinę dešimtis nekaltų žmonių. Kai kurie iš jų, neištvėrę tardymo ir kankinimų, nusižudė, o kiti – tiesiog prisipažino dėl to, ko nepadarė. Žmogžudys rekordininkas Praėjusio penktadienio „Akistatos“ numeryje rašėme apie Ukrainoje klestinčią teisėsaugos pareigūnų savivalę, dėl kurios į kalėjimus buvo sukišti niekuo dėti žmonės, apkaltinti išžaginimais ir žmogžudystėmis, kurių jie nepadarė.

Krašto apsaugos ministerija neapsaugojo savo pareigūno, dirbusio Panevėžyje. Kontržvalgybininkas, vertęsis ir ginklų kontrabanda, buvo nušautas. Pasala Taigi grįžkime į tą 1994-ųjų liepos vakarą, kai „tulpiniai“, pasidaliję ginklus ir radijo stoteles, išsiskirstė Marijonų gatvės rajone. Broliai Blinkevičiai turėjo stebėti kelią ir per raciją pranešti, kad Žalias pasirodė gatvėje ir tuoj įvažiuos į namo kiemą.

Žurnalistas seka karštais senų Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimų tyrimo pėdsakais. Kasdien ieškoma nusikaltimų vietų Atrodo, kad pastaraisiais metais sutriuškintus ir kalėti iki mirties nuteistus Panevėžio „tulpinius“ bei Klaipėdos „gaidjurginius“ pagal kraupių nusikaltimų skaičių gali nesunkiai pranokti Kaune ilgus metus siautėjusi 51 metų Henriko Daktaro vadovauta Vilijampolės „daktarų“ grupuotė.

Nuo pat savo gyvavimo pradžios Panevėžio „tulpiniai“ ne tik nesiskaitė su aplinkiniais – jie negailėjo ir savų. Tuo metu, kai „šmikiniai“ buvo sodinami už grotų, „tulpiniai“ klestelėjo. Pirmiausia jie sugebėjo uždirbti iš kontrabandos. Sienos tada buvo bemaž nesaugomos, tad iš Lietuvos keliavo spalvotieji metalai, o į Lietuvą – didžiuliai furgonai alkoholio. Pelnas buvo neapsakomas. Dalį jo „tulpiniai“ panaudojo prasidėjusiai privatizacijai.

Prasiskolinęs Seimo milijonierius pasišovė išlaikyti armiją benamių, nežinodamas, kad tai jam kainuos tūkstančius. Benamiai nemoka nei tvarkingai gyventi, nei taupyti. Visų miestų benamiai ruošiasi migruoti į Šiaulius. Rimtai.

Panevėžys nuo kitų Lietuvos miestų visuomet skyrėsi viena su kita kovojančių organizuotų nusikalstamų grupuočių gausa. Pareigūnus kaustė baimė Ar prisimenate, kaip XXI amžiaus išvakarėse buvo vadinamas Panevėžys? „Čikaga prie Nevėžio“. Šis miestas buvo tiesiog suraižytas korupcijos, intrigų, žmogžudysčių randais. Policija čia dirbo tuščiomis apsukomis. Miestas nedidelis, todėl visi vienas kitą pažinojo.

Kiekvienais metais spalio 27-ąją švenčiant Lietuvos kriminalinės policijos dieną, išrenkamas geriausias kriminalistas – „Metų seklys“. Jam kartu su titulu atitenka ir simbolinė pypkė. Šiemet aukščiausias įvertinimas skirtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Narkotikų skyriaus kriminalistams. Jie demaskavo Alfuko nusikalstamą grupuotę, kuri gamino narkotikus ne tik Lietuvos, bet ir Skandinavijos rinkai.

Šiaulių apygardos teismas buvo gailestingas vos senolės nenužudžiusiems smurtautojams. „Tu, durniau, dar nuo manęs atsiimsi! Pamatysi!“ – sėdėdamas Šiaulių apygardos teismo salėje „Akistatos“ žurnalistui pagrasino teisiamas aštuoniolikmetis Modestas Grišius. Jei ne už nugaros jam surakintos rankos, jei ne konvojaus policininkai, M. Grišius žurnalistui tikriausiai čia pat būtų padaręs tą patį, už ką ir teisiamas – jis kone mirtinai sumušė 85 metų senutę.

Neįleistas pas sugyventinę, medkirtys benzininiu pjūklu išpjovė duris. „Loreta, geriau įleisk geruoju, nes vis vien įeisiu!“ Taip pagrasinęs Dainius Bilius (31 m.) iš Maželių kaimo (Joniškio raj.) truktelėjo benzininio pjūklo paleidimo virvę... Nuščiuvę namo gyventojai – 24 metų Loreta, pas kurią ir veržėsi sugyventinis D. Bilius, jos 4 metų sūnelis ir tėvai – klausėsi, kas gi vyksta už durų.

Pamestinukė Dalia. Toks vardas naujagimei buvo suteiktas ne atsitiktinai: viliamasi, kad būtent vardas lemtingai pakreips motinos atstumtos mažylės gyvenimo kelią sėkmės link.   Nuo Antanuko – iki Dalios Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) tęsia savo ne vienerių metų tradiciją – motinų „gegučių” atstumtus ir dar ligoninėje paliktus bevardžius naujagimius pavadina ir įregistruoja Lietuvos prezidentų vardais.

Po patirto smurto vaikams padedantys atsigauti specialistai teigia, kad vienas iš 10 tokių vaikų yra patyręs seksualinę prievartą. Kitaip tariant – tapęs pedofilo auka. Pedofilai – „savi“ ir „svetimi“ Pernai Lietuvoje buvo užregistruota 114 lytinio smurto prieš vaikus, arba pedofilijos, atvejų – nukentėjo 19 berniukų ir 95 mergaitės. Manoma, kad dar daugiau tai patyrusių ar tebepatiriančių vaikų lieka tylėti. Pedofilija – kone dažniausiai pastarosiomis savaitėmis linksniuojamas žodis.

Kapucinas, išdrįsęs mesti iššūkį Daktarams, į teisiamųjų suolą pasiuntė tris šios giminės narius. Apgulė Daktarų vilą Kai kuriems daugelį metų pasyviai „daktarų“ grupuotės asmenų nusikaltimus stebėjusiems Kauno pareigūnams atrodė, kad norint nusiųsti už grotų gerai žinomą nusikaltėlį, tenka prirašyti kalnus raštų, apklausti liudytojus, atlikti daugybę brangiai kainuojančių ekspertizių, grumtis su gudriais advokatais.

Prieš 4 metus Henytės sūnus buvo nuteistas, o Daktarai atšoko sidabrines vestuves. Žinios net apie įtartinus kaimynus 2003 metais tuometinis Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius viešai kreipėsi į mūsų šalies visuomenę dėl informacijos suteikimo apie vietines kriminalines grupuotes. V. Grigaravičius, per žiniasklaidą paskelbęs savo mobiliojo telefono numerį, sulaukė naujų duomenų apie Kauno „daktarų“ gaują.

„Akistata“ įsitikino, kad „Daktarai“ į aukščiausios Lietuvos valdžios elitą bandė įsiveržti net per savo atžalas. Jaunimas medžiojo gardžius kąsnius 2002–2004 metais Kauno „daktarų“ grupuotės vyrai nuolat ieškodavo naujų objektų, kurie duotų didžiulį pelną. Gaujos senbuviai netgi turėjo savo žvalgybos tarnybą. Henytės sėbrams pavyko surasti jaunų, prieš tai kriminalinėse suvestinėse „nepasirašiusių“ jaunuolių.

Penktadienį Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai į Lietuvą iš Bulgarijos pargabeno įtariamąjį Henriką Daktarą, kuris 2009 m. spalio 6 d. Varnos apeliacinio teismo sprendimu buvo išduotas Lietuvai, - tai penktadienį laikraščio „Akistata“ redakcijai patvirtino Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė. „Akistatos“ žiniomis, H. Daktaras į Lietuvą pargabentas specialiu kariniu lėktuvu.

Henrikas Daktaras „Akistatos“ žurnalistui prisipažino kolekcionavęs spaudos iškarpas apie savo audringą praeitį. Ar tikėti fantastiška versija? Šio žurnalistinio tyrimo autorius, kelerius metus rinkęs medžiagą apie galingiausios ir ilgiausiai Lietuvoje gyvavusios kriminalinės grupuotės – „daktarų“ – istoriją, apie „Vilijos“ restorane įvykdytą kruvinąją akciją, per kurią buvo žiauriai nužudyti penki „slabadinių“ aplinkos vyrai, prisimena susitikimus su rugsėjo 4-ąją Bulgarijoje sulaikytu H. D...

Pirmąsyk akis į akį su Henriku Daktaru susitikęs „Akistatos“ žurnalistas sužinojo neišsipildžiusias jo gyvenimo svajones. Sėkmingas skambutis į J. Naujalio gatvę Tiek prisižiūrėjęs, kaip Henytė noriai dalija interviu žiniasklaidos atstovams, nemaniau, kad taip lengvai jis sutiks duoti interviu netgi niekada iki tolei nematytam žurnalistui, tuomet pateikusiam ne tik kriminalinio pobūdžio rašinius vieno šalies dienraščio leidinių grupei.

Demokratija ir žodžio laisvė... Ar joms galiojant, bet kokiomis priemonėmis ir nebaudžiamas gali susidoroti su savo priešininku, apšmeižti tau neįtikusį kaimyną, atkeršyti nedraugui? Visi, ko gero, dar puikiai prisimename neseniai „Akistatoje“ ir kitoje spaudoje aprašytą daug diskusijų sukėlusią penkiametės tvirkinimo istoriją.

Jeigu manote, kad prievartautoją ar žudiką galima atpažinti iš tolo, labai klystate. Didžioji dauguma smurtautojų su draugais, pažįstamais ir kaimynais elgiasi nepriekaištingai. Klastingi angelai Turbūt ne vienas yra matęs kokį aštraus siužeto filmą apie maniaką ir pykęs, kad taip ilgai niekas jo neatpažino ir laikė vos ne į žemę nusileidusiu angelu – esą toks paslaugus ir mielas. Tačiau tokį žiūrovo jausmus ir nervus dirginantį siužetą dažnai sukuria ne režisierius, o pats gyvenimas.

Diskusija apie automobilių vairuotojų amžių – sena ir populiari. Vienų aštrios strėlės nukreiptos į pradedančiuosius, kitų – į garbaus amžiaus pensininkus. Statistika – jaunų vairuotojų nenaudai Jeigu tragišką avariją sukelia jaunas, ne pensinio amžiaus vairuotojas, skubame jį vadinti kelių ereliu ir kaltinti dėl dėmesingumo bei patirties stokos, pramuštgalviško elgesio kelyje.

Šiuo metu Bulgariją valdo ne parlamentas, o septynios šalį pasidalijusios nusikalstamos grupuotės. Tokioje valstybėje Henrikas Daktaras jautėsi lyg žuvis vandenyje. Būnant Lietuvoje ir skaitant mūsų spaudoje pasirodžiusius straipsnius apie Henriką Daktarą, susidaro klaidingas įspūdis, kad ir bulgarų spauda nuolat rašo apie mūsų mafijos vadeivą. Iš tikro taip nėra.

„Akistata“ ieško atsakymo, kodėl kai kurie girti žmonės tampa agresyvūs artimiesiems. Šiandien keturiasdešimtmetis bedarbis šiaulietis Arūnas Baravičius Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje beveik visą dieną sėdi susiėmęs už galvos – namie pasigėręs jis savo įniršį taip išliejo ant artimųjų, kad pusės metų dukterėčia, nudurta peiliu, mirė, subadyta motina atsidūrė reanimacijoje, o brolis gydosi namie.

Apie serijinius žudikus ir maniakus prirašyta daugybė knygų ir šimtai mokslinių darbų, prifilmuota kilometrai kino juostų ir televizijos laidų, tačiau jie buvo ir liks amžina mįslė. Kas vis dėlto verda jų smegeninėse, kad jie tarsi kokie užprogramuoti robotai žudo, žagina, kankina? Ispanų rašytojas J. Gomezas-Churado romane „Dievo šnipas“, kuriame nagrinėja serijinio žudiko susiformuoja, pateikia duomenis, kad šiuo metu yra žinomi 191 žudikas maniakas vyras ir 39 tokios moterys.

Anksčiau laiko išėjęs laisvėn Henrikas Daktaras buvo pažadėjęs antrąją knygą, tačiau ne plačiajai visuomenei. Atstovas spaudai – ir už grotų Per paskutinį šiame rašinių cikle aprašytą kalėjimo laikotarpį – daugiau kaip 6 metus – H. Daktaras pradėjo užrašus, kurių dauguma vėliau atgulė garsioje knygoje „Išlikt žmogumi“. „2001-ųjų spalio 12 dieną, penktadienį, buvo mano teismo diena. Truputį nerimavau ir jaudinausi, nes nežinojau, kaip teismas atsižvelgs į mano personą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia, ką jam suteikė kalėjimų „universitetai“. Kaunas neteko lyderio? 1996 – 2001 metais H. Daktarui atliekant bausmę, gerokai pakito Kauno kriminalinio pasaulio struktūra, atsirado naujų lyderių. Tuo metu Henytės vietą „daktarų“ gaujoje buvo užėmęs Egidijus Abarius (Goga), tačiau praėjus kuriam laikui jis pasislėpė nuo teisėsaugos, todėl ši vieta vėl liko tuščia.

Ne tik rizikos grupės šeimų vaikai stebina ir šiurpina savo nusikalstamu elgesiu. Tokia išvada padaryta po skandalo Marijampolėje, kai trys mergaitės išniekino kapus. Linksmybėms pasirinko kapines Marijampolės policijoje tebetiriamas įvykis dėl kapų išniekinimo.

Ilgametis prokuratūros veteranas Vladimiras Kakoškinas prisimena, kaip teko bendrauti su Henriku Daktaru. Kalėjimų išrinktasis „Zonos įstatymus“ priima arba keičia tik „vierchai“, padedami jiems ištikimų „šustriakų“. Bet koks „potvarkis“ įsigalioja tik jiems tarpusavyje susitarus ir paskelbus. Kadangi kolonijos „vierchai“ susitikti akis į akį negali, taisykles jie nustato per tarpininkus susirašinėdami ar perduodami įsakymus žodžiu.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Praeityje garsus uostamiesčio nusikalstamo pasaulio autoritetas Aleksandras Sonas nuteistas kalėti už prekybą narkotikais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. Sonui 4 metų laisvės atėmimo bausmę skyrė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jomis prekiauti. Prie šios bausmės klaipėdiškiui dar pridėta anksčiau neatliktos 2 metų 1 mėnesio ir 15 dienų bausmės „uodegėlė“, tad, subendrinus bausmes, Aleksandras į laisvę turėtų išeiti tik po 5 su puse metų.