Praėję metai kriminaliniu požiūriu buvo panašūs į ankstesniuosius: vyravo buitinės žmogžudystės, nemažėjo smurtautojų šeimose, nedavė ramybės telefoniniai sukčiai, nuolat vyko prekyba narkotikais, klestėjo kontrabanda. „Akistata“ apžvelgia rezonansinius metų nusikaltimus. Prisimename bylas, kurios sukėlė didelės visuomenės dalies susidomėjimą.
Siekia išteisinimo
Lietuvos apeliaciniame teisme, kur nagrinėjami Henriko Daktaro ir kitų jo grupuotės narių bei prokurorų skundai, jau išklausytos prokurorų ir advokatų baigiamosios kalbos.
Nors H. Daktaras, kuris padarė septynis labai sunkius, su kėsinimu į žmogaus gyvybę susijusius bei šešis lengvesnius nusikaltimus ir pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau dar dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo jis išteisintas nenustačius jo kaltės.
Prokurorų nuomone, Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs Kauno banditų bylą, suklydo. Generalinė prokuratūra mano, kad prieš metus paskelbtas nuosprendis H. Daktaro byloje turėtų būti pakeistas – H. Daktaras turėtų būti nuteistas ir dėl nusikaltimų, dėl kurių buvo išteisintas. Jeigu taip ir būtų, bausmė H. Daktarui nepasikeistų. Jis gi apskundęs nuosprendį tikisi, kad bus išteisintas.
Paskutiniajame teismo posėdyje kalbėjęs H. Daktarą ginantis advokatas Kristupas Ašmys pažymėjo, kad H. Daktaras nėra toks, koks yra vaizduojamas visuomenei, jis teisiamas už nusikaltimus, padarytus dar praėjusiame šimtmetyje, ir mano, kad šio įkalinimas iki gyvos galvos neatitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir žeidžia žmogaus orumą. Advokatas prašė, kad teismas ištaisytų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų padarytą klaidą ir prašė H. Daktarą išteisinti dėl visų nusikaltimų, išskyrus suklastoto paso panaudojimą Bulgarijoje. Jeigų teismas vis tik konstatuotų jo kaltę, tai bausmė, advokato nuomone, neturėtų būti griežtesnė nei 20 metų laisvės atėmimo.
Šioje byloje prokurorai taip pat siekia įkalinti iki gyvos galvos kitą grupuotės kūrėją ir vadovą Egidijų Abarių. Klaipėdos apygardos teismas jam skyrė 20 metų laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija E. Abarių pripažino vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus. Pats kaltinamasis tiesiogiai žmonių nežudė.
E. Abarius buvo išteisintas dėl dvylikos nusikaltimų, iš kurių trys kaltinimai nužudymu ir du pasikėsinimu nužudyti. Kaip ir H. Daktaras, taip ir E. Abarius siekia išteisinimo.
Tuo pačiu apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su teisėsauga bendradarbiaujančiam buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui Rimvydui Žilinskui, prašo, kad nuteistieji atlygintų tūkstantines išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas H. Daktaro ir jo bendrų byloje nuosprendį planuoja skelbti šių metų pradžioje. Su paskutiniuoju žodžiu į teismą dar turėtų kreiptis patys teisiamieji, o vėliau beliks tik laukti nuosprendžio.
H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėjama nuo 2011 metų gegužės. Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada Henytė pasislėpė. Jis buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto, 2009 metų rugsėjo 4 dieną.
Teisybės paieškos
Išteisinimo siekia ne tik mafijos veikėjai, tačiau kartais teisybės paieškos užtrunka labai ilgai ir tik kantrybė bei tiesos troškimas padeda nugalėti. Štai neteisėtai apkaltinto ir kalėjime mirusio Jono Gramausko šeima pernai po 18 metų bylinėjimosi pagaliau laimėjo bylą prieš valstybę.
Kaunietis J. Gramauskas už grotų atsidūrė po to, kai 1996 metų spalio mėnesį į policiją kreipėsi užpultos ir apiplėštos kaunietės. Jos tikino, kad nukentėjo nuo taksi vairuotojo ir jo draugo. Moterys buvo įsidėmėjusios tris užpuoliko automobilio numerius, o pastarieji sutapo su J. Gramausko vairuojamo taksi numeriais. Nukentėjusiosios per policijos komisariate surengtą akistatą patvirtino, jog jų užpuolikas būtent J. Gramauskas.
Prokurorams ir teisėjams to užteko, kad 1999 metų balandžio mėnesį šis vyras būtų nuteistas. Nors buvo teisiamas pirmą kartą, tariamam užpuolikui buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. J. Gramauskas buvo suimtas teismo salėje iki nuosprendžio įsigaliojimo ar jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
Praėjus vos keletui mėnesių, iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas J. Gramauskas mirė kameroje. Mirties liudijime medikai nurodė, kad mirtis ištiko dėl išeminės širdies ligos.
Tada J. Gramausko našlė Aldona nutarė įrodyti, jog vyras už grotų buvo pasodintas nekaltai. Baudžiamąjį kodeksą, teismų precedentus, įstatymus išnagrinėjusi A. Gramauskienė nenuleido rankų kovodama už vyro garbę, nors ne kartą girdėjo, jog jai nepavyks nieko laimėti.
Našlės samdyti advokatai pasiekė, kad vyro bylą dar kartą atidžiai peržiūrėtų Generalinės prokuratūros prokurorai. Pastarieji ir nustatė, jog liudytojų parodymuose daug neatitikimų ne tik dėl įvykio aplinkybių, bet ir dėl užpuoliko išvaizdos.
Taigi, praėjus keleriems metams tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka pripažino, kad jo kolegos Kaune bylą vedė labai aplaidžiai. Tad nereikėjo net teismo sprendimo, kad būtų pripažinta, jog miręs J. Gramauskas yra nekaltas. Bylą nutraukė Generalinės prokuratūra pripažinusi, kad per parengtinį tyrimą padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
A. Gramauskienė, įrodžiusi, kad jos vyras nukentėjo dėl aplaidžiai dirbusių teisėsaugininkų, pabandė prisiteisti kompensaciją už moralinę žalą, patirtą dėl vyro mirties. Ji su dukra reikalavo priteisti 1 mln. litų neturtinei ir beveik 4000 litų materialinei žalai atlyginti. Moteris buvo įsitikinusi, jog neteisingai apkaltintas jos sutuoktinis Lukiškių kalėjime mirė dėl prastų sąlygų įkalinimo įstaigoje ir nuolatinio streso, kurį sukėlė teisėsaugininkų klaidos.
A. Gramauskienei ir jos dukrai Renatai teko bylinėtis daugiau kaip dešimtmetį, kol pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) moterims priteisė neturtinės žalos atlyginimus. Tiesa, ne miljonus.
Civilinis kodeksas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau kodeksas nenumato atlygintinos neturtinės žalos dydžio (piniginės sumos) minimumo ar maksimumo. Įvertinti neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju turi teismas. Lietuvoje jau susiformavusi teismų praktika, kad toks žalos atlyginimas yra gerokai mažesnis nei kad ekonomiškai stipriose šalyse ir milijonų teismai nepriteisia. Tad A. Gramauskienei LAT priteisė sumokėti 52 000 litų, o R. Gramauskaitei – 42 000 litų.
Beje, neturtinei žalai atlyginti nėra senaties termino. Tad tie nukentėjusieji, kurie dėl vienos ar kitos priežasties užmiršo išsireikalauti kompensacijos iškart po įvykio, gali bet kada tai padaryti. Žinoma, jei turi pakankamai įrodymų, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala.
Klonio gatvės aidai
Kai kurios Garliavos pedofilijos skandalo bylos jau išnagrinėtos paskutinėjė instancijoje – Lietuvos aukščiausiajame teisme. Kaip tik šiame teisme paskelbtas verdiktas buvusiems Kauno Panemunės policijos komisariato (PK) pareigūnams – tyrėjai Rasai Kairienei ir to paties komisariato viršininkui Egidijui Kuckailiui. Abu pripažinti kaltais išdavę Drąsiui Kedžiui melagingą pažymą, kad jo ir Laimutės Stankūnaitės dukra buvo tvirkinama.
2008 metų gruodžio 19 dieną siaubingą keršto planą sukurpęs D. Kedys kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą Kauno Panemunės PK tyrėją R. Kairienę, tvirtindamas, kad jo dukra neva buvo tvirkinama jo sugyventinės L. Stankūnaitės tėvų bute. Tyrėja nesivargino apsilankyti „nusikaltimo vietoje“ ir lengva ranka išrašė melagingą pažymą apie tariamai tvirkintą vaiką, o tuometinis PK viršininkas E. Kuckailis ją pasirašė.
Šį dokumentą D. Kedys pristatė Kauno apylinkės teismui ir paprašė uždrausti motinai bendrauti su dukra. Remdamasis šia pažyma teismas patenkino D. Kedžio prašymą.
Nors 2009 metų pradžioje Kauno apygardos teismas skirtas laikinąsias mažametės apsaugos priemones sušvelnino, tačiau dukrą iš globėjos Neringos Venckienės namų L. Stankūnaitei pavyko atsiimti tik 2012 metų gegužės 17 dieną.
Abiejų melagingą pažymą išdavusių pareigūnų baudžiamąją bylą daugiau nei dvejus metus nagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismas. Mat kaltinamieji bei jų gynėjai vis teikė įvairius prašymus ir reikalavo įvairiausių neva bylai reikšmingų dokumentų, tai vienas, tai kitas kaltinamasis vis sirgo ar dėl kitų priežasčių negalėjo dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose.
Tiek R. Kairienei, tiek E. Kuckailiui inkriminuojamas nusikaltimas buvo priskiriamas prie netyčinių, tad senaties terminas – 5 metai nuo veikos padarymo (šiuo atveju nuo 2008 metų gruodžio 19 dienos). Matyt, tikėdamiesi besibylinėdami sulaukti senaties, kaltinamieji iš paskutiniųjų tempė bylos nagrinėjimo laiką. Tačiau Panevėžio apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Venckus nesileido išmušamas iš vėžių – užpernai rugsėjo 30 dieną nuosprendį paskelbė. Abu Kauno PK pareigūnai buvo pripažinti kaltais dėl tarnybos pareigų neatlikimo, jiems buvo skirtos po 4940 litų dydžio baudos. Iš dalies buvo patenkintas ir nukentėjusiosios – L. Stankūnaitės – civilinis ieškinys ir priteista 40 000 litų neturtinės žalos.
Tačiau R. Kairienė ir E. Kuckailis neketino pasiduoti ir nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas abu juos išteisino, o L. Stankūnaitės pareikšto ieškinio netenkino.
Tačiau išteisinamuoju nuosprendžiu melagingą pažymą sukurpę pareigūnai džiaugėsi tik pusmetį. LAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirtas baudas, o Laimutei Stankūnaitei vėl atsirado viltis iš buvusių pareigūnų prisiteisti kompensacijas. Ji Panevėžio apygardos teismui galės pateikti civilinį ieškinį apeliacine tvarka.
Pirmasis taškas
Pernai pirmasis taškas buvo padėtas su Garliavos pedofilijos skandalu susijusioje taip vadinamoje pareigūnų byloje. Gruodžio pradžiojeVilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras buvo pasiūlęs penkiems esamiems bei buvusiems policijos pareigūnams skirti nuo 32 000 iki 45 500 litų baudas. Kaltinamieji viso proceso metu savo kaltę neigė.
Šioje byloje buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis buvo kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu.
Ikiteisminis tyrimas jiems buvo pradėtas po D. Kedžio draugo Mindaugo Žalimo kreipimosi į žurnalistą Virginijų Gaivenį. M. Žalimas tikino, kad jis dar 2009 metų rugsėjo 16-ąją atėjo į Policijos departamentą ir paprašė susitikimo su generalinio policijos komisaro pavaduotoju Algirdu Stončaičiu. Pastarasis liepė nueiti pas V. Račkauską.
Tačiau V. Račkauskas kažkur skubėjo, tad pasikalbėti su M. Žalimu išsiuntė T. Ulpį.
M. Žalimas teigė, kad šiam ir dar dviems kabinete buvusiems neuniformuotiems pareigūnams jis pasakęs, kad D. Kedys planuoja žudyti žmones, kuriuos vadino pedofilais ir pasakęs šių žmonių pavardes: Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas.
Pasak M. Žalimo, po šių žudynių D. Kedys planavo pasislėpti, o kai aistros nurims, ketino grįžti ir susidoroti su buvusiu Neringos Venckienės viršininku, tuometiniu Kauno apygardos teismo pirmininku Albertu Miliniu bei Kauno Agurkinių nusikalstamos grupuotės lyderiu Sauliumi Velečka.
M. Žalimas pasakojo, jog po žmogžudysčių D. Kedys ketino slėptis sodo namelyje Pavilnyje. Į jį M. Žalimas jau buvo pervežęs iš Eglės Barauskaitės namų paimtus D. Kedžio daiktus.
D. Kedys planavo žudyti lapkričio mėnesį, tačiau skambutis iš Policijos departamento ir kvietimas į apklausą pakeitė jo planus.
Sužinojęs, kad D. Kedys žudys spalio 5 dieną, spalio 4-ąją M. Žalimas dar kartą apsilankė Policijos departamente, bet į jo žodžius pareigūnai sureagavo tik po jau įvykusios tragedijos.
Tačiau teismas M. Žalimo parodymais nepatikėjo ir paskelbė, kad visi kaltinamieji dėl visų jiems reikštų kaltinimų išteisinami. Jie išteisinti esant nepadarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad nei vienas iš kaltinamųjų inkriminuojamų jiems nusikaltimų nepadarė.
Teisėjas Valerijus Paškevičius po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams šiek tiek pakomentavo savo sprendimą. „Pagrindinio liudytojo Mindaugo Žalimo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi tarpusavyje, jie prieštaravo kitų liudytojų parodymams, tame tarpe ir kaltinamųjų parodymams, kurie irgi yra įrodymų šaltinis“, – sakė teisėjas. Kad M. Žalimas yra nepatikimas, liudydamas šiame teisme sakė poligrafu jį tyręs Vitas Saldžiūnas.
Savo kaltės niekada nepripažinęs V. Račkauskas sakė, kad jis labai džiaugiasi tokiu teismo sprendimu. Jo nuomone, visa ši byla buvo sukurpta tam, kad būtų galima atleisti jį iš darbo.
Primename, kad 2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas į darbą vykęs teisėjas J. Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V. Naruševičienė. Prokurorai vėliau nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą.
J. Furmanavičių ir A. Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino. Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
Prezidentės dekretas
M. Žalimas šiuo metu kaip liudytojas yra ir dar vienoje su pedofilija susijusioje byloje. Ar juo patikės teismas, kuriame teisiami D. Kedžio bendrininkai Raimundas Ivanauskas ir Eglė Barauskaitė, paaiškės galbūt šiemet.
Šios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme jau ėjo į pabaigą, tačiau metų pabaigoje bylą teko atversti iš naujo. Tai atsitiko dėl to, kad vienas iš trijų teisėjų kolegijos narių – teisėjas Artūras Pažarskis – prezidentės dekretu buvo paskirtas dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šioje byloje pakaitinis teisėjas nebuvo paskirtas. Pagal įstatymą, pasikeitus teisėjams, byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Dabar nagrinėti Kauno žudynių bylą vietoj A. Pažarskio paskirta teisėja Jolanta Čepukėnienė, kartu dirba teisėja Rosita Patackienė ir kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė.
Tad bylą, kuri teisme jau buvo nagrinėjama pusantrų metų ir kurioje jau būtų greitai rašomas nuosprendis, prezidentės valia imta sukti iš naujo.
Valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas dar kartą teisme perskaitė kaltinamąjį aktą.
Šioje byloje prokurorai teigia, kad R. Ivanauskas su E. Barauskaite pritarė kruvinam D. Kedžio planui, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi M. Žalimu ir prašė jo padėti D. Kedžiui nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame vėliau turėjo pasislėpti D. Kedys.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes. Tačiau, kaip žinome, Vilniaus apylinkės teismas tuo nepatikėjo ir M. Žalimą pripažino nepatikimu liudytoju.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Savickas teisme sakė, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R. Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.
Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.
„Tai – nesveikas melas“, – paklaustas, ar pripažįsta kaltę, teisme sakė R. Ivanauskas. „Tai – absurdiški dalykai“, – jam antrino E. Barauskaitė.
Po kaltinamojo akto pagarsinimo teismas nusprendė, kad bus paviešinti ir visų kitų liudininkų anksčiau duoti parodymai. O R. Ivanausko ir E. Barauskaitės gynėjai mano, kad svarbiausi liudininkai būtinai turi būti apklausti dar kartą – esą naujai į bylą paskirta teisėja jiems gali turėti klausimų.
„Akistatos“ inf.
