Pernai Lietuvoje kalėti iki gyvos galvos nuteisti septyni žmogžudžiai. Nors, atrodo, jų nusikaltimai skirtingi, tačiau jų gyvenimas panašus. Girtuoklystė nuo paauglystės, plėšimai, vagystės, muštynės. O štai dar trys iki gyvos galvos į kalėjimą pasiųsti nusikaltėliai priklausė banditų gaujai.
Žudė spontaniškai
Jau rašėme, kad panevėžietis Saulius Vidugirys ir kėdainietis Vitalijus Zaikinas įkalinimą iki gyvos galvos užsidirbo, kai nužudė kartu girtaujančius pažįstamus žmones. Kadangi Saulius nužudė tik du, tai jam bausmė buvo sušvelninta ir dabar jis kalės jau gerokai trumpiau. Vitalijus nužudė tris, tad jam, jei niekas nepasikeis, teks kalėti visą likusį gyvenimą. Panevėžiečiai Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis savo auką, dar nepilnametę merginą, sudegino gyvą, jų nusikaltimas sukrėtė visus, tad teisėjams paskelbti kitokį verdiktą nebuvo galimybės, nes juos dar prieš teismo procesą nuteisė visa Lietuva. Tuomet visi tik ir tekalbėjo, kad būtina sugražinti mirties bausmę.
Kai buvo nužudyti senukai Šiaulių rajone tokio rezonanso nebuvo. Nors visos gyvybės turi vienodą kainą, tačiau emociškai jaunų žmonių visuomet gaila labiau. Todėl, kai Šiaulių apygardos teismas labiau kaltą ir, svarbiausia, kaltės nepripažįstantį Gediminą Pašilį pasiuntė į Lukiškes visam gyvenimui, viešos žmonių reakcijos kaip ir nebuvo. Tokie žudikai Lietuvoje teisiami vos ne kasdien, tad tik paploti reikėtų teisėjams, kurie neatsižvelgdami į bausmių vidurkius, žudiką uždarė visam likusiam gyvenimui.
Dar tris žudikus kalėti iki gyvos galvos pasiuntė Vilniaus apygardos teismas. Šie nuteistieji jau kitokio plauko. Jei tie, apie kuriuos rašiau ankstesniuose „Akistatos“ numeriuose, žudė spontaniškai, būdami girti ar apsvaigę nuo narkotikų, tai Vilniuje nuteisti trys Šiaulių apylinkėse žudę vyrai priklausė banditų gaujai ir patys sąmoningai pasirinko tokį gyvenimą.
Pavojingi visuomenei
105 tomų bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti net 13 asmenų, Lietuvos generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 metais, o nuosprendis buvo paskirtas tik pernai.
Teisme palaikęs kaltinimą Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis prašė Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Teismas taip ir padarė. Nuosprendį paskelbusi teisėja Audronė Kartanienė pabrėžė, kad iki gyvos galvos įkalinti nusikaltėliai yra labai pavojingi visuomenei. Jų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai – toks yra jų gyvenimo būdas. Pasak jos, labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę neatstatomas pasekmes, buvo apgalvoti iš anksto, organizuoti, padaryti iš keršto bei baimės, jog sulauks atpildo už anksčiau padarytus nusikaltimus. Nuteistieji demonstravo cinišką požiūrį į kito žmogaus gyvybę.
Iki gyvos galvos įkalinti A. Skėris ir M. Kardišauskas buvo pripažinti kaltais dėl dviejų, o Š. Juodžbalys – dėl vieno nužudymo. Kartu su jais veikusiam Viktorui Mulai teks kalėti 20 metų.
Nužudė Ramaškę
Teismas konstatavo, kad Š. Juodžbalys, A. Skėris ir M. Kardišauskas nužudė Kauno nusikalstamos grupuotės lyderiu vadintą Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė.
Ramaškė buvo nušautas 2000 metų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint iš siaubo klykiančiam mažamečiui. Tarpuvartėje žudikas ramiai prasilenkė su aukos žmona, bėgusia prie ką tik nušauto vyro.
Duodamas parodymus, dabar nuteistas ir valstybės saugomas Kauno nusikalstamo pasaulio vienas iš lyderių Jonas Bielskis-Senelis, teisme apklausiamas dėl Ramaškės nužudymo, tikino negalįs pasakyti, kas paleido mirtiną šūvį, tačiau teigė neabejojąs, jog žudė kažkas iš Sauliaus Skėrio ir V. Mulos grupuotės. Jos nariai buvo apiplėšę R. Kuzmino žmoną, todėl po to baiminosi, kad šis Šiaulių nusikaltėliams gali keršyti.
Dar 1994 metais V. Mula kartu su bendrininkais apiplėšė R. Kuzmino butą, iš jo žmonos reikalavo pinigų. Tai buvo daroma norint sumažinti R. Kuzmino įtaką grupuotėje. Tuo laiku jis laikė 150 000 JAV dolerių grupuotei priklausančių pinigų. Kai kartą R. Kuzminas pateko į areštinę, V. Mula su sėbrais tuo ir pasinaudojo. Persirengę policininkais, jie be vargo pateko į Kuzminų butą ir iš Ramūno žmonos Kristinos pareikalavo pinigų. V. Mula ir Vytautas Raudonis buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje ir nuteisti. R. Kuzminas V. Mulai į kalėjimą perdavė: „Gyvas esi tol, kol sėdi už grotų“.
Teisme parodymus davęs Markas Kardišauskas tvirtino, kad A. Skėris ir jo tėvas tykojo, kada iš namų išeis R. Kuzminas, o mirtiną šūvį paleidęs Šarūnas Juodžbalys.
Užmušė strypu
M. Kardišauskas ir A. Skėris taip pat buvo pripažinti kaltais dėl šiaulietės Rimos B. nužudymo 2000-ųjų balandžio 11 dieną. Tą dieną Sauliaus Skėrio gauja įsiveržė į turtingo Šiaulių komersanto butą. Plėšikai žinojo, kad sutuoktinis darbe, o jo žmona Rima – viena namuose. Kai plėšikai atsirakino duris ir įėjo į šiaulietės butą, A. Skėris trenkė moteriai per galvą metaliniu strypu. Tuomet užpuolikai ją surišo, o M. Kardišauskas – uždusino. Taip jis turėjo įrodyti ištikimybę gaujai. Po to lavoną apklojo marška ir visi ramiai rausėsi po daiktus.
Beje, tas pats M. Kardišauskas jau buvo teistas už tai, kad Šiauliuose žiauriai nužudė ir apiplėšė gerai mieste žinomą vaistininkę. Moters jie patykojo prie namų durų, apsvaigino ją, įtempė į namus ir nušovė. Iš moters namų jie išsinešė juvelyrinius dirbinius, iš kiemo išsivarė jos automobilį. Po visų bylinėjimusi už šį nusikaltimą V. Mula ir Š. Juodžbalys buvo nuteisti po 18 metų, A. Skėris – 17, o M. Kardišauskas – 13 metų laisvės atėmimo. Šį nuosprendį Šiaulių apygardos teismas paskelbė 2010 metų gegužę. Bendradarbiauti apsimoka
Vieną iš Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų Ariką Pastuškovą prokuroras siūlė įkalinti 15 metų, o jo buvusį draugą ir bendražygį Joną Bielskį-Senelį – tik 5 metams. Pastarasis pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną sunkų nusikaltimą ne tik šioje, bet ir kitose baudžiamosiose bylose. Jis liudijo ir paties Kauno mafijos lyderio Henriko Daktaro byloje.
Tiesa, dar 2005-aisiais teisėsaugininkams padėjęs atskleisti tamsiausias senosios Kauno mafijos paslaptis, J. Bielskis Daktarų klano nusikaltimus narpliojančiai teisėjų kolegijai liudijo nuotoliniu būdu. Buvęs gangsteris, kurį kažkada H. Daktaras laikė teisingu žmogumi, neišdrįso pažvelgti tiek jam, tiek buvusiems bendražygiams į akis. Pats J. Bielskis pareiškė, kad jį trikdo ir teismo procese dalyvaujantys anuomet Daktarų gaujos viršūnėms priskirti vyrai, ir įkyrus žurnalistų dėmesys.
Teismas ir J. Bielskio atveju palaikė prokurorą: A. Pastuškovas nuteistas 14 su puse metų laisvės atėmimo bausme, o J. Bielskiui teismas skyrė 5 metus nelaisvės.
Prokuroro teigimu, ši byla parodė, jog su teisėsauga bendradarbiaujantiems nusikaltėliams gali būti skiriamos gerokai švelnesnės bausmės.
„Sprendžiant bausmės skyrimą teismas pripažino, jog tokia pagalba yra labai svarbi ir valstybei reikalinga, – sakė A. Urbelis. – Niekas kitas negali duoti paaiškinimų iš vidaus, tik tas asmuo, kuris buvo toje situacijoje, tame nusikalstamame susivienijime. Ši pagalba teisėsaugos organams yra labai svarbi. Žinoma, galima moraliai smerkti už nusikaltimų sunkumą, bet įstatymai ir visa visuomenė reikalauja, jog nusikaltimai, ir šiuo atveju – patys sunkiausi – būtų ištirti ir išaiškinti“.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis taip pat sakė, kad šioje byloje paskelbtas nuosprendis – rimtas signalas nusikaltėliams.
„Šis nuosprendis svarbus tuo, kad pasiųsta žinia, jog už apgalvotus, šaltakraujiškus, taip pat itin žiaurius nusikaltimus, tuos nusikaltimus, kurie įvykdomi prieš šeimos narį ar matant mažamečiams, taikoma itin griežta bausmė, – sakė jis. – Neseniai visuomenę supurtė įvykiai Panevėžyje, kai kurie politikai inicijavo pataisas, kad už kvalifikuotus nužudymus turi būti baudžiama itin griežtai. Šis teismas parodė, kad įstatymai yra ir jie taikomi“.
Simuliavo beprotį
Vienas iš teisiamųjų – Saulius Skėris – bylą nagrinėjant teisme, susirgo ir mirė nuo insulto, tad buvo teisiamas tik jo sūnus Audrius Skėris. Jo tėvas buvo gana įdomi asmenybė. Teismo nustatyta, kad S. Skėrys tikslingai subūrė grupę nusikalstamai veiklai, į ją įtraukė ir savo sūnų Audrių.
Kalbama, kad S. Skėrys buvo Kauno mafijos lyderio J. Bielskio patikėtinis ir būdavo pasiruošęs vykdyti bet kokią jo užduotį. S. Skėris galėjo žudyti dėl mažiausios smulkmenos. Jis buvo puikus šaulys ir geras psichologijos žinovas. Kadangi žinojo, jog pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, vis tiek vieną kartą įklius, studijavo medicinos knygas, kad prireikus galėtų apsimesti psichikos ligoniu ir būtų pripažintas nepakaltinamu. Ne kartą jam yra pavykę apgauti gydytojus – šie nuspręsdavo, kad banditas negalėjo suprasti savo veiksmų.
S. Skėris nebuvo samdomas žudikas, kokius dabar dažnai rodo filmuose. Skirtingai nuo tų filmų „kilerių“, jis plėšė, vagiliavo, reketavo, žudė verslininkus, moteris. Mirusio S. Skėrio atžvilgiu byla dabar nutraukta.
Petras KURMELIS
